Tas magiškas žodis VIAP

 Energetika, Komentarai  No Responses »
Oct 022011
 

VIAP – visuomenės interesus atitinkančios paslaugos. Tai elektros kainos dalis (jei neklystu šiuo metu siekianti 6 ct.kW/h) kurią moka visi elektros energijos vartotojai. Vėliau surinkti pinigai perskirstomi remtinom veiklom (liūto dalis tenka šelpti Lietuvos elektrinei, taip pat tenka kogeneracinėms jėgainėms, atsinaujinantiems ir t.t.). Per metus į VIAP fondą priksapsi apie 3/4 milijardo. 

Zuokas savaitės pradžioje pasiūlė dalį VIAP fondo atimti iš „Elektrėnų“ ir atiduoti tecams (kogeneracinėms elektrinėms). Kitais žodžiais tariant visi Lietuvos elektros energijos vartotojai susimeta ir dotuoja dalį Vilniaus (galbūt Kauno, Kaipėdos, Panevėžio) centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Aš irgi norėčiau kad kas nors susimestų ir nupirktų man anglių. O jei rimtai – pilnai pritariu, kad „Elektronų“ kvotos atrodo nepagrįstai, bet aš labiau būčiau linkęs pritarti elektros tarifo mažėjimui o ne didmiesčių šildymo subsidijavimui.

 Vėliau eteryje pasirodė pranešimai, kad lyg žadama naikinti paramą visom šiluminėms elektrinėms deginančioms iškastinį kurą (netikiu kad taip galėtų būti). Tuomet elektros kaina galėtų kristi kokiais 4 ct. kWh (jei neklystų apie 500 milijonų yra skiriama šiai paramai).

 Prieš gerą pusmetį buvo siūloma dalį VIAP‘o atiduoti kapitalo subsidijoms atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Visi jaučia nenumaldomą norą dalintis svetimus pinigus. Ar dėl politinių dividendų (kaip kad p. Zuokas) ar dėl asmeninės naudos įvairios atsinaujinančios energijos asociacijos. Ar paremti valstybinę įmonę (kaip kad yra „Elektronų“ atveju).

 Jei ne VIAP‘as tai Lietuvoje gaminti elektros neapsimokėtų praktiškai niekam (išskyrus Kauno HE, didžiųjų miestų TE žiemos piko metu ir įmonių elektrines dirbančias „savoms reikmėms“). Pasižiūrėjus į Lietuvos elektros rinką: importuoti elektrą mes galime už 16-18 ct/kWh o pasigaminti sugebam tik už 30 ct.kWh. Tą 12-14 ct/kWh „skylę“ ir užkemša VIAP. Kilsteldamas elektros kainą galutiniam vartotojui 6 ct/kWh.

 Čia nesiimsiu analizuoti ar VIAP‘as reikalingas ir kokio dydžio jis turėtų būti, bet esu įsitikinęs kad jis neturėtų būti parceliuojamas įvairiems investiciniams fondams kurti (kad kad buvo siūloma su AEI rėmimu, ar de-facto yra su „Elektrėnais“) ir juo neturėtų būti naudojamasi remti didmiesčių šilumos vartotojams. Sutinku, kad kažkiek nuosavos elektros gamybos turėti yra privalu, bet 6 ct/kWh (1/3 realios rinkos kainos) jau ir taip yra daug. Dėl to reikėtų kažkaip riboti įvairių pretendentų didinti šį mokestį apetitus. Tiek šiluminių tiek AEI, tiek politverslininkų. Kad VIAP iš tiesų atitiktų visuomenės o ne tik atskirų jos grupių interesus.

 


Raktai: VIAP

Lietuvos elektros rinka ir kainų prognozės 2012

 Komentarai  No Responses »
Oct 012011
 

Lietuvos žemėje patapo madinga skelbti apie didėsiančias/mažėsiančias elektros ar šilumos kainas. Aš irgi noriu neatsilikti nuo mados.

