Grupinio apsipirkimo svetainės kaip minų laukas

 Laisvalaikis  9 Responses »
Dec 072011
 

Mėgstu pirkti. Daug ir pigiai. Dėl to dažnai peržiūriu grupinio apsipirkimo svetaines, kurių Lietuvoje yra bent jau 30. Vienos jų rimtesnės, kuriose galima įsigyti paslaugų už teisingą kainą (daiktų įsigyti per grupinio apsipirkimo svetaines gerokai sunkau).. bet didžioji dauguma  nuolatos visokį šlamštą siūlo. Pradedant nuo lipdukų mobiliesiems telefonams saugančių nuo radiacijos ir baigiant Himalajų druska gydančia nuo visų ligų. Tokiose svetainėse siūlomų prekių aprašymai dažnai būna ne tik kad netikslūs bet dar ir melagingi (kaip kad vis dar platinamas šuns vilnos diržas.. iš tiesų pagamintas iš avies vilnos su šuns ir lycra).

 Didžioji dalis grupinio apsipirkimo svetainių su grupiniu apsipirkimu neturi nieko bendro: reikiamas nupirkti prekių skaičių niekingai mažas: svyruoja nuo 1 iki 5. Tai eilinis kanalas naudojamas iškišti užsigulėjusias prekes, ar pasireklamuoti nepaklausiam paslaugos tiekėjui. Žinoma, būna ir išimčių, bet jos paskęstą šlamšto jūroj. Bet čia aš nesiimsiu aiškintis kurie pasiūlymai geri, kurie ne. Čia jau kiekvieno pirkėjo asmeninis reikalas. Norėjau tik pateikti kelis faktus, kaip grupinio apsipirkimo svetainių savininkai/operatoriai mulkina savo klientus.

 Pats populiariausias mulkinimo būdas – neteisingos informacijos apie pasiūlymui pateiktas prekes/paslaugas. Dažniausiai pasiūlymo dydis automatiškai koreguojasi prikasomai nuo nupirktų prekių skaičiaus. Algoritmas elementarus: pasakai kad bus 50 kuponu… skubėkit pirkti nes tuoj nebeliks. Ir žmonės skuba (ypač jei pasiūlymas atrodo patraukliai ir yra nupirkta koks 35 iš 50 pasiūlytų kuponų). Bet pasiekus magišką skaičių 50 pasiūlymas praplečiamas iki 100, vėliau 150 ir t.t. Kiti pardavėjai pateikia ne nupirktų prekių o aplankymų puslapyje skaičių. Maždaug taip: preke sudomėjo 500 žmonių. Atrodo įspūdingai.

 Kiek mažiau pastebimas (ir tikriausiai naudojamas) nupirktų prekių kaičiaus klastojimas. Jei prekės visai visai neperka.. galima parodyti kad ji paklausi ir galbūt abejojantis pirkėjas apsispręs. Neseniai stebėjau siurblio “akciją” viename iš grupinio apsipirkimo svetainių. Per pirmas 3 dienas buvo nupirkti 5 siurbliai. Po to skaičius magiškai padidėjo iki 35… vėliau vėl niekas “nepirko”.

 Kitas būdas “gaudyti” nepastabius pirkėjus – kupono mokestis. Yra mokestis už prekę.. bet yra papildomas kupono mokestis.

 Klaidinti vartotojus (nesinori vartoti žodžio apgaudinėti) galima ir pamirštant nurodyti papildomas išlaidas. Buvo kažkada labia patrauki kelionė į Italiją. Be kelionės išlaidų (čia suprantama) ir su PRIVALOMU maitinimo pirkimu, kuris neįskaičiuotas į kuponą. Nepastebėjai šios smulkmenos.. ir kelionė tau kainuos kelis kartus brangiau. Nes siūlomas apgyvendinimas buvo sąlyginai pigus, o va maitinimas.. brangus.

Esu matęs paštu siūlomų prekių, kurių siuntimo išlaidos neįtrauktos į kuponą (ir apie jas visai pamirštama užsiminti). Tuomet, nepastabus “grupinio apsipirkimo” svetainių lankytojas būna nelabai maloniai nustebintas papildomų 10 ar net daugiau Lt mokesčiu už siuntimą.

