Jan 232011
 

Arba UPS‘as kieto kuro katilui

Tęsiu vakar pradėta temą apie nepertraukiamo maitinimo šaltinius šildymo sistemai. Mano atveju šildymo sistema yra labai paprasta: vienas cirkuliacinis siurblys ir jokios elektronikos. Atsižvelgiant į tai, kad variklis (cirkuliacinis siurblys), kuris varinėja vandenį po šildymo sistema nėra galingas: priklausomai nuo nustatymų kažkas tarp 30W ir 90W, t.y. gerokai mažiau nei modernus personalinis kompiuteris. Dėl to pirmas mano pasirinkimas buvo – senas ir primityvus kompiuterinis nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS‘as) Mustek (naudojantis vieną standartinę 12V bateriją). Šis bandymas nebuvo labai vykęs: paaiškėjo, kad toks variantas mano cirkuliaciniam siurbliui nelabai patiko: jis, žinoma, sukos, bet pastebimai garsiau nei paprastai. Nesu didelis šios srities specialistas, bet žmonės kalba, kad siurbliams reikalingas „sinusinis“ maitinimas, o visi pigiausi UPS‘ai naudoja ne tikrą sinusoidę o vieną iš modifikuotų variantų.

Antras bandymas buvo sėkmingesnis: įsigijau naudotą UPS‘ą turintį tikrą „sinusinį” išėjimą. Siurblys maitinamas šio UPS‘o dirbo kaip visada, bet teko spręsti kitą problemą – siurblio darbo naudojant baterijas trukmė nėra pakankama šildymo sistemai palaikyti. Standartinės UPS‘o baterijos negalėjo užtikrinti pakankamo sistemos veikimo laiko (4- 6 valandų, kiek dažniausiai dega viena įkrova). Teko ieškoti talpesnių baterijų. Vienas iš variantų buvo panaudoti automobilio akumuliatorius, bet jo teko atsisakyti: automobiliniai akumuliatoriai yra skirti varikliui užvesti, dėl to jų sandara pritaikyta trumpalaikei didelei srovei ir jie labai nemėgsta būti pilnai iškrauti (pilnai iškrovus akumuliatorius, stipriai kenčia jų ilgaamžiškumas). Akumuliatorių, pritaikytų pilnam iškrovimui (angliškai vadinamų „deep cycle“) už normalią kainą rasti nepavyko. Kai, 2006 metais, gaminau savo UPS‘ą  buvau radęs tik vieną kontorą, prekiavusią tokiais akumuliatoriais, ir jų kainą buvo kartais didesnė už normalių automobilinių akumuliatorių. Šiuo metu pasirinkimas yra gerokai didesnis, bet kainos taip pat nedžiugina.  Po ilgų ieškojimų problemą išsprendžiau apsistodamas tiek „jūriniais“ akumuliatoriais. Tai kažkas tarpinio tarp normalių automobilinių ir „deep cycle“ akumuliatorių. Jie skirti naudoti jachtose. Mano įsigytas UPS‘as naudoja 24V maitinimo įtampą, dėl to teko įsigyti du akumuliatorius.. Jei ir Jūs planuojate daryti ką nors panašaus prieš pirkdami UPS‘ą atkreipkite dėmesį ne tik į jo išėjimo signalo formą (kad būtų sinusoidė), bet ir kokį maitinimą jie naudoją. Kai ieškau sau UPS‘o nesu sutikęs įrenginių susinusiniu išėjimu ir 12V maitinimu. Viskas prasideda nuo 24V (t.y. Jūms reikės minimum dviejų akumuliatorių: talpa dvigubai didesnė, bet ir kaina dvigubai aukštesnė). Jei įsigytumėte UPS‘ą su 48V maitinimu – Jūms reikėtų 4 akumuliatorių ir t.t. Kadangi akumuliatoriai vienas brangiausių  sistemos komponentų, geriau ieškoti UPS‘ų su kuo žemesne maitinimo įtampa – viskas kainuos pigiau.

