Jan 282010
 

Pieš keletą dienų ir aš netbook‘ą papuošiau nauja oda (liaudyje dar vadinama skinu). Skinas atkeliavo iš lietuvaičių valdomos e-parduotuvės skins.lt. Čia norčiau pasidalinti savo mintimis tiek apie pirkimo procedūrą tiek apie patį skiną.

Pirkimo procedūra elementari: nuėjau, pamačiau, nusipirkau. Priimamos įvairios mokėjimo formos. Jei pirksit jų siūlomus produktus ir mokėsit „pinigais“ problemų neturėtų būti. Man iškilo problema, kai vienu metu norėjau panaudoti du kuponus, kas sistemoje nėra numatyta. Tiesa, problema labai greitai išsprendė skins.lt darbuotojai sujungdami du kuponus į vieną. Kita nedidelė problema – dovanų kupone matosi ne visa jo vertė, o tik ta dalis, kuri tiesiogiai mokama už skiną. Apibendrinant viską – pirkimo potyris buvo teigiamas.

Siuntimas ir įpakavimas taip pat nesukėlė jokių problemų. Atsiuntė per puslapyje nurodytą laiką, įpakavimas puikus: skinas siunčiamas kartoniniame voke. Pašte voko kampai kiek apsilankstė, bet pati prekė nenukentėjo. Voke skinas supakuotas atskirame celofaniniame voke, kartu su reklaminiu lapeliu (kuris irgi saugo nuo lankstymo). Ši dalis man nevisai patiko. Prisipažinsiu – nesupratau, kodėl tekste žodį ačiū reikia nubraukti, ir kodėl į mane kreipiamasi tu. Nelabai mandagu sakyčiau. Galiu nebent įtarti, kad taip autoriai kūrė jaunatvišką stilių.

Skino kokybė gera. Išoriškai jis panašus į nuotrauką – lipduką. Kol jį užklijavau taip kaip norėjau – teko nulupti ir vėl klijuoti septynis kartus. Toks netinkamas elgesys neigiamai skino nepaveikė: aštuntą kartą užklijuotas jis puikiai laiko ir nesimato jokių deformacijos požymių.

Klijavimas pasirodė kiek sudėtingesnė procedūra nei tikėjaus. Tą tikriausiai įtakojo mano kreivos rankos: vis nepataikydavau uždėti tiesiai, vienas kampas nuolat gaudavos tai aukščiau, tai žemiau. Be to skino matmenis pasirinkau taip, kad jis man dengtų visą netbook‘o dangtį, dėl to teko spręsti kampų „apvalinimo“ problemą. Tik įkirpęs antrąjį kampą supratau kad karpau neteisingai: reikia įkirpti tiesiai per vidurį, o ne lanku, kaip kad dariau pradžioje. Kitą kartą žinosiu.

Pabaigai: Ar buvo verta ? Sunkus klausimas – su nauja oda šis kompiuteris man gražesnis, bet iš prigimties nesu didelis estetas, dėl to esminio skirtumo kaip atrodo mano naudojami kompiuteriai nejaučiu. Jei reikėtų mokėti 70 Lt. už kompiuterinės technikos puošybą – to tikriausiai nedaryčiau, nebent teiktu „atnaujinti“ stipriai nutrintą nešiojamąjį kompiuterį. Tuomet gal. Kita vertus pasaulyje yra nemažai žmonių, kurie išoriniam vaizdui teikia ne mažesnę reikšmę nei techninėms charakteristikoms. Tikriausiai jiems šis produktas labai tiks.

 Padėka:

Ačiū sesei, www.daikciukai.lt  ir skins.lt kurių dėka man šitas malonumas nekainavo nei cento.

Jan 212010
 

Tikriausiai visi žinote, kas per funkcija RDS (Radio data system). Daugeli šiandieninių radijo aparatų ar muzikinių centrų ją turi. Kas nežinote – tai sistema, leidžianti radijo bangomis, kartu su transliacija, perduoti tam tikrą, labai ribotą, informacijos kiekį. Dažniausiai tai radijo stoties pavadinimas, galbūt dainos pavadinimas ar trumpos reklaminės žinutės. RDS taip pat leidžia radijo stotims prisiskirti sau programų tipus (PTY), o pažangiems imtuvams vykdyti paiešką pagal šį tipą.  Viena iš mažiau žinomų RDS funkcijų – perduoti „tikslų“ laiką (angl. RDS Clock Time): radijo stotis, kartu su transliacija siunčia RDS signalą su informaciją apie „tikslų“ laiką ir radijo imtuvas (muzikinis centras ar dar kas nors) nusistato savo laikrodį. Teoriškai tai labai patogu, ypač kai keičiasi vasaros/žiemos laikas – nereikia laikrodžių persukinėti.

