Dali.us

Feb 232012
 

Vasario 15 dieną vykusioje „LIETUVOS EKONOMIKOS KONFERENCIJĄ 2012“ premjeras pateikė labai įdomią skaidrę, pavadintą „Visagino AE projekto ekonomika“. Visą pranešimą galite rasti čia.

Pagaliau paaiškėjo, kad kai energetikos ministras kalbėdamas apie naujos atominės elektros kainą ( 7-10 ct/kWh) turėjo galvoje tik kintamus kaštus. Ir ši kaina yra įvardijama kaip ta, už kurią elektrą bus galima pardavinėti elektrą rinkoje. Nei statybos nei uždarymo kaštai į šią kainą nebuvo įskaičiuoti. Tikriausiai nereikia aiškinti, kodėl tokie skaičiavimai yra iš esmės neteisingi.

Premjeras kiek praskleidė paslapties šydą ir bent grubiai paaiškino kiek gi kainuos tos naujosios AE pastatymas. Labai grubiai primetus, „paskolų aptarnavimas“ kainuos maždaug.. 15,5 milijardo litų (tuo atvejų jei ji dirbts 100% apkrovimu po 8000 valandų kasmet).

Skaičiuojant iš kitos pusės, šiandien naujos atominės elektrinės statybos vertinamos nuo 4000 iki 6000 USD/kW instaliuotos galios (vadinamieji „Overnight cost“). Taigi, naujoji elektrinė tokiu atveju kainuotų 14 iki 21 milijardo litų. Atrodytų skaičiai neprieštarauja vieni kitiems: vyriausybė susideri, kad nauja atominė kainuos 4000 USD/kWh ir premjero pateiktas bus ne tik įgyvendintas, bet dar ir liks pusantro milijardo „laisvų pinigų“. Problemos prasideda kai iš svajonių pasaulio persikeli į realų. „Overnight cost“ reiškia, kad statybų metų palūkanos neskaičiuojamos. 15,5 vs. 14 milijardų skaičiuojant taip pat nevertintos palūkanos (tiksliau, jei premjero pateikti skaičiukai yra „stabilia valiuta“ vertinama tik infliacija). Nemanau kad atsiras kreditorius, kuris skolintu Lietuvai (ir jos partnerėms) pinigus be palūkanų. O gal premjeras Japonijoje sugebėjo išsiderėti beprocentę paskolą ? Nesitiki…

Reziumuojant pateiksiu kelias pagrindines premjero pateikto grafiko problemas:

  1. Nevertinami uždarymo kaštai.
  2. Nevertinama paskolų palūkanos.
  3. Optimistiniai statybų kaštai

P.S. Gal kalit kas nors man priminti bent vienas dideles valstybines statybas, kurių sąmata nebuvo pastebimai viršyta ?

P.P.S. Tą patį grafiką savo pranešime pateikė ir energetikos ministras.

P.P.P.S. Premjero skaidrės ruoštos “Global Banking and Markets (GBM)”. Rimti žmonės. Turėtų išmanyti kas yra palūkanos.

Papildyta 2012.02.23: pasak p. V. Naudužio atominė statybos kainuos 17 milijardų litų. O paskolų aptarnavimui per visą laikotarpį, su visomis palūkanomis bus skirta apie 15 milijardų. Gal tikrai tą 15 milijardų paskolins Japonijos bankai su nulinėmis palūkanomis, o trūkstamus 2 milijardus susimes vietiniai investuotojai ?

Feb 172012
 

Arba valstybinis dyzelinių automobilių naikinimo vajus.

Tikriausiai dauguma dyzelinių automobilių vairuotojų girdėjo apie naują, sugriežtintą dyzelinių automobilių išmetamųjų dujų patikrą.  Patvirtintos griežtesnės nei iki šios šių automobilių išmetamų teršalų normos. Idėja labai gera. Reikia kovoti prieš tas lupenas važinėjančias miestų gatvėmis ir dūmijančiomis labiau nei garvežys. Problema tame, kad šios pertvarkos nukreiptos diametraliai priešinga linkme. Senoms lupenoms, pagamintoms iki 1980 metų dūmingumas nebus matuojamas: kiek dūmijai, tiek ir dūmyk į sveikatą. Kuo mašina jaunesnė.. tuo išmetamųjų dujų kontrolė griežtesnė.

