Mar 172011
 



Įžanga.

Šią temą prisiminiau kai prasidėjo diskusijos dėl Sekmoko interpeliacijos, naudojant iki skausmo pažystamą retorika: tie kas prieš Sekmoką yra Gazprom statytiniai, Lietuvos priešai ar penktoji kolona kovojanti prieš Lietuvos (energetinę) nepriklausomybę. Užsigulėjo jis pas mane juodraščiuose, bet kai ta pati energetikos nepriklausomybės korta vėl buvo mesta ginant būtinybę statyti atominę jėgainę (praktiškai bet kokia kaina) prisiverčiau šį įrašą pabaigti.

Nepriklausomybė. Energetinė.

Ar energetinė nepriklausomybė yra gerai tikriausiai toks klausimas nekyla niekam: visi nori būti nepriklausimi: politiškai, ekonomiškai, energetiškai. Nepaisant to, kiekvienam turėtų kilti klausimas ar aš galiu sau tai leisti (arba kiek tai kainuos). Skaitinėjant energetikos ministro, o ir šiaip valdančiųjų bloko pasisakymus atrodo kad toks klausimas jų nekamuoja. Nelaimė Japonijoje kardinaliai pakeitė situaciją: atominė energetika vėl tapo baubu, prie kurio nenori niekas net prisiliesti, bet Lietuvos tai neliečia. Yra tikslas (o gal tiksliau svajonė): noriu būti energetiškai nepriklausomas !!!!. Visiškai, absoliučiai, negrįžtamai. O kiek tai kainuos – jau ne “tautos” reikalas. Kuriamos strategijos numatančios milijardines statybas. O ar tų milijardinių investicijų, esamų kompanijų draskymo ir akivaizdaus tyčiojimosi iš vieno pagrindinių energetinių resursų tiekėjo  tikrai reikia ? Tokia diskusija kažkodėl nevyksta. „Tauta“ pastatoma prieš faktą: darysime TAIP, o kam tai nepatinka – esat tautos priešai. Penkta kolona.



Kažkur užkulisiuose gimdomi grandioziniai projektai, kurie pilkajai masei pateikiami patraukliai apipavidalinti: reikalavimas atimti vamzdynus ar nustatyti „teisingą“ kainą iš Gazprom perkamoms dujoms, pasistatyti atominę elektrinę, kuri gamintų pigią elektros energiją (ir dar ją eksportuotų), pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių ir taip sumažinti elektros/šilumos kainą… O kai deklaruojamos priemonės duos priešingą rezultatą – tuomet vėl bus ieškoma kaltų.



Kodėl yra žaidžiami tokie žaidimai, pristatinėjamos rožinės vizijos atitrūkusios nuo realybės –  aš neįsivaizduoju. Nesinori tikėti, kad valdžios olimpe sėdi vieni dundukai, kurie nelabai supranta ką daro ar sako… Net jei veiksmas vyksta tik dėl to, kad kažką daryti, reikėtų bent mažumėle pagalvoti apie pasekmes, net ir tas, kurios ateis jau būnant opozicijoje..

