Peiliai balisong‘ai

 Laisvalaikis  37 Responses »
Dec 272009
 

Vienas iš įdomesnių lenktinių peilių konstrukcijų – balisong (liaudyje dar vadinamas peteliške). Tai peilis, kriaunos padalintos į dvi dalis, tarp kurių „palėpta“ geležtė. Lyginant su klasikiniais lenktiniais peiliais ši konstrukcija turi keletą privalumų:

  1. truputi pasitreniravus tokį peilį galima atlenkti ir užlenkti labai greitai. Atlenkimo (arba užlenkimo) procedūra trunka apie 0.5 sekundės (t.y. šį peilį atlekti ir užlenkti galima per 1 sekundę)
  2. Patikimas ašmenų fiksavimas: kadangi ašmenys fiksuojami spaudžiant abi kriaunų dalis vien prie kitos – tai kuo stipriau suspausite kriaunas – tuo stipriau bus fiksuota geležė.
  3. Su šio tipo peiliais labai smagu paprasčiausiai „pažaisti“

Trūkumai:

  1. nemokant elgtis (arba neatsakingai „žaidžiant“ labai nesunku įsipjauti)
  2. bloga peilio „reputacija“: holivudo filmuose, ypač senesniuose, šio tipo peiliai buvo „blogiuku“ įrankis, dėl to daugeliui aplinkiniu jie sukelia neigimą reakciją (aplinkiniai taip ir taikos apšaukti banditu)

Mane visada žavėjo šio tipo peiliai, todėl mano „stalčiuose“ jų prisikaupė gana nemažai:

Iš kairės į dešinę:

  1. Typhoon – labai solidžiai pagamintas balisong‘as, turintis vieną smulkų trūkumą: „negręštos“ rankenos kiek per sunkios
  2. SpyderFly – kaip ir visi spyderco peiliai pagamintas labai tvarkinga, bet dizainas nepatogus „manipuliacijoms“, be to atidarytoje pozicijoje nesifiksuoja.
  3. BM 43 – pats smagiausias iš visų mano turimų balisong‘ų. Jokių priekaištų.
  4. BEAR – praktiškai nesiskiria nuo kinietiškų panašios konstrukcijos peilių. Nieko ypatingo.
  5. BM 31 – kaip ir kitų šios serijos benchmade peilių konstrukcija nepriekaištinga, nors mano skoniui per mažas: kriaunos per trumpos kad normalia judėtų rankose.

Iš kairės į dešinę:

1-3 Šiuolaikinė kiniečių produkcija. Iš principo peiliai nėra, blogi, vienintelis konstrukcinis trūkumas – „buterbrodo“ tipo rankenos, kurios sunkiai reguliuojas (arba ašmenys „kliba“ arba atsilenkia sunkiai).

4-5 Peiliai pirkti prieš 15-20 metų. Nepatinka man jie abu: rankenos „slidžios“

6 Eilinis „seno pavyzdžio“ kinų gamybos balisong‘as. Mano nuomone gerai balansuotas ašmenų/rankenų svoris, smagiai „manipuliuojas“. Gali būti naudojamas treniruotėms.

Iš kairės į dešinę:

  1. Herbertz firmos ženklu pažymėtas peilis, gamintas Taivane (tokie patys peiliai pardavinėjami ir su Jaguar ženklu). Tai 80‘tųjų Pacific Cutlery (dabar Benchmade) balisong‘o kopija(pagal savo kaina neblogas variantas pradedančiajam. Gal kiek per sunkus).
  2. Jagurar firmos ženklų pažymėtas peilis. Tai 80‘tųjų Pacific Cutlery (dabar Benchmade) balisong‘o kopija (pagal savo kaina neblogas variantas pradedančiajam. Gal kiek per sunkus).
  3. Jagura M4 – Benchmade BM41 kopija. Rankenos pagamintos iš aliuminio ir labai per lengvos
  4. Jagura M4 – Benchmade BM41 kopija. Rankenos pagamintos iš aliuminio ir labai per lengvos
  5. Spyderfly kopija. Kol nepalygini su originalu – atrodo visai pakenčiamai. Be to ašmenys fiksuojas tiek užlenktoje tiek atlenktoje pozicijose.