Taigi, mano projektukas sumoje kainavo virš 600Lt, t.y. panašiai kaip pigus benzininis generatorius, bet užtai dabar nebaisu išeinant palikti besikūrenantį pečių: net ir dingus elektrai sistema ir toliau dirbs be sutrikimų.

Per tuos keturis metus, kai naudojuosi savo UPS‘u tik vieną kartą man jis man tikrai padėjo: dingus elektrai jis maitino sistema 3-4 valandas. Bet net jei nei karto nebūtų jo prireikę – vis tiek būtų vertą jį gaminti: paprasčiausiai ramiau tiek naktį miegoti  tiek kur nors išlėkti paliekant pečių kurenantis.


Raktai: upsas cirkuliaciniam siurbliui, sildymo sistemos, upsai katilams, upsas katilui, ups maitinimo saltiniai, nepertraukiamo maitinimo šaltinis cirkuliaciniam siurbliui, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai, nepertraukiamo maitinimo šaltinis, ups cirkuliaciniam siurbliui, ups šildymo sistemai
Jan 212011
 

Grįžtu prie savo mėgstamos temos: šildymo. Daugelyje Lietuvos individualių namų, ypač statytų per paskutinįjį dešimtmetį yra naudojamos taip vadinamos „aktyvios“ šildymo sistemos, kuriose, nepriklausomai nuo naudojamo kuro, vanduo (ar kitas šilumos nešėjas) yra varinėjami elektrinių variklių (cirkuliacinių siurblių) pagalba. Tai reiškia, kad jei dingsta elektra – nebeveikia ir šildymo sistema. Tiems, kurie turi dujinius ar dyzelinius šildymo katilus su normalia automatika tai reiškia tik tai, kad namuose temperatūra pamažu kris (dingus elektrai šie katilai automatiškai išsijungia). Kiek kitokia situacija susidaro naudojant kieto kuro katilus, ypač deginant anglį: automatinis oro srauto uždarymas dažniausiai yra nepakankamas kad katilas pats užgestų. Dėl to iškyla grėsmė „sistemai užvirti“ (o jei pamiršote įsidėti apsauginius vožtuvus, gali baigtis dar blogiau: sprogimu).

Pas mus ši problema aktuali: remiantis oficialiai skeliama informacija šiuos naujuosius metus be elektros energijos sutiko kelios dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Per 2010/2011 Kalėdų/Naujų metų laikotarpį pas mane elektra irgi buvo dingus tris kartus. Ir šiaip nuo 2005.. neprisimenu metų, kuomet elektra nebuvo nei karto dingus. Dėl to teko daug domėtis šios problemos sprendimo būdais.

Poreikis: šildymo sistemos normalus veikimas esant elektros energijos tiekimo sutrikimams, t.y. „pamaitinti“ šildymo sistemos elektroniką (jei tokia yra) ir cirkuliacinius siurblius.

Elektronika, kaip taisyklė, nėra raji elektrai (keli/keliolika watų). Varikliai (cirkuliaciniai siurbliai), kurie varinėja vandenį po šildymo sistemą taip pat nėra galingi: daugeliu atveju kažkas tarp 30W ir 100W. Tiesa, kai kurios sistemos, ypač su grindiniu šildymu turi keletą cirkuliacinių siurblių. Sudėję visų siurblių ir elektronikos maksimalius galingumus gausite Jūms reikalingos rezervinio maitinimo sistemos maksimalų galingumą (Aš atlikdamas tokius skaičiavimus gautą galingumą dažniausiai padauginu iš koeficiento 1.5. Dėl viso pikto). Daugelio individualių namų poreikis rezervinio maitinimo galiai tikriausiai svyruos nuo 80W iki kokiu 300W, bet šį skaičiuką geriau patiems susiskaičiuoti o ne manim pasitikėti.