Kas yra energetinė nepriklausomybė

Teko nemažai gilintis į energetinės nepriklausomybės problematiką. Iš pažiūros elementarus klausimas: kas yra energetinė nepriklausomybė ir kuo ji matuojama nėra toks jau paprastas. Ypač kai reikia išmatuoti tą nepriklausomybę. Man labiausiai patinkantis energetinės nepriklausomybės apibrėžimas: „patikimas energetinių resursų tiekimas už prieinamą kainą“. Jei energetinio resurso nesugebi įpirkti, tuomet techninis tiekimo patikimumas jau nebeaktualus. Peržiūrėjus energetikos ministerijos atstovų pasisakymus, galima susidaryti įspūdį kad siekiama tik techninės energetinės nepriklausomybės (nes naudos/išlaidų analizė nedaroma: iškeliamas politinis tikslas ir ieškoma techninių sprendimų jam pasiekti). Tiesa, pasakymas „už prieinamą kainą“ yra labai slidus: vienam ji gali būti prieinama.. kitam nelabai. Mano subjektyvia nuomone, visi energetinio saugumo projektai privalo būti analizuojami, vertinant jų kaštus ir potencialiai laukiamą naudą, bei analizuojant ar tai geriausias sprendimas. Pavyzdžiui, tarkim, LNG terminalas dujų kainą (nors, remiantis viešai prieinama informacija, pastačius suskystintų gamtinių dujų importo terminalą a didės ne dujų o elektros, bet tai esmės nekeičia) padidėtų kokiais 3%, bet Lietuva padidintų techninį gamtinių dujų tiekimo patikimumą (kad kaina kris – netikiu). Bet apie tokias „smulkmenas“ niekas nekalba. Liaudžiai pateikiami tik šūkiai apie (techninę) energetinę nepriklausomybę. O jei visai tiksliai apie nepriklausomybę nuo pikto ruso, kuris konkrečiu laiko momentu yra tapatinamas su Gazprom.

Rytoj pratęsiu apie pagrindinius energetinius sektorius atskirai…


Raktai: energetinė nepriklausomybė

  13 Responses to “Pamąstymai apie Lietuvos energetinę nepriklausomybę – I”

  1. Ekonomikos mokslus baigei,o rasineji nesamones apie “prieinama” kaina. Visu pirma, nera tokios savokos – ji reikalinga tik “burimui” masems. Ekonominiu poziuriu, “prieinamos” kainos nera. Yra maziausia efektyvi kaina, kuria uztikrint gali tik konkurencija – ne valdzia, ne reguliavimas, ne geri santykiai, ne dar kas nors. Ka gali valdzia padaryti geriau, nei pastatyti infrastruktura ir sukurti teisine baze, leidziancia rinkoj atsirast konkurencijai? Ir ekonominiu poziuriu nera svarbu, ar tas vienintelis tiekejas is rytu ar vakaru (is rytu tik papildomas blogumas tas, kad rytu kaimynu politine kultura tokio lygio, kad leidzia sau ekonominius svertus aktyviai naudoti imperialistiniams politiniams tikslams). Pvz. TEO kaip monopolistas lygiai taip pat nera geris (aciu dievui, egzistuoja artimas pakaitalas – mobilus rysys).

    Tavo siulymai skaiciuoti skamba protingai, bet infrastrukturos busima (o net ir esma) nauda apskaiciuoti visada yra ziauriai sudetinga – cia tau ne gamykla. (pvz. suskaiciuok plz kelio is miesto A i B nutiesimo nauda, kai siuo metu kelio nera. Kadangi kelio nera, tai niekas nevaziuoja – gal niekas ir pastacius nevaziuos, tada pinigai reiskia “i bala”, o gal sukurta infrastruktura suaktyvins konkurencija, ekonomika efektyvesne, kainos mazesnes, gyventojai turtingesni – suskaiciuok kiek turtingesni ir kiek is to turtingumo yra butent kelio,o ne kitu faktoriu indelis). Zodziu, visada pridaroma milijonas prielaidu, kas leidzia manipuliuoti skaiciavimu rezultatais ir labai daznai apsiskaiciuojama (kadangi infastruktura dazniausiai valstybiniai projektai, tai retai kada tai suzinom, nes niekas nebankrutuoja. Bet pvz. eurotunneliui kreditoriai turejo nurasineti skolas).

    Taigi, net ir nesiveliant i politines batalijas “geras rusas, ar blogas” is ekonomines puses nugrybavai su situo rasineliu…

    • Dėl “prieinamų kainų”. čia ne mano išmyslas, o vienas palčiausiai naudojamų energetinio saugumo apibrėžimų. PVZ 1996 metais išėjusioje Bohi, D.R., M.A. Toman knygoje “Economics of energy security” energetinis saugumas apirbėžiamas:
      “The loss of economic welfare that may occur as a result of a change in the price or availability of energy”
      Šiuo metu panašią energetinio saugumo sampratą naudoją IEA: “Energy Security can be described as ”the uninterrupted physical availability at a price which is affordable, while respecting environment concerns””
      Su žodžiu affordability arba affordable energetinio saugumo apibrežimus formuoja ir OPEC, US DOE, IAEA ir t.t.
      Tai susiję tiek su gyventojų gebėjimu mokėti už energetiką, tiek verslo sugebėjimas konkuruoti.