 Yra keturios pagrindinės elektros kainos dedamosios:

 Elektros didmeninė rinkos kaina. Lietuvoje rinkos kainą formuoja importas. Jei pasižiūrėsime į skaičius – 2010 metais apie pusę elektros energijos Lietuva importavo. Liūto dalis likusios – buvo pagaminta pagal įvairias rėmimo schemas. Jei nesigilinant į smulkmenas – Lietuvoje elektros gaminti iš viso neapsimoka. Galėčiau spėti, kad vidutinė elektros importo kaina bus panaši. Dėl viso pikto, sakykim brangs 1 ct.

 Elektros perdavimas – jau kažkas paskubėjo pareikšti, kad elektros perdavimas nedidės. Tikiu kad taip ir gali būti (jei naujas linijas „pakiš“ po VIAP). Jei ne… tai bent 2 ct. reikėtų pridėti.

Elektros skirstymas (ir pardavimas) – čia galėčiau spėti kaina turėtų kilti, nes po LESTO suformavimo buvo priimti sprendimai paremti „ateities sutaupymais ir pelnais“. Tarifą tai turėtų pakelti bent 1 ct. Gal 2 ct.

VIAP (visuomenės interesus atitinkančios paslaugos). Čia yra didžiausias nežinomasis. Viena vertus didėja įsipareigojimai remti atsinaujinančius. Bet tai šiuo metų VIAP‘ą gali padidinti iki 1ct. brangsta dujos.. norint išlaikyti tokius pačius įsipareigojimus šiluminėms elektrinėms tarifas vėlgi turėtų didėti. Kita vertus sumažinus „Elektronų“ kvotą – VIAP‘ą galima net sumažinti.

 Susumavus visus už ir prieš, aš būčiau linkęs palaikyti 4-5 ct. kainos kilimo prognozę. Tiesa, brangstančios dujos prie to nelabai prisidės.

 Liūdniausia, kad visos kainos dedamosios yra politinės. Kaina rinkoje, žinoma, tiesiogiai nepriklauso nuo politikų sprendimo, bet jau šiemet ėjo kalba apie importo muito elektrai įvedimą. Be to politikai nusprendžia, kiek ir kokios elektros remti (t.y. riboja rinkos dydį).

 Skirstymas ir perdavimas tai „valdiškos“ kontoros, kurios, pagal ministro užgaidą ar politinę liniją gali didinti/mažinti savo kainos komponentes, nepriklausomai nuo to, kaip tai paveiks įmonės būklę po metų.

 O VIAP‘as tai eilinis paslėptas mokestis, kurį susimoka visi elektros energijos vartotojai. Toks PVM priedas skirtas paremti Lietuvos įsipareigojimus ES bei vietinius bizniukus (tokius kaip Lietuvos elektrinės spekuliacijos importine elektra).

 Tai buvo mano būrimas iš kavos tirščių.

 


Raktai: elektros kainos 2012, kuro kainu prognoze 2012

Ignalinos atminė elektrinė 2011 m. II ketvirtį dirbo sėkmingai

 Komentarai  2 Responses »
Sep 162011
 

Motyvuodamas tuo, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovas gavo 34% didesnę mėnesinę alga. Jei visai tiksliai papildomus 10.000 Lt per mėnesį. Šaunu, kai žmonės gerai dirba ir dėl to daug uždirbą. Tiesa, yra vienas nedidelis BET: IAE jau kuris laikas kaip nebegamina elektros… Uždarymo procedūros (remiantis žiniasklaida) stringa.

Delfi šiuo mažumėle situacija paaiškina: pasirodo direktoriaus dėka atominė nesprogo (nebuvo radiacijos pastebimo nutekėjimo) ir elektros/šilumos suvartojo limitų neviršijo.

Skambėtų juokingai.. jei būtų kalbama apie kokį privatų objektą ar elektrinę Lenkijoje..

(galima prisiminti V. Ševaldino algą, kuri, elektrinei dirbant, nesiekė 1/3 dabartinio vadovo atlygio).

Tokie cirkai išdarinėjami valdančiųjų statytinių neskatina nei paprastų mirtingųjų noro mokėti mokesčius nei ES skirti dar milijardą „pravalgymui“.