 Vienu metu buvo labai populiarūs nuolaidų internetinėse parduotuvėse kuponai.. Vieni jų buvo visai normalūs (skirti visai parduotuvei ar konkrečiai  prekių grupei), kiti.. buvo skirti tik specialiai pažymėtoms prekėms. Jei nepasižiūrėjai kad taip pažymėtų prekių visoje parduotuvėje tėra koks 20.. ir tos pačios iš siaubų skrynelės.. pinigus išmesi vėjais.

 Visada, perkant grupinio apsipirkimo svetainėse reikia bent kelis kartu perskaityti visą aprašymą. Tuomet nebūsite nustebinti kad jūsų įsigyta prekė neturi garantijos, ar norint iš tiesų gauti Jūsų įsigytą paslaugą reikia iš anksto registruotis, ir paslauga bus suteikta jos tiekėjui (bet nebūtinai jums) patogiu laiku ir forma.

 O juokingiausia, kai tas pats “pasiūlymas” keliauja per kelis/keliolika “grupinio” apsipirkimo portalų. Tos kelionės metu kinta (kartais labai ženkliai) kaina prieš nuolaidą (ir nuolaidos dydis). Galutinė kaina dažniausiai išlieka panaši (svyruoja tik keliais litais)

 Pastebėjau, kad paskutiniu metu didelė dalis “grupinio apsipirkimo” svetainių siūlomos produkcijos už dvigubą kainą perpardavinėjami niekučiai iš Kinijos e-parduotuvių, neturintys nei kokybės nei garantijos. Tikriausiai koks nors tipelis, pasivadinęs IDV ar UAB taip iškišinėja “lievą’ prekę.


Raktai: suns vilnos dirzas

Užkandinė IPU Kaune

 Laisvalaikis  2 Responses »
Dec 052011
 

Savaitgali aplankėme greito rytietiško maisto restoraną IPU. Tai neseniai Kauno senamiestyje (Nemuno gatvėje) atsidariusi maitinimo įstaiga, kuri (tikriausiai) stengiasi papildyti  greito maisto „restoranų“ nišą. IPU savo lankytojams siūlo makaronų ar ryžių patiekalus, sumuštinius, salotas bei sušį. Lankytojas yra priverstas pasirinkti pagrindinį ingredientą (makaronai, ryžiai ar pan.) ir priedus (kumpis, krevetės, svogūnai, etc.) Jei nenorite sukti galvos, koks komponentas su kokiu geriausiai dera – tėra vienintelis pasirinkimas: suši.

Restorano vieta patogi: šalia Birštono gatvės (net darbo diena netoliese visada galima nemokamai palikti automobilį), o bastantis po senamiestį irgi visai šalia. IPU interjeras skurdus. Ne japoniškas minimalizmas.. o paprasčiausiai skurdas: nebaigtos kalti grindjuostės, ekonominės klasės (ar paprasčiausiai nevisai teisingai sudėtas) laminatas, vyniojamuoju popieriumi apklijuoti radiatoriai ir keli staliukai kuria kažkokį nebaigtumo įspūdį. Vietos IPU turi tikrai nemažai (palyginus su kitais panašiais restoranai), o staliukus gal tik kokius 5 (plius vieną, baltą, sofutę). Labai daug tuščios, niekuo neužpildytos vietos. „Virtuvė“ nuo restorano atskirta dalinai stikline pertvara. Norint galima pasižiūrėti kaip darbuojasi virėjas (tikrai gražu), bet virtuvės  ventiliacija arba per silpna arba visai neveikia: kaitinamo aliejaus kvapas jaučiamas visoje patalpoje. Tiesa, sakuros piešinys priderintas prie arbatos puodelių patiko.

Meniu kaipo tokio nelabai ir yra. Yra komponentų sąrašas, kurį gali pasirinkti prie ryžių/makaronų/salotų/pyrago, dėl to pirma karta užėjus greitai pavalgyti tikrai nepavyks (tenka skaityti ir galvoti ką su kuo komponuoti). Užsienieniuose aš labai mėgstu buterbrodines (ir panašias įstaigas) kur nemokant kalbos galima greitai ir skaniai pavalgyti: parodai pirštu ir sakai: this this and this. Pagrininis tokių įstaigų akcentas – baras/vitrina su išrikiuotais ingredientais. IPU tokio daigto nėra. Gal dėl to, kad jie pretenduoja būti restoranu.. o restorane ne lygis rodyti ingredientus. Gėrimų meniu iš viso neegzistuoja. Jei ko nors nori – reikia klausti.