      Dėl infrastruktūros skaičiavimo: bet kokiam skaičiavime (net ir gamyklos) naudojamos prielaidos. Daug prielaidų. Tiesa, ne visi infrastruktūriniai objektai vienodai sunkiai “skaičiuojasi”.Tarpvalstybinės elektros perdavimo linijas ar LNG terminalą ar naują atominę ekonomiškai įvertinti žymiai paprasčiau nei kelią arba dujų tinklo “užžiednimą”: čia egzistuoja kainų signalai (gamybos ar kitoje rinkoje).

      Dėl konkurencijos: aš 100% sutinku kad konkurencija yra gėris. Kai ji veikia. Prieš kokius 5 metus mes siūlėm statyti LNG terminalą vien dėl to, kad turėti alternatyvą. Šiuo metu aš vis dar laikausi panašios nuomonės. Tiesa, terminalas, tikriausiai nei konkurencijos nesukurs, nei sumažins kainas, bet bus kaip “didžiausios kainos” indikatorius. Tiesa, tie skaičiai kurie dabar skelbiami apie planuojamą terminalą mane mažumėle gazdina. Bet čia jau atskira tema. Su konkurencija problema ta kad energetikoje užtikrinti sąžiningą konkurencija yra kiek sunkiau nei, tarkim, bulvių prekyboje. Net ir turint “pastatytą ir atskirtą” infastruktūrą.

      • Tu rasai:
        1. “Prieš kokius 5 metus mes siūlėm statyti LNG terminalą vien dėl to, kad turėti alternatyvą”
        2. “Tiesa, terminalas, tikriausiai nei konkurencijos nesukurs, nei sumažins kainas”

        Klausimai:
        1. t.y. per 5 metus situacija pasikeite ir alternatyvos nereikia?
        2. Nuo ko tavo nuomone prasideda konkurencija, jei ne nuo alternatyvos turejimo?
        3. Sutinki, kad konkurencija yra geris. Bet kainu jinai nesumazins – tai kame tada geris?
        4. Dujos (ypac vasara) Spot rinkoje pigesnes uz Gazpromo ar ne?

        • 1. situacija nepasikeitė, ir aš vis dar palaikau LNG terminalo idėją… Tiesa, mane nelabai žavi terminalo laivo idėja.. bet čia jau niuansai
          2. konkurencija prasideda nuo alternatyos… su artima (arba mažesne kaina). Lietuva pasaulio LNG rinkoje bus apvalus 0, net jei importuos visą poreikį. Reiškia reikės pirkti už tiek, už kiek parduos. Plius išgarinimas. Galėčiau spėti, kad tokios dujos bus brangesnės už Gazprom’ą kokiais 10%-15%
          3. Iš principo konkurencija gerai. Jei kalbam apie dujų rinka.. konkurencija nubrėš maksimalią kainą, kurios gali reikalauti Gazprom’as. Plius sumažės spekuliacijų apie protekcionizmą ir t.t.
          4. Nemanau. Mano žiniomis tik 2009 vasara LNG buvo pigesnės už “vamzdines” dujas (vokietijoje). Nes buvo poreikis ženkliai kritęs.Kitavertus – bet kurioj konkrečioj rinkoj LNG ir vamzdinių dujų kainos yra panašios. Čia tas pats klausimas.. kas pirmas.. višta ar kiaušinis. Beje, spot rinkoje suprekiaujama tik labai nedidelė LNG dalis. pagrindas vis dar eina pagal ilgalaikius kontraktus. Čia vėl problema: didieji apie kontraktus pradeda kalbėti tik maždaug nuio 3 milijardų.. o tai visas LT poreikis

