Dali.us

Pelenų siurblys kieto kuro katilui netinka

Jan 032012

Viena iš didesnių problemų naudojantis kieko kuro katilu – dulkės. Semiant pelenus, valant katilą jos kyla tumulais ir sėda ne tik katilinėje, bet prasiskverbia ir į gyvenamas patalpas. Nuo pat persikėlimo į nuosavą namą „kariauju“ su pelenais ir jų keliamomis dulkėmis. Šiemet tam reikalui net įsigijau pelenų siurblį. Patį galingiausią kurį radau prekyboje: 1200W su 20 litrų talpa. Pagal aprašymą įrenginukas skirtas židinių ir kieto kuro katilų (pečių) atvėsusiems pelenams siurbti. Reikalavimas siurbti tik šaltus pelenus mane mažumėle gąsdino: kartais valant pečių žarijos būna dar karštos, bet nutariau į tokią smulkmeną dėmesio nekreipti: įsiurbimo vamzdis iš vidaus dengtas aliuminiu (nedega). O ant filtrų galima papildomas apsaugas sudėti.

Pirmas pelenų siurblio bandymas paliko labai gerą įspūdį: variklis galingas dėl to iš pakuros ir pelenų skyriaus surinko viską, pradedant dulkėm ir baigiant stambesniais šlako gabaliukais. Problemos prasidėjo po poros dienų, kai paaiškėjo, kad prieš valant normaliai galima išsiurbti tik 3-4 dienų kūrenimo pelenus. Po to užsikiša filtras. Pelenų talpoje per tiek laiko susirinko gal kokie 5-7 litrai pelenų. Didelėje, 20 litrų talpoje jie sudarė mažiau nei pusę. Filtro valymas nėra sudėtingas. Užtenka jį padaužyti į ką nors kietą ir jis prasivalo pakankamai kad vėl galėtų siurbti. Tiesa, tokio „padaužymo“ metu sukeliami tokie smulkių dulkių debesys, kurie savo apimtimi gerokai viršija normalaus pelenų sėmimo metu kylančias dulkes. Žinoma, filtrą galima valyti lauke su dujokauke. Arba filtrą purtyti įdėjus į maišelį. Nepaisant to viskas aplinkui bus nusėta storu dulkių sluoksniu.

Su naujuoju pelenų siurbliu „pažaidžiau“ nepilną mėnesį ir pasidėjau į garažą. Gal kada nors bus laiko ir noro vėl pažaisti.

Reziumuojant: pelenų siurblys nėra blogas išradimas, bet naudoti jį kartu su kieto kuro katilais nepraktiška. Pečiaus valymas (lyginant su paprastu pelenų išsėmimu) užtrunka kelis kartus ilgiau. Bendras sukeltų dulkių kiekis taip pat išauga. Galbūt įtaisas ir labai tiks norint išvalyti prašmatniame gyvenamame kambaryje esantį židinį (ypač jei jis naudojamas retai), bet kieto kuro katilas, stovintis katilinėje iš pelenų siurblys nelabai praktiška kombinacija.

P.S. Šildymui naudoju Kieto kuro katilą Kalvis 2-20. Eksperimento metu naudotas kuras: ąžuolinės malkos ir akmens anglis (santykis maždaug 50/50). Pečiui įkurti naudoju ofisinį (baltą) popierių ir senas knygas. Sutinku, kad dalis smulkių pelenų atsiranda būtent dėl deginamo popieriaus (pvz. kalkės), bet nemanau kad tai esminis veiksnys, dėl ko mano naudotas pelenų siurblys taip greitai užsikišo. Yra idėjų kaip surinkti katilinėje kylančias dulkes, bet jų įgyvendinimą teks atidėti bent porai metų.

Raktai: pelenu siurblys, pelenu siurbliai, siurblys pelenams, pelenų siurblys kaina, dulkių siurblys pelenams, siurbliai pelenams, dulkiu siurbliai pelenams, Talpa pelenams su siurbliu, židinio pelenų siurblys, talpa pelenams siurbti

Android telefonai – spąstai naivioms pelytėms

Laisvalaikis 16 Responses »

Sep 202011

Su savo Android OS telefonu „kankinuosi“ jau daugiau nei tris savaites. Po truputi pradedu įprasti, susirinkti man reikiamas programas ir t.t. Šiame įraše norėčiau pasidalinti savo pastebėjimais, ką turėtų žinoti kiekvienas naujas Android telefono savininkas.