Aptarnavimas taip pat neblizga. Gal oficiantė buvo pavargus nuo vakar (penktadieniais IPU dirba iki 6 ryto, o mes buvo šeštadieni apie 12). Gal šiaip labiau domėjosi kitais klientais (tuo metu ten buvo dar dvi kompanijos, iš bendravimo stiliaus supratau kad padavėjos (o gal savininkės) draugai). O gal šiaip patirties nėra. Kol rinkomės ingredientus užsakomiems makaronams.. ji stovėjo kaip prilipus. Kai užsakėm pagrindinį patiekalą.. jau taikėsi pabėgti… gerai kad spėjau dar ir arbatos užsisakyti. Lėkštę „atėmė“ dar nevisai pabaigus valgyti. Valgėm dviese, tai vienam patiekalą atnešė maždaug 10 minučių ankščiau nei kitam. Tikriausiai virėjas turi tik vieną keptuvę. Vienintelis pliusas – baigus pasiteiravo: ar skanu.

Vienintelis dalykas kas tikrai patiko – tai maistas. Makaronai buvo teisingai išvirti, ingredientai irgi normaliai paruošti, porcijų dydis – pakankamas. Pavalgėm skaniai. Tiesa, arbata (žalia) buvo tragiška. Net cukrus „skonio“ pilnai neužmušė. Nors su arbatom daugelis įstaigų problemų turi. Dažniausiai naudojamos ne pačios aukščiausios kokybės arbatos popieriniuose pakeliuose. Gal tik aš vienas jas geriu ? Kitu atveju investicija į normalią plikomą arbatą (kuri dažnai kainuoja panašiai kaip ir popieriniuose pakeliuose) ir puodelius tikrai atsipirktų pakankamai greitai.

Reziumuojant: IPU maistas ir vieta – pasirinkti gerai, bet prieš atsidarydami galėjo investuot dar bent koki 20 litų ir pabaigti kalti plintusus. Ir personalą bent jau apmokytą pasirinkti reikėjo. Vien gero virėjo ne visada pakanka. Kadangi šiame rajone maitinimo įstaigų tikrai netrūksta, tai dienos metu tikriausiai rinkčiausi kitą vietą (nebent imti maistą išsinešimui). Naktį.. kai daugiau niekas nedirba gal ir neblogas.

Papildyta 2011 12 28. Po teigiamo komentaro, neseniai vėl apsilankėme IPU.  Tikrai, jie turi ir kitokį meniu, kur surašyti patiekalai o ne ingredientai. Turi jie ir alkoholio meniu (kuris yra pakankamai platus). Visi kiti pastebėjimai išlieka: salė ne iki galo paruošta, makaronai tikrai labai skanūs…  ir padavėja (savininkė ?) nelabai tinkanti greito maisto restoranui. Itariu ji žymiai labiau tiktų dirbti kokiam restorano bare ar bohemiškoje vyninėje. O dar geriau ofise su balta apykakle. Tai tik mano subjektyvūs pastebėjimai

 


Raktai: ipu sushi, ipu kaunas, ipu maistas, ipu meniu

Geriamo vandens filtrai: praktiniai pastebėjimai

 Laisvalaikis  6 Responses »
Nov 022011
 

Jau keli mėnesiai džiaugiuosi savo vandens gryninimo sistema. Kaip ir pagal kokius kriterijus rinkausi aprašyta čia.

 Šiame įraše noriu pasidalinti informacija apie tai kokį filtrą ir kodėl išsirinkau, bei savo nuomonę apie jį. Po ilgų svarstymų apsistojau ties 100% kinietišką sistemą Hidrotek A01:  (pirkau per vokietijos ebay ir su atsiuntimu į Lietuvą man kainavo be kelių centų 400 litų). Tai pati pigiausia 5 pakopų sistema su slėgio pakėlimo siurbliuku kurią radau. Prie progos įsigijau dar ir pigiausią 6 pakopų PurePro sistemą (su mineralizacijos filtru), kurią naudosiu kaip atsarginių dalių šaltinį. Tiesa, PurePro pirkau Lietuvoje.

