Dec 052010
 

Kelis pastaruosius metus trukusi intriga su slėpynėmis dėl naujos atominės elektrinės pagaliau priėjo atomazgą: pasitraukus iš konkurso vieninteliam žinomam dalyviui paaiškėjo.. kad daugiau norinčių statyti atominę elektrinę Lietuvoje nebėra. Tiesa, premjeras vis dar nenori atsisakyti amžiaus statybų, bet jo atrodo jau niekas nebepalaiko.

Lieka atviras klausimas, ką daryti su įsteigta bendrove (Visagino atominė elektrinė), su pradėtais darbais ir šiuo metu vykdoma didžiąją Lietuvos energetikos sistemos destrukciją: visa tai buvo daroma su naujos atominės elektrinės šūkiu lūpose.

Kitas įdomus klausimas, ar konsultantams, konsorciumui vadovaujamam NM Rothschild&Sons bus sumokėtas sėkmės mokestis (2 milijonai eurų): jie suorganizavo konkursą kuriam buvo pateikti įpareigojantys pasiūlymai.. tiesa kontraktas taip ir nepasirašytas. (Ir ką reiškia įpareigojantis pasiūlymas, kurį gali bet kada atsiimti ?).

Taigi, kaip ir reikėjo tikėtis, atrodo visgi žlugs didžiosios amžiaus statybos, bet valdantieji neturėtų nusiminti: jų planuose liko dar ne vienas statytinas objektas: dujų terminalas, dujų saugykla, dujų jungtis su Lenkija, elektros tiltai į Lenkiją ir Švediją (tiesa, daugelis šių projektų, mano nuomone, yra naudingi Lietuvai. Gal tik išskyrus dujų saugyklą ir vamzdį į Lenkiją). Tik baisu, kad praradę viltį valdantieji nepradėtų krėsti dar didesnių kvailysčių: visai nesunku pasirašyti įsipareigojimus pirkti elektrą artimiausius 50 metų už kosmines kainas ar dykai atiduoti visą elektros energetiką, kaip kad kadaise buvo atiduota naftos perdirbimo pramonė.

 

Nov 252010
 

Kuo visa tai gresia ?

Didelėm vyriausybės pastangomis buvo pramušta įstatymo pataisa, kuri panaikino energetinių kompanijų pelno ribojimą. Tiksliau nevisai panaikino, o pelno ribojimą iš įstatymo perkėlė „kainų komisijai“: jei būsit geri – leisim daugiau pelno turėti.. jei ne – patys kalti. Turiu negerą nuojauta kad tai eilinis žingsnis ruošiantis statyti naują atominę jėgainę. Eiliniams vartotojams tai tikriausiai reikš paprasčiausią kainų kilimą. Tiesa ne nuo naujų metų (energetikos ministras pažadėjo), bet nuojauta neapleidžia kad tai įvyks netolimoje ateityje.

Taigi, nuo naujųjų metų elektros tarifai nesikeis, bet  tikriausiai atsiras net du nauji mokėjimo planai: Namai (10 lt/mėn. abonentinis mokestis ir 41 ct/kWh.) ir Namai plius (20 lt/mėn. abonentinis mokestis ir 39 ct/kWh).

Idėja labai graži: jei suvartoji labai daug elektros energijos – gali rinktis „planą“ ir mokėti mažiau. Socialinio teisingumo mažiau, bet ekonominės logikos daugiau. Realybėje šie planai gali būti patrauklūs tik nedidelei buitinių vartotojų daliai: kad gauti naudos iš plano „Namai“ reikia suvartoti ne mažiau nei 250 kWh elektros per mėnesį (apklausiau kelis draugus ir pažystamus: neatsirado nei vieno, kurie pastoviai tiek elektros energijos vartotų). Kad apsimokėtų pasirinkti planą „Namai plius“ reikia per mėnesį suvartoti ne mažiau nei 500 kWh elektros. Šie skaičiai gauti lyginant vienos laiko zonos standartinius tarifus. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis gyventojų, kurie suvartoja daugiau elektros energijos turi „pasidarę“ viryklės tarifus tai norint gauti naudos iš šių planų reikia suvartoti ženkliai daugiau elektros energijos (apie 1000 kWh/mėn kad pasiteisintų planas Namai plius). Aktualu tik tiems kurie turi pilis/dvarus arba šildosi elektra.  

 Pasirinkimas visada yra gerai (nors konkurencija būtų dar geriau). Bėda ta, kad tai gali būti pirmasis žingsnis pereinant prie visuotinio abonementinio mokesčio elektrai. Taip žmonės paprasčiausiai pratinami prie šios idėjos.


