Auto: kiek kainuoja trumpų šviesų “deginimas” ?

 Laisvalaikis  15 Responses »
Jun 212010
 

Straipsniukas iš automobilinės serijos, bandantis apskaičiuoti, kiek automobilistams kainuojam mūsų mylimos valdžios sprendimas dienos metu važinėti su šviesomis. Pažeidinėti kelių eismo taisyklių nesiruošiu, dėl to čia pateiksiu tik teorinius skaičiavimus. Jie nuo realios situacijos gal ir skirsis, bet skirtumai neturėtų būti žymūs.

Pirmas žingsnis norint apskaičiuoti kiek kuro sunaudojama šviesoms deginti – nustatyti, kiek elektros sunaudoja trumposios šviesos. Kaip pavyzdį paimsiu savo Fiat Stilo. Įjungus trumpas šviesas užsidega priekiniai gabaritai (4 * 5W), trumposios šviesos (2 * 55W), galinės šviesos (2 * 15W), numerio apšvietimas (2 * 5W). Kokio galingumo apšvietimą naudoją spidometras – neįsivaizduoju, bet nemanau kad jis bus didesnis nei 5W.  Taigi, sumoje, įjungus trumpąsias šviesas įsijungia apšvietimo prietaisai, kurių suminis galingumas siekia 165W. Valandos kelionė su įjungtomis trumposiomis šviesomis papildomai pareikalaus 0.165 kWh elektros energijos, kuri bus pagaminama automobilyje deginant kurą. Mano atveju tai dyzelinas.

Kiek elektros energijos galima pagaminti iš litro dyzelino ? Tarkim vidutinis dyzelino kaloringumas – 8650 kcal/l (arba 9,304 kWh), dyzelinio generatoriaus efektyvumas (naudingo veiksmo koeficientas) turėtų būti apie 30% (kaip pavyzdį paėmiau kilnojamą dyzelinį generatorių, mašinoje jis tikrai nebus geresnis). Sudeginę litrą dyzelino mes galime pasigaminti apie 3,02 kWh elektros energijos. Jos užteks „deginti“ trumpąsias šviesas 18,3 valandos. Benzino kaloringumas siekia tik 8000 kcal/l, taigi pritaikius tas pačias prielaidas iš litro benzino galima pagaminti 2,8 kWh elektros energijos, kurios užteks beveik 17 valandų „deginti“ trumpąsias šviesas.

Kiek Jums kainuoja įstatymas reikalaujantis ištisus metus važinėti su įjungtais artimųjų šviesų žibintais paskaičiuoti labai paprasta:

Jei važinėjate dyzeliniu automobiliu:

0.0546 padauginkite iš valandų per mėnesį praleistų automobilyje bei padauginkite iš dyzelino kainos.

Jei važinėjate benzininiu automobiliu:

0.0588 padauginkite iš valandų per mėnesį praleistų automobilyje bei padauginkite iš benzino kainos.

Aš, asmeniškai, per mėnesį vien kelionėms į darbą ir atgal sudeginu apie litrą dyzelino (per metus 12 litrų, arba šiandienine kaina tai man kainuoja 43 litus. Vien trumposios šviesos nuvažiuoti į darbą ir atgal).

 Pažongliruokime skaičiais (kaip kad mūsų FinMin‘as mėgsta). Tarkime Lietuvoje yra 500.000 (pusė milijono) automobilių, kurie į mėnesį kelyje praleidžia 20 valandų (5 darbo dienos po pusvalandį pirmyn ir atgal). Jei visi šie automobiliai būtų dyzeliniai, per metus vien trumposiom šviesoms „deginti“ būtų sunaudota 6,5 milijonų litrų dyzelinio kuro, kuris mažmeninėje rinkoje šiuo metu kainuotų 23,6 milijono litų ir į atmosferą buvo išmesta 161338 tonos anglies dvideginio (metaną, azoto oksidus, šviną ir kitą brudą tingiu skaičiuoti).

 P.S. aš suprantu, kad gyvenant Lietuvoje, 1/2 metų važinėjant į darbą reikalingos šviesos, taigi aukščiau pateiktus suminius skaičius galima sumažinti per pusę, bet esmės tai nekeičia. Kvailas įstatymas švaisto piliečių pinigus ir teršią orą.   