 Komplektacija ir surinkimas.

Mano pasirinkto geriamo vandens gryninimo filtro komplektacija beveik standartinė: atvirkštinio osmosio membrana, 3 anglies filtrai (LT platinamuose dažniausiai naudojami 2) ir vienas kietu dalelių filtras (LT platinamose sistemose dažniausiai naudojamai 2).

Filtro korpusai pagaminti iš storos plastmasės su vienguba prispaudžiama tarpine. Palyginimui PurePro korpusai pagaminti iš plonesnės (lengvesnės) plastmasės, bet sandarinimas kokybiškesnis: du O-žiedai. Mano subjektyvia nuomone PurePro filtrų korpusai pagaminti kokybiškiau.

Sistemos sujungimas – tragiškas: išsitraukus iš dėžės kelios jungtys leido vandenį, o slėgio pakėlimo siurblys buvo pajungtas priekiai prieš membraną (rekomenduojama jį jungti tarp pirmo ir antro filtro. Taigi, teko praktiškai visą sistemą perrinkti.

Kitas sistemos trūkumas – metalinis rėmas ant kurio sukabinti filtrai/varikliukas aiškiai per plonas (pakabinus ant sienos visa sistema sulinko ir filtrų apačia prisiplojo prie sienos). Taigi, kai ateityje reikės pakeisti filtrus – teks nukabinti visą sistemą.

Jei rinkčiausi iš naujo, tikriausiai būčiau linkęs sumokėti kelis papildomus litus (O gal ir visą 100) už tai kad gauti pirmą (kietų dalelių) „kolbą“ iš permatomo plastiko o visą sistemą surinktą teisingai.

Mano pasirinkta sistema neturėjo jokio valdymo/matavimo komponentų. Iš principo jie nėra labai reikalingi, bet aš mėgstu viską matuoti, taigi papildomai nusipirkau/įmontavau manometrą ir dviejų kanalų TDS daviklį.

Dirbdamas siurblys užkelia slėgį iki 7 atmosferų (optimalus membranai slėgis). Siurblys gamintojo parinktas teisingai.

 Vandens kokybė.

Rinkdamasis filtrą perskaičiau galybę įvairių nuomonių, kad grynas vanduo (teoriškai per atbulinio osmosio sistemą praeina tik toks) yra nesveikas, neskanus, turi nemalonų kvapą ir t.t. Paveiktas tokių nuomonių paskubėjau įsigyti mineralizacijos filtrą.. kurio man dabar visai nereikia.

Vandns „užterštumas“ prieš patenkant į mano RO-5 sistemą, išmatuotas TDS davilio: 350-380, praėjus pro sistemą jis nukrinta iki12-20. Aš suprantu, kad mano TDS daviklis elementariai matuoja ne daleles esančias vandenyje, bet jo varžą. Nepaisant to – filtro efektyvumas akivaizdus.

Pro filtrą praėjusio vandens skonis ir kvapas (mano subjektyvia nuomone) yra neutralus. Tiksliau nėra nei skonio nei kvapo.

Kitas populiarus internetinis mitas susijęs su RO sistemomis, teigiantis, kad toks vanduo yra rūgštinis ir dėl to nelabai sveikas taip pat nepasiteisino. Prieš patenkant į filtrą mano vandens PH buvo 8, išėjus iš filtro – 7. Sakyčiau pats neutraliausias vanduo koks tik gali būti.

 Reziumuojant: Pats pigiausias kokį radau rinkoje geriamo vandens paruošimo filtras puikiai atlieka savo funkcijas. Tiesa, kad „atvesti jį į protą“ man prireikė kelių valandų, bet nei dėl paties filtro nei dėl slėgio pakėlimo siurblio kol kas pretenzijų neturiu.


Raktai: vandens filtrai, geriamojo vandens filtrai, vandens filtrai atsiliepimai, koki vandens filtra pasirinkti, purepro filtrai, vandens pompa geriamam vandeniui

Samsung Galaxy Gio – praktiniai pastebėjimai

 Laisvalaikis  12 Responses »
Oct 262011
 

Savo Gio (S5660) naudoju jau trečias mėnuo, taigi manau galiu padaryti išvadas apie jo tinkamumą man. Nors pirmas įspūdis ir buvo tikrai prastokas, ilgėliau pasinaudojus telefonu pradedu prie jo priprasti. Tiesa, Galaxy Gio vis dar naudoju kaip atsarginį telefoną, bet daugelį programėlių reikalingų normaliam aparato funkcionavimui jau susirinkau. Tiesa, sąrašas nėra pastovus ir jau mąstau apie ZDbox‘o išmetima – labai jau jis mėgsta atmintyje lindėti ir vietą užimti. Nors programėlė man tikrai patinka.