Telefonas su Android operacine sistema, tai nedidelis kompiuteris, su savo privalumais ir trūkumais. Vienas iš tokių trūkumų – tai nelabai aiškios kilmės programėlių gausa. Daugelis jų geros ir naudingos. Kitos.. gali pridaryti daug kiaulysčių. Instaliuota programa, priklausomai nuo teisių, kurias jai suteikiate gali naudotis internetu (tiek beaidžiu WiFi, tiek ir mobiliuoju paketiniu 3G), rašyti ir skaityti SMS žinutes, tvarkyti Jūsų duomenis, skambinti ir t.t. Dar daugiau: į telefoną instaliuotos programos gyveną nuosavą gyvenimą – jos paleidinėja įvairius procesus (dažnai vartotojui net nematant). Tai eikvoja bateriją, lėtiną patį telefono darbą ir t.t. Pikčiausia, kad nėra standartinių priemonių ne tik sustabdyti nepageidaujamą instaliuotų programėlių veiklą, bet netgi pasižiūrėti, kas ir ką veikia Jūsų telefone.

Pasidalinsiu savo patirtimi: per paskutines kelias savaites išbadžiau virš 100 įvaikių programėlių (kai kurias rimčiau, kai kurias tik instaliavau ir išmečiau). Šiuo metu pas mane telefone yra gal koks 30 programų, kurių didžioji dalis keliaus į šiukšliadėžę. Visas programas siunčiausi iš Android Market. Taigi, per šį laikotarpį buvau įsidiegęs programėlę, kuri (tikriausiai kad parodytų savo reklamą) sugebėdavo pati įsijungti paketinių duomenų (3G internetas) perdavimo funkciją. Kažkuri iš mano išbandytų programų per savaitę sugebėjo parsisiųsti 3GB (tris gigabitus) informacijos (iš kurių 800 Mb per vieną naktį). Turėjau įsidėjęs WiFi „monitorinio“ programikę, kuri net nepaleista sugebėdavo iškrauti bateriją per 20 valandų (kas naudoja bateriją galima pažiūrėti standartinėmis priemonėmis). Be to iš kažkur atsirado į užsienį išsiųstas SMS (nors nepamenu kad būčiau kam nors ką nors siuntęs). Ir visa tai su oficialiomis programomis iš Android Market. Žinoma, tikriausiai visais šiais atvejais pats esu kaltas, nes neskaitydavau aprašymų, nesigilindavau į programų nustatymus (palikdavau viską pagal nutylėjimą) ir t.t.

Taigi, pagaliau priėjau prie 5 svarbiausių patarimų naujiems Android vartotojams:

Prieš instaliuodami bet kokią programą į Android telefoną Jūsų visada prašo suteikti jai tam tikras teises (naudotis internetu, įrašyti duomenis į kortelę, skaityti/rašyti SMS ir t.t.). atidžiai perskaitykite kokių teisių Ekranas atsirandantis iškart paspaudus „Atsisiųsti“ mygtuką tikrai vertas Jūsų dėmesio. Reikėtų apsispręsti, ar tikrai norite suteikti įdiegiamai programai jos prašomų teisių (ir ar jai jų iš viso reikia). Siūlyčiau vengti programėlių prašančių per daug teisių (kurių prasmės Jūs nesuprantate)
Instaliavę programa būtinai atidžiai perskaitykite visus nustatymus. Taip tikriausiai pavyks ne tik sutaupyti baterijos energiją, bet ir Jūsų laiką bent iš dalies žinosite ko iš įdiegtos programos galite tikėtis. Gaila… kad tie nustatymai retai apima ir automatinį pasileidimą ar informacijos paiešką internete.
Jei nesate stiprus kompiuterių srityje, o apie Linux tik girdėjote troleibuse – nedarykite savo įrenginiui „rootinimo“ (tariasi rūtinimas). Taip, „rootintas“ telefonas turi daugiau galimybių, bet jis taip pat yra ženkliai pavojingesnis nepatyrusiam vartotojui: instaliuota programėlė kaip „rootas“ gali su Jūsų telefonu daryti ką tik nori, ir jai nebereikia jūsų leidimo (aprašyto 2 punkte).
Venkite nelegalių programėlių. Geri dėdės, kurie platina nelegalius programinius produktus, kartais prie jų „nemokamai“ prideda ir kokį virusiuką, „backdoors“ ar kokią kitą kenkėjišką programėlę. Turiu negerą nuojautą, kad parsiuntus 1Gb duomenų naudojant 3G tinklą daugeliui mūsų kainuos ženklai brangiau nei piratinę programėlę nusipirkti legaliai. Čia net nekalbu apie galimą privatumo praradimą.
Telefone laikykite minimalų reikalingą programėlių skaičių: nemaža dalis nenaudojamų programėlių, dėl mistinių priežasčių, yra linkusios kartkartėmis pačios pasileisti. Yra gan smagu stebėti kaip mažėja laisvos operatyvinės atminties

Apibendrinant: perėjimas prie Android OS telefono gali nemalinai kirsti per Jūsų piniginę išaugusiomis telefono sąskaitomis. Ypač jei ką ir kaip instaliuojant. Lietuvoje mobiliojo interneto kainos dar nėra draugiškos vartotojams, dėl to su išmaniaisiais telefonais, kurie „mėgsta“ internetą reikėtų elgtis atsargiai.

Raktai: android telefonai, programos android telefonams, android telefonas, rootintas telefonas, telefonai android, android telefonai lietuvoje, androidas telefonas

Samsung Galaxy GIO: Android dar nesubrendęs masiniam vartojimui

Laisvalaikis 22 Responses »

Sep 062011

Piešinukas paimtas iš www.lifeofandroid.com

Jau daugiau nei savaitė žaidžiu su nauju telefonu: Samsung Galaxy GIO (arba Samsung S5660). Detalios apžvalgos nerašysiu. Modelis gana senas, apie jį informacijas pilnas internetas. Pasidalinsiu tik savo asmeninius pastebėjimus.

Prieš pirkdamas žinojau, kad telefono komplektacija bus labai kukli (tik SD kortelė), kad naudojant baterija laiko ne daugiau trijų parų (nesvarbu ką gamintojas deklaruoja), kad telefonas lėtokas ir turi mažai RAM. Tai mano pirmasis telefonas su liečiamu ekranu ir pirmasis su Android operacine sistema, dėl to nesivaikiau aukštų parametrų. Paprasčiausiai norėjau pabandyti. Prieš tai naudojau (ir dabar dar naudoju) Nokia E51 su Symbian. Tai irgi įtakojo mano įspūdžius.

Džiaugsmai: Iš principo telefonas paliko teigiamą įspūdį. Ekranas ryškus, užkėlus ryškumą iki maximumo normaliai matosi saulėje. Kamera šauniai fotografuoja tekstą (pagrindinė priežastis kam man reikia kameros telefone). Pastebimai geriau nei mano senukas E51. Lengvas priėjimas prie atminties kortelės. Telefonu galima netgi skambinti ar rašyti sms.

Nusivylimai: pirmas ir bene didžiausias nusivylimas buvo GPS. Tiksliau google atsisakė man Lietuvoje rodyti kelią. Nuorodas pateikia kur sukti, kiek kilometrų nuvažiuoti, bet važiuojant neduoda jokių nuorodų. Norint šiuo telefonu naudotis kaip pilnaverčiu GPS navigatoriumi reikia papildomos programinės įrangos. Kitas didelis nusivylimas – tai pati operacinė sistema. Android. Jei visai tiksliai šiuo metu naudoju Android 2.3.4.

Android – kol kas nepritaikyta plačiajam vartotojui.