Iš kairės į dešinę:

  1. Ronin trainer. Labai smagus treniruočių balisong‘as. Vienintelis trūkumas – rankenos padengtos danga, kuri labai greitai nusilupa.
  2. – 3. Ispaniški Cudeman peiliai. Įspūdžiai labai neigiami. Padaryti paščiau nei daugelis kiniečių produkcijos. Tiek kriaunos tiek ašmenys per lengvi, be to labai sunku rasti „batangas“ stiliaus.

Pabaigai: Youtube


Raktai: peilis peteliske, plastake peilis, Peteliske peilis, peilis plastake, peteliskes peilis, balisong peilis, balisong peiliai, plastakes peiliai, peiliai peteliskes, balisong

8 dalykai, kurie nepatinka www puslapiuose (ir bloguose)

 Emocijos  9 Responses »
Dec 222009
 
  1. Krentančios snaigės ir kiti judantys objektai. Suprantu kad kalėdos ir t.t. ir panašiai, bet jos labai blaško ir trukdo skaityti.
  2. Pilkos raidės juodame fone. Tokiu puslapiu aplamai neįmanoma perskaityti. Man asmeniškai nelabai patinka ir baltos raides juodam fone. Akis „pjauna“.
  3. Fonine muzika. Vakare žiūrėdamas žinias skaitinėji www ir staiga,  atsidarai puslapį, kuris pradeda cypti, pjauti ar bumėti (žymiai garsiau už TV ir aplamai viska aplinkui). Tokiu atveju tenka gesinti toki puslapi „greituoju būdu“.
  4. Flash reklamos su garsais. Kaip ir fonines muzikos atveju tokios reklamos trukdo normaliai ne tik tekstą skaityti, bet ir šiaip blaško
  5. Didelis puslapio „headeris“. Internete dažniausiai naršau su netbook‘u, ir kai statine „reklaminės“ puslapio dalies aukštis užima 300 ar net 500 pikselių – turiniui vietos beveik nebelieka. O jei dar jos ir pastumti negalima, tuomet tokio puslapio perskaityti nepavyksta.
  6. Puslapiai, kurių aukščio/pločio negalima keisti (dažniausiai iššokantys). Mano mažam ekrane tokiuose puslapiuose dalies informacijos nesimato, dažnai sunku prieiti prie valdymo klavišų.
  7. Turinio trūkumas. Kai atsidarius puslapį „turinys“ kurio atėjai skaityti užima kokius 5-10%. Visą kitą reklama, nuorodos į panašius puslapius. Informacinės šiukšlės.
  8. Komentarų moderavimas bei kitos apsaugos priemonės. Darosi pikta, kai surašai komentarą, o jis pasirodo tik po paros (arba visai nepasirodo, arba gauni klaidą)

 Aš žinau, kad kiekviena ši problema turi savo „sprendimą“ galima išjungti garsus, naudotis „padidintą“ virtualų darbastalį ir panašiai, bet tai mažina darbo patogumą.

Kaip veikia Sodra

 Ekonomika  7 Responses »
Dec 172009
 

Paskutines porą savaičių (mėnesių) Sodra buvo visuomenės informavimo priemonių dėmesio centre ir nors visi apie ją kalba, bet susidaro toks įspūdis, kad nedaugelis įsivaizduoja, kaip veikia Sodrą (ir kodėl negalima užlopyti Sodros skylių padidinus pajamų mokestį, arba kodėl negalima kelių remontui skirtų pinigų išmokėti pensininkams).