 Neišsirenku kol kas tik audio knygų ir podcast‘ų „skaityklės“. Bandžiau nemokamas:

MortPlayer Audio Books.  Patogus interfeisas, bet visi įrašai kuriuos klausiau kažkodėl trašką (to nėra kai klausau per WinAmp ar pan.)

Audiobook Player 2 Irgi nebloga programa, bet laikas nuo laiko cypia (tikriausiai dėl to kad nemokamą versiją naudoju) ir retkarčiais pati išsijungia.. o paspaudus pauzę pradeda toliau „groti“. Pats.

Žymiai smagesnis įrenginukas audio knygų klasymui nei mano senas geras iPod mini. Ir baterija ilgiau laiko (nes groja užgesintu ekranu). O jei dar niekas neskambinti klausant geros knygos – būtų idealus.

 Su kalendoriaus valdymu, priminimais jau susitvarkiau. Telefonų knyga, skambinimu ir SMS rašymu irgi. Skambučiai, signalai, priminimai. Viskas ko reikia normaliam telefonui ir dar mažumėle daugiau. Tiesa, tai man užėmė kelis mėnesius ir dar nesu 100% patenkintas savo pasirinkimo, bet jau idealas matosi

 Parašius apie malonius dalykus galima grįžti prie blogybių.

Pati didžiausia – cypsinti virtuali klaviatūra. Taip ir neradau kaip atjungti klaviatūros mygtukų garsą, kuris yra tikrai nemalonus, ypač kai reikia ką nors rašyti viešumoje.

 Kita blogybė – nejautrus GPS. Išjungus paketinių duomenų naudojimą lygioj vietoj galima laukti iki 30 minučių, kol GPS pradės veikti. Tas laukimas labai prailgsta. Be to malantis po miestą signalas irgi linkęs kartkartėmis dingti. Neseniai buvo linksma situacija. Stoviu kryžkelėje, rodo kad iki mano ieškomo objekto liko tik 700 metrų, bet pajudėjus į bet kurią pusę… imi tolti nuo savo tikslo labai panašiu greičiu.

 Ir paskutinė manę nervinanti problema – baterijos tarnavimo laikas. Aš suprantu, kad tai visų telefonų su didesniais lietimui jautriais ekranais problema. Normaliai naudojant jo man užtenka 2-3 dienas. Dažniau 2 nei 3, bet gyventi įmanoma. Kita vertus, jei pabandai naudoti telefoną kaip GPS‘ą ar kokio filmo peržiūrai – kišenėje reikia turėti atsarginę bateriją. Geriau tris.

 Nors pirmojoje apžvalgoje ir rašiau, kad neplanuoju „rootinti“ savo telefono, bet kuo toliau tuo labiau linkstu pakeisti šią savo nuostatą. Man norėtųsi valdyti savo telefono interneto naudojimą ir tiesiogiai gauti priėjima prie Crontab‘o (ar kas ten android‘e valdo automatiškai pasileidžiančius procesus). Manęs visai nežavi per naktį „prisukti“ šimtai megabaitų parsisustos informacijos ir nuolat pasileidinėjančios programos, kurių man iš principo nereikia. Galimybė pašalinti iš atminties Samsung Market‘ą taip pat būtų privalumas.

 Apibendrinant. Mano vertinimas šio telefono skirtingoms funkcijoms atlikti:

Skambinimas/sms rašymas ir kitos telefono funkcijos – 9/10

Audio knygų klausymas – 9/10

Žaidimų konsolė – 6/10

GPS navigatorius 3/10

Gyvenimo „organaizeris“ 7/10 (neturint neriboto interneto).

Filmų žiūrėjimas 7/10

Interneto naršymas 7/10

Foto aparatas 8/10 (fotografuoju dažniausiai tekstą)

 Norint nors vidutiniškai išnaudoti telefono galimybes reikalinga neribota interneto prieiga.