          • 1. OK, issiaiskinom.
            2. “Galėčiau spėti, kad tokios dujos bus brangesnės už Gazprom’ą kokiais 10%-15%”. Speju, kad tavo spejimas remiasi grynai tuo, kad gazpromas nuleis kaina zemiau LNG+transportavimas. O ar ne to siekiame? Juk visi suprantame, kad kiek vamzdiu ar terminalu bestatysi, duju uz dyka niekas neduos. Svarbu tureti argumenta derybose su monopolistu. Faktas, kad siuo metu LNG pigiau nei vamzdines, tad virsutinei ribai esant zemiau nei dabartine kaina turi zemesne duju kaina.
            4. Kadangi kaip suprantu, esi didelis energetikos, bent jau spot kainas galetum susirasti (google) ir pasilyginti su esamomo kontraktinem kainom ir argumentuot skaiciais.

            • 2. spejimas remiasi tuo… kad perduoti dujas vamzdžiais yra ženkliai pigiau.
              4. nesu didelis energetikas. Save labiau ekonomistu laikau. Kainas pažiūrėt galima. Spotinės gan dažnai išlenda. Tiesa, jos skirtingose rinkose gali skirtis kartais. Su “kontraktinėm” kainom sunkiau. Net tai kas išlenda į saudą.. nėra patvirtinta.

              • Dar niekad ekonomistui neteko irodinet, kad pirkimo alternatyvos apsimoka:

                yra rinkos kaina, yra transportavimo kaina (mums svarbi suma). Gazpromas turi galimybe transportuot vamzdziais t.y. pigiai, bet kadangi parduoda dujas brangiau nei rinkos kaina (nes mes neturim galimybiu nusipirkti rinkos kaina), tai suma gaunasi didesne.
                Juk ir sutartyje tiekimo kainos formule yra susieta prie alternatyvaus kuro kainu, t.y. kad moketum maximuma, bet kad nepabegtum nuo duju.
                Turint terminala gazpromas tures kaina nuleisti iki rinkos kainos+transportavimas per LNG terminala (jam taip vis tiek labiau apsimokes, nei leisti mums pirkti kad ir Norvegiskas dujas).
                Dabar tu sneki “sestu sekmokas prie derybu stalo prasyti kainos”, o turint terminala, galesi sestis prasyti kainos keliu tiekeju, ar tu manai, kad rusai geriausi ir del to duos didesne nuolaida, nei duos bet kas kitas.

                • Aš niekada netvirtinau, kad pirkimo alternatvų turėti neverta. Greičiau atvirkščiai.

                  Už kiek būtų galima realiai nusipirkti LNG nežinau. Nebuvo laiko prisėst padėlioti normaliai skaičiukus, o “suvirškinta” informacija kainuoja.
                  Nesu tikras, kad LNG kaina + atgabenimas bus pigiau nei dabar mokam GazProm’ui. Jei bus pigiau.. tai rinka ir konkurencija “sužais” ir Gazprom’as kainas nuleis.

                  Kita vertus, iš viešai išlendančios informacijos susidariau nuomone, kad terminalą statys… su 3 – 3,5 milijardų kūbų pirkimo įsipareigojimais. Tuomet vėl rinkos nebelis, nes šiuo metu Lietuva nesunaudoja 3 milijardų: viską pirksim tik per terminalą.

                  Beje, galima diskutuoti kas yra rinkos kaina.. ir ar mes perkam už rinkos ar ne už rinkos kainas.

  2. Visa si politika primena utopines alegorijos “Gyvuliu ukis” maluno statybas.

  3. teiginys, kad turi būti atlikta kaštų – naudos analizė yra visiškai teisingas. Kitaip tariant turi būti atliktas verslo planas, nes be jo (jame nurodytų teigiamų pinigų srautų) nei vienas bankas neskolins pinigų jokiam projektui. Nebent tikimasi pastatyti terminalą už biudžeto lėšas 🙂

    • Pradžioje buvo kalbama apie investuotojo paeišką. Vėliau buvo minima ES parama.