(šiame tekste žodžiu pensininkas dažniausiai turiu galvoje visus pensijų iš pašalpų iš Sodros gavėjus, ne vien gaunančiuosius senatvės ar invalidumo pensijas)

Sodrą – valstybinis socialinis draudimas. Taip į ją ir reikėtų žiūrėti: kaip į draudimą, kuriam yra mokamos įmokos, o atsitikus nelaimei, arba išėjus į pensiją – gaunamos išmokos. Žiūrint labai paprastai – Sodra tai primityvus, mechaninis pinigų perskirstymo mechanizmas: paimi pinigus iš tų kurie dabar dirba, ir atiduodi tiems, kas dirbti negali. Šita sistema niekaip nėra susijusi nei su valstybės biudžetu, į kurį patenka pajamų ir pelno mokesčiai, nei su ES fondais. Kartais atrodo, kad Sodros funkcijas galėtų atlikti ir vienas kompiuteris: iš vienos kišenės paėmei – į kitą įdėjai, bet apie šią sistemą sukurtas popierizmas stulbinantis.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę: http://www.sodra.lt/client/e-book-1.html, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Sodra

Matematiškai: jei yra sumokama socialinio draudimo mokesčių X, tai idealiu atveju Z + Y turi būti mažiau už X, t.y. Sodros išlaidos + išmokamos pensijos neturi viršyti surenkamų mokesčių. Šiandieninė situacija yra kardinaliai priešinga: vien pensijos Y gerokai viršija surenkamus mokesčius X. Tokiu atveju yra skolinamasi… ir šiandieniniai pensininkai pravalgo ne tik savo pensijas, bet ir savo, šiuo metu dirbančių vaikų, pensijas. O jei krizė užsitęs – tai ir anūkų.

 

 

Sodros pajamos (arba apraustųjų įnašai) – tai socialinio draudimo mokesčiai, kuriuos moka dauguma dirbančiųjų. Šiuo metu Sodrai mokami mokesčiai nėra vienodi. Pagrindinių mokesčių mokėtojų grupių Sodrai mokamų mokesčių dalis:

 

Dirbantys pagal darbo sutartis moka Sodrai 3%+30,98% nuo „popierinės“ algos (viso 33,98%)

Dirbantys pagal autorines sutartis (2010m.) mokės Sodrai 2%+17% nuo „popierinės“ sumos (viso 19%)

Individuali veiklą – 10% nuo pajamų/išlaidų skirtumo (viso 10%)

Emigrantai Sodrai moka 0%

 

Sodros išlaidos tai senatvės, invalidumo ir  kitos pensijos, bedarbio, ligos ir kitos pašalpos.

 

Taigi Sodra surenka socialinio draudimo įmokas, ir surinktus pinigus išdalina. Jei pinigų lieką – jie kaupiami. Jei trūksta – skolinamasi. Iki šiol egzistavo praktika, kad kai tik Sodros įplaukos viršydavo išlaidas – buvo didinamos išmokos: keliamos pensijos, ilginamos motinystės atostogos ir t.t. Tai labai gražiai veikė ekonomikos kilimo metu, bet jai traukiantis – sukuria dideles problemas.

 

Sodros sistema nenumato jokio asmeninio pensinio fondo kaupimo (II pakopos pensijos nepriklauso Sodrai), t.y. visi pinigai kuriuos sumoka šiandieniai dirbantieji – yra išdalinami šiandieniams išmokų gavėjams (pagrinde pensininkai). Mainais dirbantysis gauna pažadą, kad ateityje, jam išėjus į pensiją jis galės pretenduoti į dalį tuo metų dirbančių žmonių mokamų Socialinio draudimo mokesčių. Normaliam draudime – įmokos dydis tiesiogiai lemia išmokos dydi. Sodroje to nėra ir tikriausiai niekada nebus..

 

Sodra turi dvi dideles problemas. Pirma – tiek pensijų ir kitų išmokų dydį nustato seimas. T.y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo išlaidų (didžiosios dalies). Antra – socialinio draudimo mokesčių dydį ir jo mokėtojų bazę taip pat nustato seimas. T. y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo pajamų (didžiosios dalies). Taigi, turime socialinio draudimo sistemą, kurios tiek pajamos, tiek išlaidos priklauso nuo seimo užgaidų, bet atsiradus nebalansui – visada lieka kalta Sodra.  Egzistuoja ir Konstitucinio teismo sprendimas, kad pensija yra pensininkų turtas, kurio negalima atimti (teisėjai irgi būsimi pensininkai), taigi turime situaciją, kai pensijas didinti galima, bet mažinti ne. Manyčiau kad šitą teismo sprendimą būtų galima interpretuoti kitaip: pensija yra teisė į išmokų dalį (kuri gali didėti ir mažėti), o teisė taip pat yra turtas, bet apie tai kituose įrašuose.