Raktai: namai plius planas, planas namai plius, namai plius, nauji elektros tarifai, elektros planas namai
Nov 242010
 

Šiandien pasisekė sudalyvauti seime vykusioje konferencijoje „Atsinaujinančių energijos išteklių politika šiandien ir ateityje“. Renginukas nemokamas, žmonių nemažai ir gan įvairių. Tiesa, pranešėjai parinkti labai vienpusiškai: iš Lietuvos kalbėjo atsinaujinančių energijos išteklių asociacijų atstovai, J. Šimėnas (buvęs LITBIOMA vadas) bei vienas bankininkų atstovas. Iš užsieniečių – pagrinde įmonių gaminančių vėjo jėgaines atstovai (nemažą dalį pranešimo užėmė reklama). Visur vyravo viena bendra mintis: duokit mums pinigų (ir daug). Vėjininkai, saulininkai ir jiems prijaučiantys nori fiksuotų elektros supirkimo tarifų (ilgalaikių), nemokamo prisijungimo, privalomo supirkimo ir t.t. Biomasės atstovai (palaikantys šilumininkus) nori įvesti akcizą iškastinio kuro ir elektros importui (ir surinktais pinigais subsidijuoti katilinių perėjima prie biokuro). Iš tiesu buvo nuobodoka: pranešėjai žongliravo tais pačiais pritemtais skaičiukais, aiškino kad jiems visi Lietuvoje trukdo: tai prisijungimas brangus, tai tarifas per mažas (kitais žodžiais tariant remia per mažai). Vis paaikčiojama skundžiantis kaip blogai yra Lietuvoje, kokie mes atsilikę. Ir lyginama vėjo energetika su Danija, saulės energetika su Ispanija ir panašiai (gal dar palyginkime pensijas su Austrija ?). Dažnai naudojant absoliučius dydžius.

Konferencijos organizatoriai pažadėjo pranešimus sudėti kažkur į internetą.. gaila kol kas jų nepavyko rasti. Būtų galima kelis įdomesnius skaičiukus pakomentuoti.

Vienintelis dalykas kuris šioje konferencijoje tikrai patiko: Kauno chorisčių pasirodymas prieš ir po konferencijos. Visai smagiai merginos padainavo. Klausimai/komentarai iš salės irgi buvo artimesni realybei – siūlė pirma pasižiūrėti, kas Lietuvai geriau, o tik vėliau kalbėti apie skatinimą) ir pan..

Po konferencijos diskutuojant su kolegomis kilo mintis, kad atsinaujinančių energetinių išteklių fronte mūšis vyksta vienpusis: atsinaujinančių pusėje už geresnius tarifus kovoja daug įvairių asociacijų (kurių paskutiniu metu pridygo daugiau nei grybų po lietaus), o kitoje pusėje nėra visiškai nieko. Jei domitės Lietuvos žiniasklaida – galėjot pastebėti, kad pateikiama labai vienpusė informacija.  Įvairūs baubai, kirais gąsdinamas tautietis, tokie kaip Gazprom tėra tik baubai: elektros rinkoje atsinaujinantys su dujomis nekonkuruoja, greičiau atvirkščiai: dujinės jėgainės reikalingos kaip rezervas atsinaujinantiems. Galbūt būtų galima „pasistumdyti“ šilumos rinkoje, bet ir ten, Gazprom mastais, rinkos praradimai negali būti dideli: artimiausiu metu didžiųjų miestų perėjimas prie biomasės mažai tikėtinas. Galima diskutuoti nebent apie politinius motyvus. Kiti rinkos žaidėjai yra praktiškai nematomi. Smulkiesiems vartotojams neatstovauja niekas. Iš energetikų nebelabai kas likę, o ir likusieji sėdi galva panarinę – visi nori savo darbo vietą išsaugoti. O jei kas bando pasisakyti prie norą beatodairiškai skatinti atsinaujinančius energijos išteklius, netgi neatsižvelgiant į šalies specifiką (pvz. saulės elektros supirkimo tarifas), jis tuojau apšaukiamas tautos priešu, nupirktu, kenkėju ir t.t. Vienu žodžiu – tautos priešas.

 Beje, kvietime į konferenciją buvo rašoma, kad jos dalyviai priims rezoliucija. Paaiškėjo kad rezoliucija priims tik suinteresuotų asociacijų atstovai. Kiti konferencijos dalyviai netgi galutinio rezoliucijos teksto nematė. O spauda informuoja, kad rezoliucijai pritarė daugiau nei 200 konferencijos dalyvių .