Nusivylimai: Išsitraukus iš dėžutės Android telefonas tikriausiai mažiau funkcionalus už eilinę neišmaniąją „plytą“. Taip, juo galima skambinti, rašyti SMS. Yra primityvus kalendorius, žadintuvas, diktofonas ir t.t. bet, naudojantis standartinėmis priemonėmis tai labai nepatogu. Dar galima naršyti internete ir naudotis elektroniniu paštu. Bet šiais laikais tai gali pasiūlyti beveik visi telefonai.

Dažnai vienu didžiausių privalumu laikomas Android programų gausa (dažniausiai nemokamų) iš tiesu yra didžiulis jo trūkumas. Tiksliau Android Market vyraujantis chaosas. Aš tikiu, kad papildomos programinės įrangos pagalba galima iš Android telefono pasidaryti labai funkcionalų įrankį (ką padaryti aš vis dar tikiuosi), bet tai nėra paprasta. Pabandykit susirasti kad ir patogesnį kalendorių naudojantis Android market pagalba. Jūms išmest šimtus (jei ne tūkstančius) pasiūlymų. Kurių dauguma pristatomi kaip nemokami, nors iš tiesų taip nėra. Parsisiuntę „nemokamą“ programą iš Android Market, dažniausiai gaunate programos demonstracinę versiją su apribotomis galimybėmis, ar ribojamu veikimo laiku. Arba programas, rodančias reklamą. Tikrai nemokamų programų yra nedaug, ir jas atskirti bendrame sraute tikrai sunku. Aš nesu nieko prieš norą užsidirbti, bet aprašymuose retai būna nurodyta programos apribojimai. Dėl ko bandant ką nors išsirinkti – sugaiškit marias laiko pereidamas per visus tuos demo, shareware, adware, etc. Dėl tokios piktybinės dezinformacijos Android Market telefone yra praktiškai nepanaudojamas (PC atsirinkti paprasčiau, ten nurodomos kitos to paties gamintojo programos… ir galima atspėti ar programa nemokama). Jau daugiau nei savaitę per dieną paskiriu maždaug valandą bandydamas išsirinkti man tinkančias programas. Kol kas radau tik man patinkančią audio knygų skaityklę, orus rodančią programėlę, skaičiuotuvą bei falų ir spartinančiosios atminties tvarkykles. Paskutines kelias dienas nesėkmingai bandžiau rasti normalų „kalendorių“ ir ekrano užsklandą(lock screen), užduočių tvarkyklę (task manager) ir žadintuvą. Kol kas nepavyko.

Kita didelė problema – atminties (tiek „disko“ tiek operatyvinės) valdymas. Pradžioje per dieną instaliuodavau/išinstaliuodavau po keliolika programų. Ir net jei dienos pabaigoje nepasilikdavau nei vienos programos.. vietos tiek telefone tiek SD kortelėje sumažėdavo.

Su automatiniu programų pasileidimų ir jų resursų valdymų yra dar blogiau. Palikus telefoną ant lentynos.. programos pačios pasileidinėja. Naudoja atmintį, kabinas prie tinklo. Šiuo metu sprendžiu spėlionių žaidimą: kuri iš mano instaliuotų programų pastoviai bando naudotis GPS‘u. Standartinių priemonių nei pasižiūrėti kokios programos „piratiškai“ dirba, nei kokius resursus kas naudoja nėra (galima nebent spėti pagal jų sunaudojamos energijos kiekį). Nestandartiniu programų atliekančių šias funkcijas irgi neradau.

Džiaugsmai. Situacija su žaidimais kiek kitokia nei su programine įranga (gal dėl to, kad man tai nėra labai aktualu). Lendančios reklamos kartais blaško, bet dažnai jos integruotos taip, kad neapsunkintų žaidimo. Leidimas nemokamai žaisti tik kelis pirmuosius lygius irgi atrodo visai suprantamas: patiko – pirk. Tiesa, žaidimų aš išbandžiau gerokai mažiau nei programinės įrangos, gal dėl to nesusidūriau su labai aršiais. Kitas teigiamas telefono aspektas – Skype. Mano įsigytas aparatas neturi dviejų kamerų dėl to video pokalbių neišbandžiau (o ir duomenų srautas video nepalyginamai didesnis), bet tekstinis rėžimas tikrai patogus. Tiesa, Skype turėjau ir Symbian telefone, bet galimybė rašyti „pilna klaviartūra“ yra milžiniškas privalumas.