 

Jei planai nepasikeis, planuoju parašyti dar du įrašus šia tema. Vieną apie tai, kodėl Sodra bankrutuos, kitą – kaip galima spręsto Sodros problemą.

 

Reziumuojant: Sodra veikia pagal principą: aš išlaikau savo tėvus (ir kitus išmoku gavėjus). Už tai gaunu teisę būti išlaikytam kai pasensiu. Ir nieko daugiau. Visi tie, kas tvirtina, jos pensija užsidirbo – arba nežino kaip veikia Sodra, arba nenori to žinoti. Jie paprasčiausiai išlaikė savo tėvus ir senelius. Ir tų  kaimynų, kurie nedirbo tėvus ir senelius.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Atsargiai (turinio) vagys !

 Kita  23 Responses »
Dec 162009
 

Jei rašote tinklaraštį retkarčiais patikrinkite, ar kas nors nevagia jūsų tekstų

Šį rytą perskaičiau Eitnės tinklaraštyje apie iš jos pavogtus tekstus. Toks vaizdas, kad puslapis penktadieniorytas.lt automatiškai vagia keliolikos tinklaraščių turinį. Apsidairius aplinkui pastebėjau dar vieną įtartiną puslapį www.straipsniudirektorija.lt kuriame taip pat daug labai matytų straipsnių be nuorodų į autorius (nors kitaip nei penktadieniorytas kai kurie autoriai įvardijami). Aš nesakau kad jie vagia tektus, bet atrodo keistai.

Taigi, jei rašote tinklaraštį kartais yra pravertu pasiziurėti google ar niekas neperpublikuoja jūsų straipsnių. Saviški patikrinau: atrodo kolkas mano rašliava niekas neteisėtai nesinaudoja. O Jūsų ?

Pabaigai: peržiūrėjau savo blogo copyrigth’ą. Jo kaip ir nėra. Apžiūrėjus kitas svetaines – daugelyje jų autorinės teisės apibrėžtos angliškai (nors puslapis lietuviškas) arba tokio apibrėžimo iš viso nėra. Gal vertėtų susirūpinti ? Be to, visai neįsivaizduoju kaip su tokiais vagimis reikėtų kovoti. Kadaise, kai buvo pavogtas www.guru.lt su vagimi užteko pakalbėti. O kaip dabar ?

P.S. Gal kas turit kur po ranka normalų, lietuvišką, puslapio autorines teises deklaruojantį tektą, kurį būtų galima panaudoti ? Bučiau dėkingas.

Arba tu vagi, arba iš tavęs vagia – III

 Ekonomika  7 Responses »
Dec 152009
 

III dalis elektros vagys

Elektros vagystės daugiabučiuos nėra labai paplitę ir dažniausiai kainuoja kaimynams žymiai mažiau nei šilumos ar karšto vandens vagystės.. Jei už „bendrą“ elektrą mokate daug, arba tas mokestis staigiai išaugo – tikriausiai kažkas iš kaimynų vagią elektrą dideliais kiekiais (nes jei vogtų mažais – suma išdalinta visiems butams nebūti didelė). Tiesa, kas ir kaip vagia elektrą nustatyti yra sunku.

„Perestrojkos“ laikais dažniausiai bendra elektra būdavo vagiama rūsyje įsirengus dirbtuves (elektrinės staklės, presai, džiovinimo krosnys ir t.t.) ir nemokant už savo sunaudotą elektrą. Ir dabar tokios vagystės pasitaiko, bet, kiek man žinoma, gana retai. Visgi, jei užėję į rūsį nuolat girdite tekinimo stakles ar ką nors panašaus – galbūt jūsų rūsyje dirba „pogrindininkas“ ir savo bizniukui naudoją „bendrą“ elektrą. Jei tai koks nors auksarankis savaitgaliais ką nors meistraujantis rūsyje tai pavadinti vagyste gal ir negalima, bet turėkit galvoje, kad už jo suvartojamą elektros energija solidariai moka visas namas/laiptinė (iš jo pusės gražu būtų pačiam susimokėti, ypač jei naudoja daug energijos vartojančią įrangą, tokią kaip suvirinimo aparatai ar panašiai).