Kita sistemos savybė, kurią reikia pasirinkti prieš renkantis rezervinio maitinimo sistemą yra automatinis pasileidimas: t.y. ar Jūms reikia, kad dingus elektrai sistema pati, automatiškai persijungtu į rezervinį maitinimą, ar Jūs planuojate tai daryti rankiniu būdu. Šis pasirinkimas priklauso tiek nuo jūsų naudojamos šildymo sistemos (dingus elektrai kieto kuro katilas gali užvirti, o dujinis dažniausiai tik išsijungs) bei siekiamo komforto lygio.

 Pastaba: žemiau išvardinti būdai orientuoti į kieto/skysto/dujinio kuro katilus.

 Sprendimo būdai:

a)      bet koks kompiuterinis nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS‘as). Jei UPS‘o išėjime nebus sinusoidės – cirkuliacinis siurblys dėl to nebus labai laimingas, bet sistemą suksis ir nuo užvirimo ar užšalimo bus išgelbėta. Tai vienas pigiausių sprendimo būdų, kuris, dingus elektrai, užtikriną automatinį persijungimą rezervinį maitinimą. Trūkumai:  standartinių UPS‘ų maža baterijos talpa, baterijas reikia prižiūrėti (atnaujinti), išėjime dažniausiai būna ne sinusoidė, dėl to „pyksta“ siurbliai . Privalumai: pigus sprendimas su pilna automatika.

b)      Eilinis automobilinis akumuliatorius plius nedidelės galios inverteris (kažas panašaus į tokį: inverteris, gali būti ir ne toks galingas). Cirkuliacinis siurblys dėl to taip pat nebus labai laimingas (inverterių instrukcijose net rašoma, kad jų negalima jungti), automobiliniai akumuliatoriai nemėgsta būti pilnai iškrauti, bet kritiniu atveju tai gali išgelbėti Jūsų šildymo sistemą. Trūkumai: išėjime dažniausiai būna ne sinusoidė, dėl to „pyksta“ siurbliai, dingus įtampai reikia viską sujungti „rankomis“, t.y. jokios automatikos, ilgiau naudojant gali „užmušti“ akumuliatorių, ir galbūt, siurblį. Privalumai: tikriausiai pigiausias variantas.

c)      Benzininis/dyzelinis generatorius. Jų nesu bandęs, dėl to ko nors konkretaus ir praktiško negaliu pasakyti. Pigūs generatoriai turi vieną akivaizdų trūkumą: rankinį paleidimą, o agregatų su elektrinu starteriu (prie kurio, jei nėra, galima primontuoti automatinį paleidimą) kainą yra didelė (skaičiuojama tūkstančiais). Be to reikia spręsti dūmų nuvedimo problemą (jei naudojama patalpos viduj). O ir kuras jų ne iš pigesnių. Tiesa, yra ir nemenkas privalumas, lyginant su akumuliatoriniais sprendimais: kuro generatoriui galima sukaupti ilgesniam laikui (savaitėms), kai tuo tarpu akumuliatorius yra laikinas sprendimas galintis pagelbėti tik jei elektros nėra nuo kelių valandų iki kelių parų. Be to generatorius gali „pamaitinti“ ir kitus buitinius prietaisus.

 P.S. jei pas Jus name yra tik geoterminis šildymas ir dingo elektra – Jums nepasisekė. Vienintelis sprendimas tokiu atvejų – elektros generatorius. Jei turit kalną pinigų, mėgstat egzotiką ir esat drąsūs – galbūt neblogas variantas – vėjo jėgainė. Paprastiems mirtingiesiems – elektros generatorius naudojantis benziną/dyzeliną.


Raktai: nepertraukiamo maitinimo šaltiniai cirkuliaciniam siurbliui, Rezervinis maitinimas šildymo sistemai, Rezervinis maitinimo šaltinis, upsas sildymo sistemai, cirkuliacinio siurblio rezervinis maitinimas, rezervinis maitinimas, rezerviniai maitinimo saltiniai
Nov 172010
 

Prieš metus rašiau apie savo neigiamą patirtį naudojant Kieto kuro katilą Kalvis 2-20. Katilas yra ilgalaikė investiciją, dėl to tenka gyventi su tuo ką turi. Per praėjusį laikotarpį kiek geriau susigyvenau su šituo agregatu. Čia pasidalinsiu vienu iš savo neprofesionalių eksperimentų su šituo katilu. Ši karta išbandžiau anglių deginimą maišant jas su nedžiovintomis ąžuolinėmis pjuvenomis. Visi čia pastebėjimai yra grynai subjektyvus.