Be tai tik teorija. Kaip kitose šalyse su RDS Time signalu nežinau, bet Lietuvoje daugelis radijo stočių jo nenustatinėja. Turi įrangą (kuria tikriausiai nemoka naudotis) ir siunčia laiko signalą, kuris nieko bendro neturi su Lietuvos laiku. Keletas Lietuvoje veikiančių radijo stočių ir jų siunčiamų laiko signalų  paklaidų (tikrinau su timeanddate.com):

 M1+  – atsilieka 3 minutėmis

Žinių radijasskuba 50 minučių

Lietus skuba 52 minutėm

Opus3 –  teisingai

Lietuvos radijas 1 – laiko netransliuoja

ZIP FMteisingai

 Iš šešių radijo stočių esančių radio-žadintuvo atmintyje, tik 2 siunčia tikslų laiką. Ir abiejų nelabai klausausi.

 Tikriausiai aš į tokias smulkmenas, kaip radijo aparatai patys nusistatantis laiką niekada nebūčiau atkreipęs dėmesio (nėra didelė problemą kelis laikrodžius porą kartų į metus nustatyti)  jei ne mano radio-žadintuvas, kuris turi tą nelemtą RDS time funkciją. Žinoma, aš ją visada laikau išjungta, bet laikas nuo laiko pasitaiko netyčia ją įjungti: neatsargiai paspaustas išjungimo mygtukas, ar šiaip kas sunkesnio uždėta ant viršaus įjungia automatinį laiko nustatymą ir žadintuvas arba pažadina valandą per anksti, arba visai nesuveikia (esu jį nustatęs veikti 2 etapais: pirmas – 6:00, antras 6:20. tai pirmam suveikus – įsijungia radiją, ji perstato laiką ir antrojo priminimo, kad jau tikrai tikrai laikas keltis aš taip ir nesulaukiu. Apmaudu. O kur dar stresas, kai atsibundi o laikrodis rodo 8 kai jau turėjai būti darbe, nors iš tiesų dar tik 7…). Įdomiausia tai, kad tokie grandai kaip Žinių radijas, kurie orientuojas į verslininkų auditoriją nesugeba padaryti tokios smulkmenos – nusistatyti laiko. Ir į e-mail‘us nereaguoja.

 Dažniausiai mane žadina „Žinių radijas“, bet po vakarykštės kiaulystės su persuktu laiku, tikriausiai reikės pereiti prie M1+. Žinoma, ryte mane žinios domina labiau nei muzika.. bet 3 minučių paklaida yra žymiai geriau nei 50.


Raktai: rds funkcija, kas yra rds funkcija
Dec 062009
 

Įspūdžiai po keturių mėnesių naudojimo

ASUS N10J

Vasaros pabaigoje mano darbinis Acer Travelmate nusprendė parodyti charakterį ir atsisakė su manim bendrauti. Reikėjo greitai jį kažkuo nebrangiu pakeisti. Taip pas mane namie atsirado Asus N10J netbook‘as. Nors ASUS jį pozicionuoja kaip notebook‘ą, bet pagal visus parametrus tai eilinis netbook (gal tik video korta kiek geresnė). Pagrindiniai parametrai:

Procesorius Atom N270 (1,6 GHz)
Ekranas 10,2 colio
Video: GeForce 9300 GS (512 MB) + GMA 950
Atmintis 2 GB
Kietas diskas: 250 GB
Baterija 6 elementų
Malonios smulkmenos, kurios iš dalies lėmė apsisprendimą rintis šį modelį: išorinis DVD-RW, pelė, krepšys.