Reziumė (paremta Samsung biudžetiniu GIO modeliu): Jei galite sau leisti paskirti mėnesį atostogų kad susitvarkyti Android telefoną pagal save (arba esate studentas neturintis ką veikti) – telefonas su Android sistema geras pasirinkimas. Visiems likusiems tai daugiau laisvalaikio praleidimo forma ar mados dalykas nei normalus darbinis aparatas. Man tikriausiai užims ne vieną mėnesį, kol telefoną pilnai pritaikysiu darbui ir galėsiu taip pat pasitikėti kaip ir mano senu geru Nokia E51.

Pabaigai: Android vartotojai, gal galit pasidalinti savo naudojamų programų sąrašu. Palengvintumėte man gyvenimą. Jei turite apie tai savo bloge – pasidalinkit nuoroda. Ačiū 🙂

Raktai: samsung galaxy gio, samsung galaxy gio atsiliepimai, galaxy gio, samsung gio, Samsung galaxy gio apžvalga, samsung galaxy gio programos, samsung galaxy gio interneto nustatymai, samsung galaxy gio navigacija, samsung galaxy gio komentarai, galaxy gio apzvalga

Standartizacija

Laisvalaikis 4 Responses »

May 122011

Arba gamintojų išsidirbinėjimas

Man, kaip vartotojui, labai patiko, kai prieš metus ar du ES priėmė direktyvą standartizuojančia mobiliųjų telefonų pakrovėjus. Yra bjauru, kai namie mėtosi 4 mobiliųjų telefonų krovikliai.. ir nei vienas netinka tavo telefonui.

Su panašia problema susidūriau ir remontuodamas savo vejos pjovimo mašiną: Partner 70530, pirktą gal prieš kokius 3-4 metus. Rinkdamas varžtus šiam technikos stebuklui gamintojas tikrai parodė išradingumo viršūnę. Viršutinės plastmasės prisuktos Philips arba plokščiais varžtais (atsuktuvą rasti ne problema). Kėbulo detalių galvutės šešiakampės, metrinės. Irgi ne problema. Kiti mazgai prisukti jau įdomesniais varžtais, turinčio colinio standarto hex ir torx galvutes. Mažumėle užtruko, kol supratau, kodėl viena galvutė per maža, kita per didelė. Truputi sudėtingiau, bet ir tokius atsuktuvus radau.

Mane galutinai pribaigė varžtas, laikantis pjovimo peilį. Galvutė pas jį normali, bet sriegis „pasmulkintas“. Užsimušk, bet tokio niekur nerasi. Aplankiau „varžtų pasaulį“, porą vejapjovių servisų. Kol kas visų atsakymas neigiamas. Tiksliau paaiškina kad tokia smulkme neprekiauja, arba pasiūlo ieškoti pagal vizualų panašumą.

Aš suprantu gamintojus. Kuo labiau jie išsidirbinės naudodami nestandartines ar retas detales, tuo didesnė tikimybė, kad po to galės užkelti atsarginių dalių kainas iki begalybės. Dėl to ir gauname normalų buitinį prietaisą su nestandartiniais sriegiais, nepopuliariais varžtų išmatavimais, penkių skirtingų tipų galvutėmis viename gaminyje ir t.t. Aš dar suprantu elektros prietaisų gamintojus, naudojančius specifines varžtų galvutes. Taip jie saugo savo kvailus vartotojus. Kad elektra neužmuštų. Bet benzininė vėjapjovė su tokiom „apsaugom“- čia jau išsidirbinėjimas.