Paskutinius kelis metus tapo madinga „užsimūryti“ dalį laiptinės, išplečiant savo prieškambarį. Kai kada, po tokios pertvarkos, lempa, naudota laiptinės apšvietimui, atsiduria naujojo savininko bute. Taigi, toks šaunuolis pas save turi papildoma įvadą, už kuriuo sunaudotą elektros energiją moka visas namas. Solidariai.

Senuose penkiaaukščiuose (o gal ir kitur) rozetės sienose tarp  butų buvo daromos kiaurai pragręžiant bloką, ir sujungiant kiekvieno buto razetas prie to buto instaliacijos. Nagingas kaimyninio buto kaimynas, „teisingai“ sujunginėjęs laidukus gali naudotis elektra, už kurią mokėsite jūs. Tai labai grubus ir sakyčiau kvailas elektros vogimo būdas, kai vagis yra lengvai nustatomas.

 Darant remontus yra labai populiaru visus galingesnius elektrinius įrankius jungti ne į remontuojamo buto rozetes, bet tiesiai į laiptinėje esantį skydą. Dažniausiai tai daroma dėl to, kad buto saugikliai yra per silpni, kad atlaikytų galingą techniką. Taip vieno buto remonto metu sunaudota elektra yra tolygiai padalinama visiems to namo gyventojams. Nors tokios „vagystės“ žala nėra didelė (ne daugiau poros litų kiekvienam namo butui), bet kultūringas remontuojamo buto savininkas galėtų pats padengti tuos nuostolius. 

 Truputi gyvenimiškos egzotikos (sklido gandai kad taip buvo iš tikro, bet tiesioginių šaltinių neturiu):

Pirmo aukšto gyventojai, kuriu rūsys yra tiesiai po jų butu gali prisijungti prie rūsio instaliacijos ir naudotis „bendra“ elektra.  Tokį nelegalų prisijungimą nustatyti labai sunku.

Galima prisijungti tiesiogiai prie laiptinės elektros skydelio (dažnai ten būna palikta laisva rozetė). Tereikia nepastebimai atsivesti laidą į butą.

Esu girdėjęs net gandus kai vieno buto gyventojai prisijungė prie kito buto elektros įvado (už skaitliuko) ir buvo nustatyti tik tada, kai šio buto savininkai išvyko porai mėnesių, atjungę visus prietaisus, o sąskaitą už elektrą gavo nemažą.

 Iš asmeninės patirties: gyvenau nuosavame name, perdarytame į keturbutį. Į vieno iš butų sieną buvo įmontuoti laidai, tiekę elektrą kitiems butams. Tai veikėjas prie tų laidų prisikabino rozetes, ir naudojo svetimą elektrą. Pastebėjau tik tada, kai jis prisijungė elektrinį šildytuvą (mano elektros sąskaita išaugo daugiau nei dvigubai)

 Pabaigai: elektros skaitliukai, ypač senesni, turi negerą savybę: jie kartais pradeda patys savaime suktis (žargonu tai vadinama „samatioku“). Sugesti gali tiek namo įvadinis skaitiklis, tiek kiekvieno buto individualūs skaitikliai. Sugedęs skaitiklis sukasi net tuomet, kai nėra naudojama elektra, todėl pravartu bent kartą metuose pasitikrinti, ar jūsų skaitiklis nesisuka pats. Išjunkite visus namie esančius elektros prietaisus (geriausia iš rozečių) arba atjunkite visus boto saugiklius ir pasižiūrėkite, ar skaitliukas nesisuka. |jei jis sukas – skambinkite jus aptarnaujančiai skirstomųjų tinklų bendrovei (VST ar RST), kad ji skaitliuką pakeistų.

 Older Entries