 Prieš pirkdamas netbook‘ą labiausiai bijojau mažo jo ekrano. Buvau pripratęs prie 15.4“ pas Acer ir prie 22“ + 17“ darbiniame kompiuteryje, dėl to 10“ atrodė labai mažai. Pasirodo klydau. Labai greitai pripratau prie mažo ekrano: išmokau maksimizuoti IE darbinį langą, išmečiau MS office nereikalingas įrankių juostas ir pasidarė visai normalu dirbti. Klaviatūra pas maniškį Asus beveik standartinė: klavišų dydžiai panašus į normalios klaviatūros, išdėstymas analogiškas. Trūksta tik papildomos skaičių klaviatūros, bet jos pasigendu retai. Ekrano dydžio kartais trūksta tik dirbant su didesnėmis lentelėmis (pagrinde Excel, bet būna ir Word), bet šią problemą nesunkiai išsprendžiu prisijungęs papildomą monitorių, klaviatūrą ir pelę. Tuomet dirbi kaip su normaliu staliniu kompiuteriu. Parke ar aerouoste to nepadarysi, bet namuose ar ofise – paprasta, o ir prisireikia to ne kiekvieną diena.

Nors maniškis Asus ir tapo mano pagrindiniu „naminiu“ ir kelioniniu kompiuteriu jis turi ir viena didelį trūkumą: labai labai  silpną procesorių. Mano keturių metų senukas Acer nors ir turėjo tą patį taktinį dažnį dirbo nepalyginamai geriau. Iš pradžių buvo keista, kad atsidarius  10 skirtingų interneto puslapių viskas ženkliai sulėtėja, bet pasižiūrėjus procesoriaus apkrovimą tapo – 100% – tapo aišku kas kaltininkas. Išbandžiau tiek IE, tiek Opera, tiek FireFox.  Niekas nepadėjo: atsidarius kiek daugiau puslapių vienu metu kompiuteris stoja. Dirbant dažnai tenka rinkti informacija, dėl to esu įpratęs vienu metu turėti atvertus keliasdešimt puslapių. Su netbook to padaryti man nepavyko. Panaši problema ir žiūrint kai kuriuos filmus. Su avi problemų nekylą, bet kai kurie mkv filmus pažiūrėti nepavyko: arba vaizdas nuo garso atsilieka, arba labai daug kadru numėtoma.

Dar vienas maniškio netbook trūkumas: silpnai gaudo beaidį ryšį: šalia padėta Nokia N51 mato gerokai daugiau prieigos taškų ir gali prisijungti net prie tų, kurių netbook net nemato.

 Reziumuojant: jei netbook turėtų normalų procesorių jie pilnai galėtų pakeisti antrąjį kompiuterį. Klasikinių stalinių kompiuterių jie nepakeis: ekranas per mažas, bet kaip antrasis arba namų kompiuteris būtų geras variantas, jei tik turėtų normalų procesorių.


Raktai: mazieji kompiuteriai, mazieji nesiojami kompiuteriai, mazasis nesiojamas kompiuteris, nesiojami kompiuteriai netbook, netbook kompiuteriai
Nov 172009
 

Kodėl tokio katilo daugiau nepirkčiau.

 Kalvis-2-20

Prieš 2 metus seną 16 kW Vienybės krosnelę pakeičiau nauju Kalvio 20 kW katilu. Pagal visus teorinis parametrus jis turėjo būti geresnis. Ypač sužavėjo deklaruojamas naudingo veiksmo koeficientas viršijantis 80%, galimybė deginti tiek malkas tiek anglis. Katilo konstrukcija irgi atrodė teisinga: uždarius įkūrimo sklendę dūmai pereina per kontūrą tris kartus ir turi daugiau laiko (ploto) atiduoti šilumai.

Noriu pasidalinti pusantrų metų katilo naudojimo pastebėjimais ir problemomis. Per tą laiką esu bandęs katilą kūrenti malkomis (beržinėmis ir ąžuolinėmis), anglimis, pjuvenų ir anglių mitiniu. Esu išbandęs net ir pjuvenų briketus, bet labai jau brangūs jie (brangiau nei malkos).

Beržinėmis malkomis šito katiliuko geriau visai nekūrenti: kol pečius įšyla iki darbinės temperatūros užtrunka gerą valandą. Kartais ilgiau. Tuo metu iš beržinių malkų sunkiasi dervos ir bėga ne tik per vidines katilo sieneles, bet ir pro dureles. Dėl to, vieną kartą, buvo užsikirtęs oro padavimo dangtis, ir nuo užvirimo katilą išgelbėjo tik tai, kad ant vamzdžio buvau užkabinęs signalizaciją, kuri pradeda cypti kai artėjama prie 100 laipsnių.