Kita įdomi dūmingumo patikros detalė – ją atliekant variklis turi būti darbinės temperatūros. Iš praktikos galiu pasakyti, kad kai lauke -20, tai 20 minučių ryte „pakaitinus“ variklį ir nuvažiavus 12 km variklio temperatūra darbinės nepasiekia. Smalsu, ar Kauniečiams reikės į Vilnių važiuoti kad praeiti technikinę ar vasaros reiks laukti ?)

Nesu automechanikas ir apie automobilius žinau nedaug, bet mano Fiat‘o „instrukcijoje“ parašyta kad reikia vengti važinėjimo „raudonoje zonoje“.  Nesveika varikliui papildomos ribinės apkrovos. Nematau prasmės kiekvienos apžiūros metu atlikti variklio „Stess test‘ą“. Kas bus kaltas, jei tokio mašinos laužymo metu „užkals“ variklis ar subyrės turbina ? Gal čia slaptas planas taip užmušti senesnius golfiukus ? Ar tauta pradėjo važinėti su tvarkingesnėmis mašinoms ir tikrintojams nebenubyra tiek kiek būdavo ?

Su savo dabartiniu Fiat‘u važinėju jau kokius pora metų, tai daugiau 3000 apsukų nepamenu kada esu sukėlęs. Dažniausiai važinėju mieste ir apsukos siekia iki 2000


Raktai: dyzelinių automobilių patikra, dyzeliniu automobiliu technine apziura, dumingumo normos, dyzeliu patikra, tech apziura dyzeliams, sugrieztinta dyzeliniu

Feb 162012
 

Pamintyjimai beveik Vasario 16 proga.

Pagalvojus apie kolonizaciją daugeliui tikriausiai iškils Amerikų užkariavimas, o kryžiaus žygiai primins nelabai seną Lietuvos istoriją, kai net ir oficialiai pasikrikštijusią Lietuvą puldinėjo kryžiuočių ir kalavijuočių ordinai.

Nuo tų laikų praėjo jau ne vienas šimtmetis, bet situacija pasaulyje iš esmės nepasikeitė. Vis dar vyksta labiau atsilikusių (ir silpnesnių) šalių kolonizacija, vis dar stiprieji karinę jėga bando primesti tavo pasaulėžiūra (o tiksliau ekonominius ir politinius interesus). Tiesa, nors tikslai išlieka tie patys (turtas ir galia) bet tiek priemonės tiek pats kolonizatoriai kardinaliai pasikeitė.

Kolonizacija XXI amžiuje vykdoma panašiai kaip ir ankščiau: už blizgančius karoliukus (arba žalius popierėlius) atidavinėjami resursai (įskaitant ir žemę). Tiesa, vietoj valstybės čia pagrindinis veikėjas korporacijos (galima jas vadinti ir šiaip.. struktūromis). Atėjęs „globalus verslas“ sunaikina vietinį, įpratina aborigenus prie naujoviškų blizgučių (ankščiau tai buvo viskis ir blizgantys karoliukai, dabar LED TV ir iPhone). Bet esmė nesikeičia: silpnesnės šalys užvaldomos stipresnių, o gyventojai verčiami darbo jėga (dabar vadinama vartotojais). Tiesa.. šiandieninis „vartotojas“ gyvena palyginti neblogai. Turi internetą, mobilų telefoną ir dirba tikriausiai tik 160-240 valandų į mėnesį. Tiesa, šiandieninis vartotojas turi šansų „prakusti“ pvz. įsigyti žemės mažiau nei XIX a. valstietis.