 Šiuo metu 9 iš 10 pažystamų nerekomenduočiau pirkti telefono su Android OS. 

P.S. praeitą kartą Praeivis prašė foto įkelti. Štai keletas:


Raktai: galaxy gio atsiliepimai, samsung gio atsiliepimai, samsung galaxy gio baterija, samsung galaxy gio rootinimas, atsiliepimai apie samsung galaxy gio, samsung galaxy gio instrukcija, samsung galaxy gio gps, samsung galaxy gio naudojimo instrukcija, samsung galaxy gio naudojimas, kaip naudotis samsung galaxy gio

Sudėtingai paprastas Stambulo viešasis transportas

 Laisvalaikis  2 Responses »
Oct 242011
 

Praeitą savaitę grįžau iš Stambulo. Praktiškai savaitę praleidau „azijietiškoje“ miesto pusėje. Kadangi lėktuvai leidžiasi ir visos atrakcijos yra „europinėje“ pusėje, tai prieš išvykdamas visą savaitgalį skyriau Stambulo viešojo transporto sistemos studijavimui..  bet galiausiai paaiškėjo kad nebuvau pilnai pasiruošęs tam su kuo susidūriau.

Stambulo viešąjį transportą sudaro galybė įvairiausių transporto priemonių: autobusai (valstybiniai ir privatūs), maršrutiniai taksi, paprasti taksi, tramvajus, metro, merobus, keltai, traukiniai ir funikulierius. Egzotikos visai šiai įvairovei prideda vietinių gyventojų užsienio kalbų nežinojimas. Pora žingsnių (stotelių) nuo centro ir niekas nekalba nei angliškai, nei rusiškai, nei lietuviškai. O aš nekalbu turkiškai. Taigi paaiškinti ko noriu kiosko pardavėjui gana keblu. Bet apie viską nuo pradžių.

Iš oro uosto ir  maltis po centrą geriausiai tinka metro ir/arba tramvajus. Greiti, švarūs, dažnai važinėja. Jokių problemų (neskaitant vienos girtos vokiečių kompanijos). Už kelionę mokama plastikiniais 2 Turkijos lyras kainuojančiais žetonais, kurių galima nusipirkti iš automato: įmeti į automatą piginėglį.. ir paspaudi raudona arba žalią mygtuką. Vienu atveju nusipirksite vieną žetoną, kitu – už visus. Kur kuris mygtukas ką reiškia – neįsivaizduoju (ten kur aš žetonus pirkdavau angliškų užrašų nebuvo). Geriausią „greitojo“ viešojo transporto žemėlapį radau wikipedijoje: http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/3/30/Istanbul_Rapid_Transit_Map.png

Aiškiai sužymėta, kur galima perlipti iš metro į metrobus‘ą ar tramvajų ir panašiai. Eiliniam turistui beveik pakanka.

Kita labai patogi viešo transporto priemonė, ypač jei reikia „peršokti“ į „azijietišką“ Stambulo pusę – metrobus. Tai eiliniai dvigubi autobusai, važinėjantys jiems skirta specialia juostą. Kelionė metrobusu kainuoja 2,5 (5 liros už dukartinį bilietą) arba 3 lyras (už vienkartinį). Bilietus (vienkartinė elektroninė kortelė) pardavinėja automatai (kurių mačiau tik kelis ir nei vienas jų neveikė) arba žmonės kioskeliuose (nekalbantys angliškai),bet pirštais susikalbėti galima. Normaliai dienos metu metrobus‘ai važinėja kas 1-2 minutes. 34 numeris iki „tilto“ (Zincirlikuyu) ir 34Z per tiltą į Azijietišką pusę. Kai kurie būna sausakimši, bet plaukus kelias minutes visada gali susirasti polaisvį. Maršrutą galima pamatyti aukščiau pateiktame žemėlapyje.

Priemiestiniai traukiniai bene patogiausia transporto priemonė keliauti pajūriu, tiek „europinėje“ tiek „azijietiškoje“ miesto dalyse. Už kelione mokama metaliniais žetonais pardavinėjamais čia pat, stotyse. Žetonas kainuoja 2 lyras. Traukiniai važinėja maždaug kas 20 minučiu.