      Dabar jau aišku, kad ES pinigų nebus prašoma. Susidaro įspūdis, kad terminalo statybai skolinsis Klaipėdos nafta (galbūt su valstybės garantija). Bankams to tikriausiai užteks. Be to, sklinda gandai, kad dalį dujų atėjusių per LNG terminalą įsipareigos nupirkti Lietuvos elektrinė (elekrėnai)… ir tie pinigai bus “pakišti” po viešu interesu. Kita įdomi mintis, slandanti aplinkui, kad per terminalą tikimasi importuoti 3 milijardus kūbų per metus (kas praktiškai reiškią atsijungimą nuo Rusijos dujų tiekimo).

      Mano asmenine nuomone, terminalas yra gerai kaip “saugumo užtikrinimo” objektas, net jei jis NIEKADA neatsipirks. Bet tokiu atveju būtina pasakyti kiek tas “malonumas” kainuos ir svarstyti ar to tikrai reikia.

  4. Na, kad LNG terminalas gali sumazinti duju kainas, parode kad ir vakaru europos patirtis – vien del to, kad jie turi alternatyvias galimybes gauti dujas (LNG terminalus) rusai dujas jiems pardavineja pigiau nei mums, kurie tokios alternatyvos neturi. Ir nereikia cia iziurineti koki nors rusu dujininku samoksla del didesniu duju kainu LT nera – jie monopolininkai, o lietuviai yra sutike su atitinkamom ju verslo salygom. Kaip pasiklojom, taip ir miegam.

    Beje, kuriami planai ne ‘atimti vamzdynus’, o sudaryti galimybes konkuruoti duju tiekejams tais vamzdynais (beje, ir elektros tinklais). Cia rekomenduociau pasidometi konkurencijos teise, o butent ‘essential facilities’ doktrina, kad nerasineti tokiu buitiniu komentaru po profesionalia patirties energetikos institute skraiste.

    Bet kokiu atveju lietuviskas poziuris i energetini sauguma jau pradeda ikyreti negyvai. Kiek galima zliumbti apie teisingas energijos kainas ir nemoralia rusu politika, jei mes patys nedarom savo namu darbu, siekiant uztikrinti ta energetini sauguma. Primena nuo alkoholio priklausomybes kencianciu zmoniu sapaliones apie pagarba jiems. .. Vietoj to, kad imtusi realiu, galimai ekonomiskai pagristu energetikos projektu su latviais, estais ir lenkais. Nepaisant buvimo tarptautinese organizacijose, ypatingai ES, LT vis dar elgiasi kaip triju metu vaikas tarp suaugusiu (‘turtingu vakaru europos valstybiu’), prasydamas nupirkti naujus, brangius, nes neva butinus zaislus (ir atomine elektrine, ir jungtis su lenkais ir svedais, ir atskira LNG terminala vien LT poreikiams). Kiek galima verkti, gal jau galima pradeti dirbti?

    • Dėl LNG terminalo ir pigesnių dujų. Konkurencija yra gerai, bet šiuo atveju “vakarų europos patirtį” nedrįsčiau taip vienareikšmiškai komentuoti. Ne mažesnę įtaka kainoms (rusų dujų) turi ir rinkos dydis. Bei politiniai motyvai. Lietuvos rinka yra paprasčiausiai per maža. Netgi LNG importo terminalui.

      “Atimti vamzdynus” tai tik vaizdingas posakis (nors nelabai toli nuo tiesos). Kalbama ne tik apie veiklų atskyrimą, bet ir perėmimą perdavimo vasltybės žinion. Kitavertus, jei kalbėti tik apie konkurenciją – yra ir ne tokių radikalių būdų.

      o dėl “teisingos kainos” ir pavekšlenimų pilnai sutinku.

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)