Pokyčių kryžiaus karuose taip pat nedaug. Tik jie vykdomi ne dėl žemės, bet dėl kitų resursų. Dažniausiai naftos (Irakas, Libija, Sirija). Prisidengus gražiomis idėjomis ir šūkiais verčiamos vyriausybės, nešamas chaosas. Maitinamos informaciniu opijumi „demokratinės“ tautos lekuoja. Mass media yra vienatinis tiesos nešėjas. Na tie, kam ta demokratija atnešama lemiamo balso neturi: visada atsiras „teisingų“ žmonių laikinajai vyriausybei suburti.

Kai geriau pagalvoji.. mes netgi turime imperijas. O gal net pasaulinę valdžią. Tiesa, tai ne JAV ar ES. Tai tos pačios globalios finansinės struktūros.

 

Feb 152012
 

Arba naujieji pažaduko nuotykiai

Pamanet turėjusias sumažėti dujų ir šyldymo kainas ? O nekilti elektros ?

Vakar Lietuvos respublikos Energetikos ministras p. Sekmokas ir vėl sužibėjo. Ir vėl tautai pažadėjo kad energetika pigs. Šį karta didysis kainų mažintojas prabilo apie Visagino atominę elektrinę.  P. Sekmokas išreiškė viltį, kad naujoje atominėje elektrinėje pagamintos elektros kaštai bus 7-10 ct/kWh. Ministras pamišo paminėti, ar tai LTL ar EUR centai, bet iš konteksto galima spėti,  kad kalba ėjo apie LTL centus.

Tokiu atveju ministras iš naujo pakartojo seną dainelę (prieš pora metų buvo aiškinama kad VAE gamins elektrą po 8 ct/kWh). Tuomet viešai pasisakę energetikos ekspertai spėliojo, ar tik ministras nekalbėjo apie kintamus kaštus o ne elektros kainą.

Jei prisiminsime Ignalinos atominę elektrinę, kurios statybos sąnaudos (ir iš dalies uždarymo kaštai) nebuvo įtraukti į tarifą.. gamino elektrą už 6 ct/kWh. Iš ministro pasvajojimų galima spėti, kad jis tikisi, jog draugai iš Japonijos elektrinę Lietuvai padovanos. Ir dar uždarys nemokamai.

Jei kalba eitų apie EUR centus, gamybos kaštai (visi, ne tik ilgalaikiai) būtų panašūs į tiesą. Neseniai pabandomisnaujo projekte buvo diskusija panašia tema. Ten pateikti, mano nuomone, labai realistiniai skaičiai.

O  jei rimtai, tai manau, kad šiuo atveju ministras užsiiminėja  pigia priešrinkimine propaganda orientuotą iš buką ir išalkusią minią (arba ministrą kažkas stipriai apgavo. Bet pats kaltas, nereikia lysti į daržą  kur nieko nesupranti).

Feb 092012
 

Geras = mažas šiluminis laidumas.

Pradėjau įsirenginėti savo namuką (tiksliau persitvarkyti pagal save). Šiuo metu jame sudėti seni ir pigūs, dviejų stiklų plastikiniai langai. Per kai kuriuos jų jaučiasi vėjo traukimas. Nukritus temperatūrai lauke – formuojasi ledas (net esant kambaryje 20 laipsnių), upeliukais bėga vanduo (nors drėgnumas patalpose siekia vos 35-40%). Taigi nusprendžiau įsigyti naujus langus. Biudžetas iki 5000 Lt. už 4 mažučius langus ir vienas balkono duris. Iš gautų pasiūlymų sprendžiant tikriausiai tilpsiu į 3500 Lt.

Kaip visada, prieš bet kurį brangesnį pirkinį kelis vakarus praleidau sėdėdamas internete. Išsiaiškinau, kokių langų man norėtųsi. Profilio, stiklo parametrai, montavimas. Pradėjus ieškoti langų pas Lietuvos gamintojus (internetinėse svetainėse) mažumėlę nusivyliau. Maždaug pusė pardavėjų nepateikia jokios informacijos apie jų siūlomų produktų šiluminę varžą (arba pateikia nepilną). Svetainės perkrautos reklaminiais šūkiais ir „kamerų skaičiais“ bet naudingos informacijos, padedančios išsirinkti, o norimą gaminį rasti labai sunku. Prastai nuteikia ir kai kurių gamintojų/pardavėjų skelbiamos akcijos.. datuotos dar 2010 metais.