Pavasari/rudeni, kai lauko temperatūra santykinai aukšta ir šilumos poreikis nėra didelis deginti anglis problematiška: net ir mažesnio kaloringumo (kaitrumo) anglis išskiria per daug šilumos, dėl to katilas uždaro oro padavimą ir anglis blogai sudega. Tiesa, DOM 13-50 frakcijos anglis sudega žymiai geriau nei mano pernai naudota SSOM (15-50), bet užpylus kiek didesnį kiekį (pvz. nakčiai) ryte randu daug nesudegusiu anglių.

Šiemet malkas pirkau nepjautas (rastais po 3m), dėl to šildymo sezono pradžiai turėjau sukaupęs nemažą pjuvenų/skiedrų kiekį (kiek daugiau nei 0,5 M3). Šios pjuvenos buvo nedžiovintos, vietomis net pradėję pelėti, dėl to jų, kaip kuro, vertė nedidelė.

Kita vertus, sumaišius šias nekokybiškas pjuvenas su anglimis gaunamas visai geras efektas: jos kiek užtęsia anglies degimą, dėl to ryte kambariuose būna šilčiau, o ir anglis sudega geriau (paprasčiau pečių valyti). Tiesa, deginant bet kokį nedžiovintą kurą išsiskiria daugiau drėgmės, kas nėra labai sveika katilui/kaminui.

Išvada: pjuvenų maišymas su anglimi yra geras sprendimas, kuomet dar nereikia didelės katilo galios. Tai prailgina pakuros degimo laika ir pagerina kuro sudegimą. . Problema tik pjuvenų sandėliavimas (nes jos dažniausiai būna drėgnos ir greitai pradeda pelyti)  bei didesni kondensato kiekiai kamine.

Paskutiniu metu vis pasvajoju apie akumuliacinę talpą, kuri padėtu optimizuoti katilo darbą ir nereikėtų taip žaisti…


Raktai: anglys, kietas kuras, pjuvenos, ssom anglis
Feb 142010
 

Po poros mėnesių svarstymo ir rinkimosi, bei nepaisant Samsung‘o darbuotojų nenoro atsakyti į mano klausimą apie skirtumą tarp kai kurių jų modelių, pagaliau įsigijau naują televizorių: Samsung LE32B653. Negaliu sakyti kad šis TV man labai patikių ar nepatiktų. Eilinis, niekuo labai neypatingas televizorius ir tiek. Keletas pastebėjimų:

  1. skaitmeninis vaizdas atrodo labai gražiai, kai paveiksliukas. Bet taip pat rodo beveik visi modernus televizoriai
  2. nepaisant 100 Hz, greitas vaizdas vis tiek liejasi, be to nepajaučiau esminio skirtumo ar buvo įjungtas 100Hz Motion Plius varikliukas ar ne (t.y. esminio skirtumo žiūrėjimo kokybei nebūtų jei būčiau rinkęsis pigesnė, 100Hz nepalaikantį modelį).
  3. Skaitmeninė Lietuvos televizija yra tragiška (bent jau nemokam). Joje pilna analoginio turini, neveikia gidas ir t.t.
  4. Integruotas mediaplayer‘is veikia be priekaištų. Dar neradau failo, kurio jis negrotų.
  5. Samsung svetainėje, skirtoje Baltijos šalims reklamuojama šio televizoriaus funkciją Internet@TV NEVEIKIA (tiksliau Baltijos šalyse ji nepalaikoma). Kitais žodžiais tariant Samsung savo svetainėje platina melagingą reklamą (kaip įjungti šią funkciją skaitykite čia)
  6. Pagal nutylėjimą nustatytos spalvos mano skoniui yra per ryškios. Viskas labai jau dirbtinai atrodo. Kitas galimas spalvų suderinimo variantas yra čia.
  7. Labiausiai mane šokiravo energijos sąnaudos budėjimo režime. Samsung‘o dokumentacijoje (Service manual) teigiama, kad budėjimo režime televizorius turėtų naudoti 0,3W. Matavimai parodė, kad jis stabiliai „valgo“ 16W.  Net mano senukas kineskopinis televizorius budėjimo režime „valgo“ tik 12W. Dirbdamas normaliu režimu televizorius vartoja 120W (pagal dokumentaciją jis turi vartoti mažiau 130W, taigi su tuo viskas tvarkoj). Įjungus elektros taupymo režimą elektros energijos (High) suvartojimas krenta per pus (gerokai sumažėja ir vaizdo ryškumas. Taupymo režimu dieną vaizdas per blyškus komfortabiliam žiūrėjimui.
  8. Daugelis šio televizoriaus apžvalgų mini prastą audio sistemą. Normaliam televizoriaus žiūrėjimui man jos visai pakanką, bet žiūrint filmus skamba žymia maloniau pajungus papildomas kolonėles.