Raktai: coliniai sriegiai, colinis sriegis

Kieto kuro katilo apsauga nuo perkaitimo

Kita 2 Responses »

Feb 212011

(Gaminame perkaitimo signalizacija)

Vienas didžiausių kieto kuro katilų eksploatacijos košmarų – sistemos perkaitimas (ir užvirimas). Tai gali atsitikti dėl įvairių priežasčių: užsikirtusi oro padavimo reguliatoriaus sklendė, sugedės pats reguliatorius, nesandariai uždarytos durelės, sugedęs cirkuliacinis siurblys ir t.t. Dėl šių priežasčių, katilui pasiekus darbinę temperatūrą oras yra ir toliau tiekiamas, katilas vis labiau kaista, kol užverda.

Jei šildymo sistema suprojektuota teisingai, užvirimas dažniausiai baigiasi vandens išbėgimu iš šildymo sistemos (per apsauginius vožtuvus). Tiek dalis vamzdyno, tiek pats kieto kuro katilas tokiu atveju dirba aukštesnėje nei numatyta temperatūroje. Dėl to mažėja jų tarnavimo laikas, atsiranda didesnė tikimybė elementariai prakiurti.

Kai kurie, nauji, kieto kuro katilai turi apsaugas nuo užvirimo: juose į pakurą įmontuotas apsauginis vožtuvas, kuris, sistemos slėgiui pakilus virš 1,5 atmosferos atsidaro ir vandeniu užpila pakurą. Toks sprendimas turi savo privalumus ir trūkumus, bet jis apsaugo sistemą. Bet ką daryti tiems, kurių katilai neturi tokios sistemos.

Aš šią problemą išsprendžiau pasidarydamas katilo perkaitimo signalizaciją. Šiuo metu pas mane stovi pats primityviausias variantas: termo rėlė (piešinuko kairėje) prijungta prie sirenos su akumuliatorium. Kad ir ką veikčiau (dažniausiai pečius kurenasi kai miegu) šią signalizaciją visada išgirsiu. Kai esu namie. Tokia primityvi apsaugos priemonė nėra brangi: termo rėlė kainuoja apie 7-8 Lt, automobilinė sirena 12-15 Lt, o besimetanti pusiau gyva akumuliatorių dažnai galima rasti nemokamai (arba naudoti baterijas). Vienintelė problema – termo rėlės parinkimas. Kadangi ji dedasi ant vamzdžio, jos „suveikimo“ temperatūra reikėtų rinktis žemesnę nei prie kokios norite kad apsauga suveiktų. Aš teisingą reikšmę pataikiau tik iš 3 karto. Dabar turiu „pakabinęs“ 75 laipsnių termo rėlę, kuri užsitrumpina, kai katilo temperatūra pasiekia 90-95 laipsnius. Šis paprastas sprendimas man jau vieną kartą padėjo: pasirodo buvau nesandariai uždaręs pakuros dureles, ir katilas būtų galėjęs užvirti. Tiesa, tokia sistema turi ir trūkumų: ji neveiks, jei išsikraus baterijos ar akumuliatorius. Jei bus blogas kontaktas tarp rėlės ir vamzdžio. Beje, jei darysite tokią sistemą nepamirškite į ją įdėti ir išjungimo mygtuko, kitaip teks kokį 20 minučių klausytis sirenos (arba atjungti bateriją kitais būdais).

Aukščiau aprašytas būdas iš principo nėra blogas, bet, jei namuose įrengta apsaugos signalizacija jį galima patobulinti. Šiai vasarai esu numatęs patobulinti aukščiau aprašytą sistemą: į katilą įmontuosiu dešinėje paveiksliuko pusėje esančią reguliuojamą termorėlę, kuri matuos nebe vamzdžio o vandens katile temperatūrą. Rėlės išėjimą prijungsiu prie signalizacijos 24h zonos (prie jos paprastai kabinami priešgaisriniai davikliai). Tokiu būdu nebereikės jaudintis dėl išsikrovusių akumuliatorių ir kontakto su vamzdžiu. Be to informaciją apie katilui gesiantį perkaitimą sužinosiu ne tik būdamas namie.

P.S. Kaip apsaugoti šildymo sistemą nuo užšalimo galite rasti čia.

Raktai: termorelė, katilo apsauga nuo perkaitimo, termoreles, kieto kuro katilo apsauga nuo perkaitimo, termo rele, termo reles, temperaturos rele

Older Entries