 P.S. dar keli įdomus faktai apie naująjį atsinaujinančių įstatymą (kuriam beje šiandien vyriausybė pritarė): jį ruošė patiškai išimtinai atsinaujinančius energijos išteklius atstovaujančios asociacijos. Pasidalino pinigus. Energetikos ministerija kartu su teisininkais yra paruošus alternatyvų įstatymo projektą (kurio niekas iš paprastų mirtingųjų nematė ir tikriausiai nepamatys, kur žiūri visokie auditai: aiškiai mėtomi pinigai į balą.).

May 102010
 

Arba keletas įdomesnių pozicijų iš energetikos ministerijos 2010 pirkinių sąrašo.

Pieš kurį laiką energetikos ministerija išplatino 2010 numatomų įsigyti pirkinių sąrašą, kuriame pateikiama informaciją kaip ir ką žadama įsigyti. Visą sąrašą galima rasti čia., jo viso nenagrinėsiu, paminėsiu tik kelias įdomesnes pozicijas:

Kuras (iš automatinių degalinių), 8000 litrų. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Kad ministerijai reikia kuro nieko keisto, bet kodėl norima pirkti būtinai iš automatinių degalinių ir kodėl neskelbiamas normalus konkursas man nesuprantama (suma visgi nėra maža – apie 32,000 litu). Dar keisčiau atrodo, kodėl visos ministerijos kurą perka atskira.

Kėlimo įrenginiai: Hidraulinis kėbulo pakėlėjas. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Galima spėti, kad energetikos ministerija planuoja užsiminėti ne tik savo tiesioginėmis funkcijomis, bet ir šalutiniu verslu: mašinų remontu. Tikriausiai tam skirtas ir dar vienas planuojamas pirkinukas: Įrankiai, kuris taip pat perkamas apklausos būdu. Beje, ministerija taip pat žada pirkti ir transporto priemonių ir susijusios įrangos remonto ir priežiūros paslaugas (vėlgi apklausos būdu). 

Microsoft Dynamics NAV darbo vieta. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Nelabai įsivaizduoju, kam tokiai kontorai kaip ministerija prireikė Navision ir kodėl nebuvo galima to pirkti normalaus konkurso būdu, nes jei neklystu tai nėra pati pigiausia programinė įranga.

Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugos. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Kitais žodžiais tariant, mobiliojo ryšio operatorius bus pasirenkamas praktiškai be konkurso. Įdomu kodėl ?

Meninės paslaugos. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Šiaip įdomu, kokias menines paslaugas perka energetikos ministerija ?

Aš suprantu, kad šiame sąrate pateikti duomenys tai tik visų išlaidų ledkalnio viršūnė, bet ir iš šio sąrašiuko kyla keisti klausima ir išvados:

  1. Dėl nežinomos priežasties, didžioji dalis pirkimų yra vykdoma nesinaudojant centralizuota pirkimo sistema, dažniausiai pasirenkamas apklausos būdas, kuris palieka plačius kelius korupcijai
  2. Pernai įsteigta ministerija šiemet perka 32 naujus kompiuterius, 35 naujus „baldus“. Ar tai reiškia kad bus priimta papildomai 32 žmonės arba daugiau nei pusei darbuotojų, paminėtų ministerijos internetinėje svetainėje, bus atnaujinto „darbo sąlygos“ ?
  3. Kažkodėl susidaro įspūdis, kad kai kurie panašių prekių pirkimai yra išskaidyti į grupes ir vykdomi atskirai, o kiti sumesti į krūvą (įdomu, kas slepiasi po 138 programinės įrangos licencijų nuoma ?)
  4. Keista, kodėl ministerija turinti keturis teisininkus (darau prielaidą, kad teisės skyriuje dirba teisininkai) planuoja pirkti analogiškas paslaugas iš šalies.
  5. Susidaro įspūdis, kad kiekviena ministerija veikia kaip UAB‘as ir pirkimus stengiasi atlikti „apklausos“ būdu. Nelabai suvokiu, kodėl  kurą, draudimą, spausdinimo, mobilaus ryšio, laikraščių prenumeratos ir daugelį kitų paslaugų nebūtų galima pirkti centralizuotai, nes jų, tikriausiai, reikia visoms ministerijoms.