 Išvada: televizorius nėra prastas, žiūrisi gana maloniai, bet tikriausiai nebūčiau pajutęs esminio skirtumo jei būčiau įsigijęs 5 ar net 3 klasės modelį, ir būčiau sutaupęs 300-800 litų.


Raktai: samsung televizoriai, samsung televizoriai atsiliepimai, televizoriai samsung, televizorius samsung, samsung tv, televizorių klasės, samsung internet tv, atsiliepimai apie televizorius, atsiliepimai apie samsung televizorius, samsung le32b653
Feb 102010
 

 Nesuprantu kodėl gamintojai slepia gaminių specifikacijas.

Atėjo laikas pakeisti savo 12 metų, senumo 16“ TV. Dėl to aktyviai pradėjau domėtis LCD televizoriais ir susidūriau su didele problema: iš gamintojų pateikiamos informacijos palyginti siūlomų televizorių modelių neįmanoma. Net to paties gamintojo pateikiami modelių palyginimai retai turi pakankamai naudingos informacijos. Paprastas pavyzdys: 22 colių LCD SAMSUNG televizoriai: LE22B650, LE22B541, LE22B450. Jei tikėsime gamintojo puslapyje pateikta informacija visi šie televizoriai identiški (skiriasi tik svoris ir rėmeliai), nors kaina skiriasi iki 30%. Aš maždaug įsivaizduoju, kuo skiriasi Samsung 4,5 ir 6 serijos gaminiai, bet ar tai galioja ir „mažiesiems“ televizoriams nežinau ? Kai kurių gamintojų (pvz. LG) mažesnių įstrižainių televizorių modeliai turi prastesnius techninius duomenis nei jų didesnės įstrižainės broliai..
Dažnai aplink girdžiu papostringavimus apie tos pačios kokybės prekių palyginimą, bet, mano nuomone, tos pačios kokybės prekės paprasčiausiai neegzistuoja (tiksliau duomenų nepakanka kokybei palyginti). Kiekvienas gamintojas daugeliui savo siūlomo produkto modeliui stengiasi kurti atskirą „nišą“, kurioje ta prekė pateikiama. Sukuriami izoliuoti segmentai ribojant vartotojo galimybes rinktis remiantis objektyviais kriterijais. Prekės pristatomos taip, kad būtų neįmanoma palyginti ne tik su analogiškai konkurento pasiūlymais (visokie gudrūs „technologijų“ pavadinimai saviti kiekvienam gamintojui ir dažnai akcentuojantys kokia nors nebūtinai reikšmingą produkto savybę: PixelPlius, TruMotion ir t.t.), bet netgi to paties gamintojo tos pačios prekių grupės skirtingus modelius sunku palyginti. Pardavinėjamos paprasčiausios „juodos dėžės“ su pridedamu tikėjimu sunkiai suprantamais terminais. Būna netgi kuriozų: pamenu SAMSUNG prieš porą metų gamino monitorių, kuriame skirtingos partijos buvo gaminamos su skirtingų tipų matricomis. Vartotojui parduodamas sukurtas „brandas“, už kurio dažniausiai slypi tik idėja supakuota į blizgančią dėžutę. Ir kuo mažiau bandysi aiškintis ką perki, tuo gamintojas bus laimingesnis (o galbūt ir vartotojas ?). Žinau apie rinkos segmentaciją, ir kitas gudrias teorijas, bet jei jau atsirado koks užsispyręs vartotojas norintis žinoti ką perką kodėl nepateikti detalesnės informacijos. Galiu tik spėti, kad jei vartotojas žinos ką perka – tai paaiškės, nėra esminių skirtumų ne tik tarp skirtingų gamintojų, bet ir to paties gamintojo skirtingų klasių produktų.
Grystant prie televizorių: atrodo elementaru – nueini į prekybos centrą ir išsirenki gražiausiai rodantį. Bet viskas nėra taip paprasta. Labai daug kas priklauso nuo paduodamo signalo kokybės, sureguliavimo, patalpos apšvietimo, bei nuo to, ar skiriasi komisiniai skirtingų gamintojų technikai. Todėl, bent jau man, ėjimas į parduotuvę „pasižiūrėti“ tai baigiamasis etapas, kai jau išsirinkti 2-3 modeliai ir reikia juos „pačiupinėti“ gyvai kad priimti galutinį sprendimą. Vienintelis kas gelbsti šioje situacijoje – apžvalgų portalai ir forumai, bet vėlgi Lietuvoje jų mažai ir jie nėra aktyvūs, o modelių gamos pas mus ir, tarkim, UK, RU ar US gali skirtis. Be to specifiniams produktams apžvalgų rasti gerokai sunkiau: kai visi perka 32“-46“ televizorius, rasti 22“ mažylio apžvalgą sudėtinga (bent aš neradau).
Pasirinkimo problemų turėjau ir kai bandžiau išsirinkti plaukų kirpimo mašinėlę ar barzdaskutę. Pardavėjai problemos taip pat nepadeda spręsti, dažnai tesugebantys pasakyti kad čia kita arba aukštesnė klasė ir nieko konkretaus.