Panašu kad su saiko jausmu ne pas visus gerai…

Labai (ne)profesionali kompanija

 Komentarai  1 Response »
Aug 232011
 

 Arba labai nerimtas požiūris į verslą

  Kaip visada pirmadienio vakarą leidau knisdamasis internete. Akis užkliuvo už šilumos siurblių reklamos (žadėjo nuolaidas). Nuolat domiuosi įvairiom energetikos naujovėm, taigi nepraleidau progos aplankyti reklamuojamąją svetainę: tenko.lt. Kontora skelbiasi esanti prekybinė-inžinerinė kompanija užsiiminėjanti atsinaujinančių energijos išteklių bei kitų inžinerinių sistemų srityje (?!?).

Internetinė kompanijos svetainė palieką slogų įspūdį (pardavinėjant žaislus kainuojančius po kelias dešimtis litų negi sunku rasti 300Lt internetinei svetainei kuri nesikeiktų angliškai ?). Bet tai smulkmena. Lietuvoje madinga taupyti internetinių svetainių sąskaitą: internetinei reklamai išleidžiami tūkstančiai litų.. o atėjęs lankytojas mato tik jovalą ir tenko.lt toli gražu ne blogiausias variantas.

Bet šitas rašinėlis ne apie tai. Labiausiai „patiko“ jų platinamų šilumos siurblių reklaminės „skrajutės“. Kad ir šita: http://www.tenko.lt/images/pdfai/akcijawzsh.pdf

Kontora diegianti šilumos siurblius neskiria siurblio galios ir naudingo veiksmo koeficiento (COP). Ir ta pati klaida eina per visas skrajutes jau ne pirmą mėnesį. Retorinis klausimas: ar kontora, neskirianti NVK nuo kW gali suprojektuoti ir įrengti šildymo sistemą ?

 Beje, jų siūlomi šilumos siurbliai nėra blogi. Remiantis Vokietijos duomenimis (http://www.waermepumpen-verbrauchsdatenbank.de/index.phpbutton=verbrauch&lang=en) jų realus vidutinis NVK (COP) siekia apie 4 (400%). Tiesa, nesiūlyčiau labai žavėtis ten pateiktais skaičiukais. Sistemos darbo našumas labai priklauso tiek nuo klimatinių sąlygų, tiek nuo teisingai apskaičiuotos ir įrengtos sistemos. Vien dėl šaltesnio klimato realus NVK (COP) Lietuvos sąlygomis tikriausiai bus mažesnis, net esant žemė-vanduo sistemai.

 P.S. su aukščiau minima kontora nesu turėjęs jokių reikalų, dėl to negaliu tvirtinti nei kad jie dirba gerai nei kad blogai. Visi aukščiau pateikti samprotavimai kilo apsilankius jų interneto svetainėj ir peržiūrėjus reklaminius lankstinukus, bet jei jau pardavinėji prabangos prekes (pvz. šilumos siurblius) tai reikia bent kruopelės respektabilumo. Srities kurioje dirbi išmanymas būtų privalumas.

 


Raktai: silumos siurbliai

Apie “Kritinę masę“ 2011

 Komentarai  33 Responses »
May 032011
 

Arba dviratininkai Lietuvoje yra blogis.

Per TV pažiūrėjau reportažą iš „Kritinės masė“ ir pakraupau. Teoriškai renginukas turėjo būti skirtas populiarinti dviratininkų kultūrą, saugų eismą ir t.t. Realybė atrodė visiškai kitokia: susirinko banda individų, kurių dauguma net nėra girdėję apie kelių eismo taisykles, jau nekalbant apie kažkokį mistinį saugų eismą. Keli pastebėjimai:

  • Interviu davė tipelis pasikabinęs maždaug galvos dydžio ausines
  • Didelė dalis dviratininkų neturėjo jokių atšvaitų at šviesos šaltinių
  • Daugiau nei pusė – gale neturėjo nei vieno atšvaito/šviesos šaltino (kai kurie jų turėjo tik ant ratų)
  • Su šalmais buvo gal tik koks vienas iš 40-50 dalyvių. Per visą reportažą pastebėjau tik 2
  • Šoninių veidrodėlių nemačiau nei vieno
  • Netgi galinis purvasargis daugeliui dalyvių atrodė tik kaip bereikalinga prabangos prekė

Kai tokia gauja paleidžiama uždarytomis miesto gatvėmis tai gal ir nieko, bet kai jie išsiskirsto po savo kiemus ir gatves.. jie tampa stichine nelaime.