Autobusų važinėja devynios galybės. Numeriai, reiškiantys maršrutą sudaryti iš skaičių ir raidžių kurių kodavimo prasmės taip ir neperpratau. Pagrindinė autobusų ypatybė.. labai problematiška nusipirkti talonėlių. Tiksliau ne centre to padaryti tikriausiai nepavyks.. o autobusai grynųjų nepriima (išskyrus privačius). Tiesa, jei tikrai labai reikia pasivažinėti autobusu.. pasiūlai 2TL bet kuriam iš keleivių ir jie mielai tave su savo elektroniniu bilietu įsiveda. Šiaip labai draugiška liaudis tie turkai. Šiuo aspektu tikrai patiko. Visada linkę padėti.

Keltais keliauti neteko (nors prieplaukoje ir buvau). Nepavyko iš anksto susirasti grafikų, o ir laiko eksperimentams neturėjau.

Jei planuojate Stambule praleisti daugiau nei vieną dieną arba keliaujate ne vienas – rekomenduoju įsigyti elektroninį bilietą (Istabul  card, pakeitusi prieš tai buvusi Akbil). Jis nėra labai pigus – 10 TL, bet apsaugo jus nuo galvos skausmo kur ir kokius bilietėlius viešajame transporte pirkti: elektroninis bilietas galioja VISAM Stambulo viešajam transportui (išskyrus taksi). Tik skirtingos transporto priemonės nuskaito skirtingą pinigų sumą. Turint elektroninį bilietą nereikia ieškoti kioskelio pardavinėjančiu papratus bilietus.. ženklais aiškintis ko nori. Be to, naudojantis elektroniniu bilietu važiavimas viešuoju transportu pigesnis nuo 10 % iki 30 % nei naudojant viernkartinius bilietus/žetonus

 Dabar apie problemas, su kuriomis realiai susidūriau. Oro uoste turistų informavimo skyrius… tragiškas. Jame net elektroninio bilieto nepavyks nusipirkti. Teks metro važiuoti iki centro, o ten jau ieškoti kioskelio. Pavažiavus toliau nuo centro (ir neturint elektroninio bilieto) lengva papulti į situaciją, kai važiuoti nori.. o bilieto tau niekas neparduoda. Aš pats net du kartus buvau patekęs į panašią situaciją. Abu kartus išgelbėjo draugiški turkai, kurių, beje,  nei vienas nemokėjo angliškai. Kiek toliau nuo centro susikalbėti nei angliškai, nei rusiškai, nei Lietuviškai man nepavyko. Teko pasitelkti gestų kalbą. Dėl to, dar kartą rekomenduoju arba turėti elektroninį bilietą (beje, vienu bilietu gali naudotis keližmonės) arba bent iš anksto apsirūpinti įvairiais žetonais ir kortelėm.

Važinėjant  metrobus‘u kai kuriose stotelėse išlipimo ir įlipimo „peronai“ yra skirtingi.. dėl to išlipus ne savo stotelėje gali tekti susimokėti kaip iš naują kelionę.

Autobusų maršrutus ir tvarkaraščius galima pasižiūrėti internete: http://www.iett.gov.tr/ Tiesa, su angliška versija taip ir nesusitariau. Teko naudotis turkiška. O ir važinėti autobusais sudėtinga. Nematai stotelių pavadinimų.. sunku susigaudyti kur esi. Ne visose stotelėse stoja. O ir pačiose stotelėse nėra jokios informacijos kokie autobusai ten stoja (vėlgi išskyrus centrą).

Stambule gatvių su tuo pačiu pavadinimu gali būti net keliolika (je ne kelios dešimtys),  dėl to GPS naudotis kebloka: įvedi gatvės pavadinimą.. o tavęs klausia – koks rajonas.

Reziumuojant. Metro, tramvajus, metrobus, priemiestiniai traukiniai paprasti naudoti, bet jei teks pasinaudoti autobusais ar maršrutiniais taxi – čia jau prasideda aukštasis pilotažas. Nors visi ir geranoriški.. bet kai kalbos  nesupranti (o kartais net pavadinimo ištarti nesugebi) ką nors išsiaiškinti yra kelbu.


Raktai: stambulo žemėlapis, stambulo viešasis transportas, stambulo metro
 Older Entries  Newer Entries