Pabaigai keletas pastebėjimų „iš gyvenimo“:
Kai prieš penkis metus pirkau šaldytuvą (SNAIGĖ), buvo pasirodęs naujas modelis, kuris tuo metu kainavo 100litų brangiau (apie 10%). Paklausus pardavėjo, jis paaiškino kad naujasis modelis nuo senojo skiriasi rankenų dizainų. Aš nepatikėjau. Susisiekiau su gamintoju, kuris tai patvirtino: vienintelis skirtumas – rankenų forma.
Topocentras šiuo metu pardavinėja vieną TAURO modelį, kurio nėra nei gamintojo svetainėje nei randa paieška internete. Pas gamintoją esu neradęs ir kitų žinomų prekių ženklų gaminių (pvz. MSI nešiojamo kompiuterio).

P.S. teisus buvo dėdė Marksas: geriausias pasirinkimas yra iš vieno.

Papildyta (2010 02 10): katik gavau oficialų atsakymą iš samsung.

Klausimas (kadangi klausimo forma buvo angliška, tai klausiai irgi ta kalba):

Could you, please, specify difference between these 22′ LCD’s
LE22B650, LE22B541, LE22B450

From the descriptions on your site they all look like the same.

Atsakymas:

Didelio skirtumo tarp siu modeliu nera. Visus aprasymus ir palyginimus Jus galite rasti musu internetiniame puslapyje. Siu modeliu skiriasi klase, spalva, isvaizda.

Taigi, jokios naudingos informacijos negavau. Pasakė kad yra panašūs, ir kad skiriasi viskuo.

Papildyta (2010 02 13):  Į papildomą klausimą,kuo be dizaino skiriasi SAMSUNG 22″ LCD televizorių  4 serija  nuo 6 serijos taip ir negavau. Galbūt todėl kad jos skiriasi tik dizainu ir kaina ?