Pamenu, gūdžiais tarybiniais laikais buvo pasirodžius iniciatyva jauminėliui išdavinėti dviratininko vairuotojo pažymėjimus (praėjus kursus ir išlaikius testą). Netgi dviračiams numeriai vienu metu buvo dalinami. Manyčiau visi išloštų jei ir vėl būtų atnaujinta tokia praktika. Bent jau važinėjant miesto gatvėmis būtų reikalaujama žinoti kelių eismo taisykles. Taip visiems gatvėse taptų saugiau, ne tik dviratininkams, bet ir pėstiesiems bei vairuotojams. Jei jau dviratis – pilnateisis eismo dalyvis, tai būkit žmonės ir elkitės kaip pilnateisiai dalyviai. Su savo teisėmis ir pareigomis.

Jau kelinti metai rašau piktus atsiliepimus apie dviratininkus pagrinde dėl to, kad nuolat su jais susiduriu. Priemiestyje kuriame gyvenu – dviračiai gan populiari susisiekimo priemonė. Tai prisižiūriu tokiu dalykų.. kad į bet kokį dviratininką žiūriu kaip į potencialią nelaimę. Ne geriau dviratininkai važinėja ir tikrame mieste…

Reziumuojant: Dabar madinga dviratininkams inkšti kad jų niekas negerbia, nepraleidžia, trukdo važiuoti ir t.t. Mano nuomone pirma reikia patiems pradėti elgtis „pagal taisykles“, o tik vėliau to paties reikalauti iš aplinkinių. Nesakau, kad visi dviratininkai yra kitų narcizai nepastebintys kitų eismo dalyvių, bet, kol kas, tokių yra didžioji dauguma.

P.S. Pasigirkit, kas paskutinį kartą matėte dviratininką rodanti posūkį ? O keliems dviratininkas, aplenkęs kamštį atsistojo panosėje taip, kad jo negalėtum normaliai aplenkti neišvažiuodamas į gretimą juostą (kuri, aišku, užimta) ?

Papildyta 2011 05 03:

Apie purvasargius: purvasargiai neprisideda prie dviratininko saugumo, bet jie aiškiai parodo jo požiūrį į aplinkinius. Ratas be purvasargio labai smagiai sukelia purvą ir pan. (ko pas mus gatvėse netrūksta) ir “padalina” aplinkiniams.

Apie šalmus: jie, galbūt, ir neprivalomi, bet jų nenešiojimas irgi rodo dviratininkų požiūrį. Į nuosavą saugumą.

Apie veidrodėlius: manau kad jie naudingi. Bent jau mieste.  Ne tokie naudingi kaip šalmai, bet gali prisidėti prie paties dviratininko ir kitų eismo dalyvių saugumo. Dviratininkui turėtų būti įdomu ir tai, kas už  jo dedas. Manyčiau tai padidintų saugumą.

Apie ausines: prisipažinsiu, nežinau ką apie tai sako KET, bet važinėjimas dviračiu mieste užsimaukšlinus ausines prieštarauja elementariai logikai: paprasčiausiai negirdi kitų eismo dalyvių.

Gaila kad policija dažniausiai nežiūri į dviratininką kaip į eismo dalyvį (neskaitant vienos istorijos, kai buvo nubaustas dviratininkas už vairavimą išgėrus).  Kaip bežiūrėsi, eismo sraute dviratininkas yra “silpnoji pusė”. Vairuotojai privalo juos gerbti ir mylėti, bet ir patys dviratininkai neturėtų jaustis primadonomis o elgtis kaip normalūs eismo dalyviai ir bent kažkiek rūpintis, bent jau savo, saugumu.

Taip, aš į dviratininkus žiūriu iš vairuotojo ir pėsčiojo pozicijų, bet sutikit, kad ir toks požiūris turi teisę egzistuoti. Tikriausiai gatvėse yra daugiau kulturingų blondinių džipų vairuotojų nei kulturingų dviratininkų.

Papildyta 2011 05 03:

Pridedu kelis filmukus iš šiemetinės kritinės masės. Taip atrodo dviratininkai tamsiu (YouTube). O čia bendras vaizdelis. 

 Posted by at 06:08
 Older Entries  Newer Entries