Kita didelė problema – degimo kamera (ir šachta) yra per mažos ir malkos kraunamos skersai oro padavimo kanalo. Dėl to, jai kuri malka nukris „neteisingai“ pečius gali ir neužsikurti (dėl to kartais kyla problemų jį užkuriant). Be to rupiai skaldytos malkos kartais stringa šachtoj ir taip gesina pečių.

Dar viena problema – viršutinis dangtis: kol pečius normaliai neįsidega – per ten pastoviai eina dūmai. Šiaip šitas pečiukas labai sunkai kuriasi (to nebūdavo su senąja Vienybe). Kolkas geriausias sprendimas kurį radau – tai užkūrus truputėli praverti viršutini dangtį. Tuomet gaunasi stipresnė trauka iš viršaus į apačia ir praktiškai nustoja „dūminti“. Plius dėl pradidėjusios traukos greičiau įsidega.

Kiti pastebėjimai: kūrenant vien anglimi – pečius pasidaro per daug galingas (degimas neoptimalus, ir didelė dalis anglies lieka nesudegus). Mano nuomone geriausia jį kūrenti anglies ir pjuvenų mišiniu. Ir dega ilgai, ir kuras žymiai geriau sudega.

Kai reikės rinktis sekantį pečių (ir jei vis dar žmonija degins mediena) rinksiuosi ką nors su dirbtine oro cirkuliacija. Manyčiau tuomet turėtų būti mažiau problemų.

P.S. Keletas šio katilo kūrenimo strategijų yra čia.


Raktai: naudoti kieto kuro katilai, kalvis 2-20, kalvis, katilai kalvis, kieto kuro katilai kalvis, kieto kuro katilai, pecius kalvis, katilas kalvis, kalvis katilai, katilai vienybe
Oct 162009
 

Masina_2a

Kaip nustatyti ar automobilis buvo daužtas ?

 Labai svarbi problema, perkant naudotą automobilį yra nustatyti ar jis buvo daužtas, ir jei buvo – kur. Prieš pereidamas prie konkrečių daužtos mašinos požymių norėčiau išsklaidyti vieną mitą: dalis automobilių pirkėjų galvoją, jei mašina turguje stovi ant tralo – tai ji tokia atkeliavo tiesiai iš užsienio. Nieko panašaus: savo akimis esu matęs, kai Lietuvos garažuose aptvarkytos mašinos yra keliamos ant tralų greta atvykusių iš užsienio (ir pirkėjams pristatomos kaip ką tik atvykusios). Kad tokia mašina nesiskirtų iš kitų – ji kartais pavarinėjama žvyrkeliais ir įkišama į tralo vidurį.  Taigi, jei kas Jums siūlys mašina nuo tralo, „ką tik iš Italijos“, siūlyčiau į tokius pasiūlymus žiūrėti kritiškai.

Pirmas požymis, pagal kurį patyrę mašinų prekeiviai nustato ar mašina buvo daužta – bendra geometrija. Esu susidūręs su žmonėmis, apėję mašina ratu sugeba pasakyti kur ji buvo daužta. Tam reikia daug patirties bei turėti „gerą akį“, aš pat to nesugebu, dėl to naudoju kitus būdus, užimančius daugiau laiko, bet galinčiais padėti suprasti mašinos „istoriją“. Taigi, ką reikėtų patikrinti:

Viena iš vietų, kuriose greitai galima pastebėti mašinos remonto pėdsakus – stiklai. Jie turėtų būti paženklinti visi vienodai: pvz. jei perkat mitsubishi colt, visi stiklai mitsubishi firminiai o priekinis „made in germany“ – galima daryti išvada kad priekinis stiklas buvo keistas. Kodėl jis buvo keistas – tikriausiai nepasakys niekas, bet viena iš priežasčių gali būti avarija.