P.S. gaila, kad toks sąrašiukas pateikiamas tik „prekėms“ ir nėra jokios informacijos apie planuojamus užsakyti tiriamuosius darbus. Taip pat būtų įdomu pamatyti šį sąrašiuką po metų, papildytą išleistų pinigų sumomis.

Apr 282010
 

(Jų panaudojimo galimybes Lietuvoje)

Biomasė –  bene ekonomiškai patraukliausia atsinaujinančios energijos forma, kuri Lietuvoje vis dar išnaudojama nepilnai. Kertant miškus paliekama (supuvimui ar sudeginimui) nemaža dalis medienos (šakos, kelmai ir pan.), kuri galėtų būti panaudojama energetikoje. Taip pat šiuo metu beveik neišnaudojamas šiaudų ir grudų energetinis potencialas. Tiesa, norint įsisavinti miško atliekas, reikia gerokai aukštesnių malkinės medienos kainų (nes dabar tai neapsimoka).Į energetinių augalų plantacijas žiūrių gan skeptiškai (jiems reikia arba geros žemės arba daug trašų). Beje, pamenu kai prieš kelis metus vienas švedas pakraupo, kai pas mus pamatė, kad į „čipsus“ keliauja normalūs rąstai o ne atliekos.

Biodujos – Mano nuomone kiekviena vandenvalos įmonė, sąvartynas  ar didesnė ferma privalo turėti biodujų gamybos įrenginius. Ir nebūtinai dėl to, kad tai ekonomiškai patrauklus energijos gamybos būdas (pinigine prasme ne visada tai apsimoka), bet kaip priemonė surinkti metaną ir kitą brudą, kuris yra išskiriamas.   

Šilumos siurbliai – „poniška“ technologija, reikalaujanti didelių investicijų. Lietuvoj populiariausi šilumos siurbliai žemė-vanduo, bet naudojami ir kiti (pvz. oras-oras kondicionieriuose). Tai „pagerintas“ šildymasis elektra (gaunant iki 500% naudingo veiksmo koeficientą). Mano nelabai skaičiais paremta nuomone, ne pats geriausias variantas tiek ekologiškumo tiek ekonomijos prasme (išskyrus nebent tuos atvejus, kuomet reikia žiemą šildyti, o vasara vėsinti patalpas).

Vėjas – Labai kontraversiška technologija. Kai prieš maždaug 10 metų apie vėjo elektrines kalbėjau su keliais danais, tai juos palaikiau Donkichotais. Dabar mano požiūris kiek nuosaikesnis. Remiantis pačių vėjininkų asociacijų pateiktais duomenimis, vėjo elektrinės (net nevertinant rezervavimo ir kitų problemų) Lietuvoje yra ekonomiškai nepatrauklios. Didieji vėjo elektrinių parkai šaliai kainuoja pastebimai daugiau, nei jie teikia naudos. Kita vertus, man labai bendruomenių ar privačių žmonių iniciatyvos statytis vėjo jėgaines savo reikmėms (puikus Smalininkų bendruomenės pavyzdys ). Aš pats vis pasvarstau galimybę savo kieme pasistatyti nediduką vertikalios ašies agregatą.

Vanduo – Lietuvoje jau užtvenkta pakankamai upių, o ir pats lygumų kraštas nėra palankus hidro elektrinėms. Galbūt galima žaisti su plaukiojančiomis elektrinėmis, bet jų galia, lyginant su Lietuvos poreikiais yra nykstamai maža.

Saulė – Saulę reikėtų išskirti į dvi dedamąsias. Pirmoji saulės energijos panaudojimas elektrai gaminti, mano nuomone, yra absurdas ir bereikalingas pinigų mėtymas (ar persiskirstymas). Antroji – saulės kolektoriai (skirti šiltam vandeniui ruošti), mano nuomone Lietuvoje galėtų tapti patrauklia alternatyva nuosavų namų gyventojams padedanti šiltuoju metu laiku apsirūpinti karštu vandeniu. Kiek pats bandžiau skaičiuoti savo namukui ši alternatyva ekonomiškai nėra labai patraukli, bet  atotrūkis nėra didelis.

Aš neteigiu, kad viskas, ką čia parašiau yra tiesa. Galbūt padėliojus skaičiukus ar panagrinėjus konkrečius projektus, mano nuomonė kai kuriais atvejais gali pasikeisti, nes labai daug kas priklauso nuo smulkmenų, kurias apibendrinti yra sunku.

P.S. čia pateikti mano asmeniniai samprotavimai, kurie ne visada pagrįsti konkrečiais skaičiavimais.