Mane taip pat nustebino siūlomi pasyvių langų profiliai. Praktiškai visi jie (išskyrus vieną) viduryje turi milžinišką skylę. Panašūs profiliai iš paveiksliuku Google dažnai ta skylė užpildyta (manau, kažkuo panašiu į putą). Man, kaip ne ekspertui, didžiųjų skylių užpildymas termoizoliacinę medžiagą atrodo gražiau.

Pagal kelias raktines frazes perėjau google pirmus 100 rastų įrašų (viso viso apsilankiau gal kokiose 300 svetainių). Sugebėjau rasti 10 firmų dirbančių Kaune (arba visoje Lietuvoje), kurių internetinės svetainės atrodė bent kiek padoriau (be akcijų pasibaigusių prieš 2 metus ir su bent minimalia informacija apie jų siūlomus gaminius). Išsiunčiau užklausas vėlai vakare (apie 18:30). Operatyviausiai atsakė Tiks Langai (maždaug 9:30 ryto). Tiesa, iš jų pasiūlymo negavau, pasiūlė duoti telefono numerį ir su vadybininku pasikalbėti. E-mail‘u rašau dėl to, kad mane domina kaina, o ne reklaminiai makaronai. Tiesa, paprašius sąmatą gavau ir su labai patrauklia kaina. Antrieji atsakė Hermis-langai. Profesionaliai paruošta sąmata su visa mano klausta informacija, plius laiškas su paaiškinimais. Patiko. Iki pietų gavau dar 2 pasiūlymus. O, per 24 valandas iš 10 nusiųstų užklausų turiu 5 sąmatas. Galiu spėti, kad  arba lankininkai žiema nespėja vykdyti užsakymų ir neturi laiko atsakinėti į užklausas arba 4+1 lango užsakymas per mažas, kad būtų verta gaišti laiką. Perkėlinėjant tekstą į bologą kilo dar viena mintis: o gal mūsų verslininkai nemoka bendrauti internetu ? Tarp neatsakiusių tokie gigantai kaip Fauga, Plaza, Alseka. Tarp atsakiusių TiksLangai, Megrame, Sabonio klubas.

Per įvairias masinės informacijos priemones dažnai aiškinama.. krizė.. krizė.. Nėra jokios krizės. Kai verslas ignoruoja potencialius klientus tai ne krizė. Tai vis dar burbulas.

Iš gaugų sąmatų atrodo, kad panašių paramtrų gaminiai kainuoja panašiai (skirtumai nėra lemiantys). Teks pakalbėti su atskirom kompanijom ir tuomet daryti lemiamą sprendimą.

Dar viena keistenybė: susidaro įspūdis, kad langininkai nelabai nori daryti apdailą. Šito aš visai nesuprantu, nes lango eksplotacinės savybės priklauso ir nuo to kaip bus užlipdytos siūlės (t.y. pasaryta apdaila). Gal taip bandoma išvengti atsakomybės, jei langas bus sudėtas netaip: visada bus galima apkaltinti apdailininkus..

Pabaigai: seniai seniai.. gal kokiais 2007-2008 teko bendrauti su vienu smulkiu verslininku. Turėjo nedidelę brigadą ir užsiiminėjo namų vidaus įrengimu (apdaila, inžinieriniai tinklai ir t.t.). Tai jo nuomone jeigu aš noriu sužinoti, kiek man kainuos jo paslaugos.. aš jam moku  100 Lt (pas mane ploto nedaug) ir jis atvažiavęs „primes“.


Raktai: tiks langai, plaza langai atsiliepimai, geri plastikiniai langai