Kita vieta, kur greitai galima pamatyti remonto pėdsakus – automobilio žibintai (ypač priekiniai). Tai žinoma labai priklauso nuo mašinos modelio, bet dažnai galima pamatyti žibintų gamintoją ir kitą informaciją. Jei žibintai yra skirtingai paženklinti (pvz. skiriasi gamintojas) galima spėti į kurį kampą mašina buvo daužta. Beje, į remontuojamas pardavimui mašinas dedamos pigesnės detalės (apie kurias galit gauti informacijos bet kurioje autodalių parduotuvėje. Žinosit kur žiūrėti 🙂

Apžiūrint mašiną reikėtų nepamiršti siūlų bei tarpų tarp durelių. Esu matęs kreivarankių meistrų darbą, kai tarp durelių ir sparno esantis tarpas plačiausioje vietoj buvo tris kartus platesnis nei siauriausioje. Tiesa, tokio akivaizdaus broko būna retai, ypač jei perkat mašiną iš brangesnių. Dažniausiai pasitaiko labai nedideli neatitikimai, kurie geriausiai matomi kampuose, kur sueina kelios siūlės: viena skarda būna išsikišus ar iškilus truputi daugiau. Ypač reikėtų apžiūrėti priekinius sparnus, nes „į nosį gavusios“ mašinos, net ir gerai sulopytos, vėlesniuose eksploatacijos etapuose gali kainuoti labai brangiai.

Jei renkatės mašiną, kuri jau buvo eksploatuojama keletą metų – siūlyčiau atidžiai apžiūrėti skardų dažų būklę: kuo mašina senesnė, tuo joje prisirenka daugiau įvairių mikro įbrėžimų. Ir jei visame mašinos paviršiuje matosi „eksploatacijos požymių“, o vienas sparnas atrodo „idealiai“ – galima įtarti kad jis yra „šviežias“. Tiesa, šis būdas netinka nedaug eksploatuotoms ir brangioms mašinoms: tokius mikro defektus labai gerai paslepia pats elementariausias poliravimas (galima patikrinti stipriai patrynus kad ir pirštu).

Literatūroje taip pat rekomenduojama apžiūrėti dažymo kokybę: tiek skardų kampus, tiek kapoto ir bagažinės dangčius (ar spalva ta pati kaip kėbulo ? ar tolygi ?), bei kitas vietas, kur galėtų būti remontininkų dažymo „broko“. Taip pat reikia patikrinti gumas, ar jos neturi dažų likučių. Man asmeniškai neteko kol kas susidurti su tokiu dažymo broku, dėl to nelabai galiu pakomentuoti.

Apžiūrėkite durelių vyrius. Kartais meistrai su abiem kairėm rankoms, nuimdami/uždėdami dureles palieka ten žymių.

Jeigu leidžia aplinkybės (yra lygi vieta) galite patikrinti automobilio pakabą: jei automobilis stovi lygiai, tai kapoto, stogo, buferio linijos turi būti horizontalios (ne pasvirę). Tai pat galima patikrinti, kad atstumai tarp rato ir sparno (ant vienos ašies) yra lygūs ar bent labai panašūs.

Taip egzistuoja elektroninės priemonės galinčios padėti nustatyti ar automobilis daužtas. Bene populiariausia – dažų sluoksnio storo matuoklis. Perdažytos vietos dažniausiai yra kelis kartus storesnis už originalų. Turguj esu (Lenkų) auto pirkėjų, kurie naudoja tokius prietaisus (maždaug šratinuko dydžio). Bandžiau kažko panašaus ieškoti internete, tai radau tik pusiau profesionalią ar profesionalią įrangą kainuojančia šimtus dolerių. (Gal kas žino ką nors panašaus už „buitinę“ kainą ?). Beje, ankščiau „Altas“ siūlė panašias paslaugas: praėjimas per mašina su šiuo prietaisėliu kainavo 50Lt. 

Ir dar viena problema, į kurią kol kas nerandu atsakymo: kaip nustatyti ar oro pagalvės sveikos (jų neišradžius).

 Pabaigai: kuo mašina brangesnė – tuo ji būna kokybiškiau „sulopytą“ ir tuo sunkiau yra nustatyti ar ji buvo daužta ir jei taip – kur.


Raktai: Dazu sluoksnio matuoklis, dauztos masinos, automobiliai nuo tralo, masinos nuo tralo, nuo tralo, ANT TRALO, automobilio dazu sluoksnio matuoklis