Raktai: benzino kaloringumas, automobilio šviesos, dyzelino kaloringumas

Kaip taupyti (elektros) energiją

 Komentarai  19 Responses »
May 202010
 

Taupykime elektrą, naudokime žvakes !

Šiandien kolega atsiuntė RST projekto tiek kiek reikia  išleistą elektroninė knygą apie elektros taupymą.

Idėja labia gera. Tautą reikia šviesti. Problema tik ta, kad į šią savo brošiūrą jie surašė ne tik gerus, bet ir abejotinus ar blogus patarimus. Aiškiai jaučiama, kad projektukas darytas valdiškos kontoros tik dėl to, kad užsidėti pliusiuką. Kelios klaidos:

  1. 3 puslapyje yra rekomenduojama kaitrines lemputes keisti diodinėmis.. nes jos atsiperka. Autorius tikriausiai norėjo parašyti “dienos šviesos” ar “taupiosios”. Nes šviesos diodai uš “taupiąsias” lemputes sunaudoja daugiau energijos (tam pačiam šviesumo lygiui) ir yra nuo kelių iki keliolikos kartų brangesni. Norėdami sutaupyti – nenaudokite šviesos diodų (šiuo metu, ateityje tai gal ir pasikeis.)
  2. 3 puslapyje siūloma šviesos šaltinius išdėstyti tolygia per visą plotą. Jei norite apšviesti sporto salę ar sandėlį – idėja gera, bet jei reikia apšvietimo gyvenamoms patalpoms, siūlyčiau apšvietimą daryti sekcijinį apšvietimą su keliais jungikliais, koncentruojant galingesnius šviesos šaltinius ten, kur jų reikią (pvz. virtuvėje prie darbo vietos)
  3. 4 puslapyje siūloma elektrinę viryklę įjungti iš anksto (ir tai vadinama energijos taupymu).
  4. 4 puslapyje šaldiklį siūloma atitirpinti kas savaitę..
  5. 5 puslapyje siūloma taupyti naudojant žadintuvą su baterijomis (o ne maitinama iš elektros tinklo). Dėl šito nesu tikras.. bet skamba įtartinai
  6. 7,8 puslapiuose siūloma taupyti elektrą deginant žvakes. Galiu papildyti: deginant balaną galima sutaupyti dar daugiau !
  7. 7 puslapyje siūloma vandenį šildyti tik tam tikru paros metu (ryte ir vakare). Logikos tame nėra, nes jei tai momentinis šildytuvas, tai jis nenaudos elektros kol neleisite vandens, jei tai tūrinis šildytuvas, esminio skirtumo kada jis kaista nėra, nes karštas vanduo vėsta labai lėtai. Va jei būtų paminėję naktinę elektrą, būtų žymiai geriau.
  8. 9 puslapyje siūloma elektrinį vandens šildytuvą prijungti prie dujų katilo. Suprasčiau jei siūlytų prijungti kombinuotą.. bet elektrinį ?
  9. 9 puslapyje likau nesupratęs, ką turi bendro skalbimo mašinos filtrai ir šildymas. Galbūt dėl kad skalbimo mašinos kolkas nesu ardęs.

 Šioje brošiūroje taip pat siūloma išjunginėti įvairius elektros prietaisus iš rozečių kai jie nenaudojami. Idėja gera ir teisinga, tik praktikoje to padaryti neišeina: daugelis šiuolaikinių namų prietaisų turi laikrodžius, kurie, išjungus prietaisą iš rozetės “nusimuša”. Tokiu atveju kas karta įsijungus prietaisą.. iš naujo teks nustatinėti laikrodį.

Labai primygtinai siūloma naudotis apšvietimą įkraunamą saulės energija. Vėlgi idėja atrodo gražiai bet praktikoje nepanaudojama. Kad gauti pakankamą apšvietimą reikia nemažo saulės elementų ploto (niekada neatsipirks). O tie žaislai, kur šiuo metu pardavinėja sodo/daržo skyriuose pajėgūs tik “pamaitinti” vieną “antikvarinį” šviesos diodą, Prie tokio apšvietimo žiūrėti TV ar skaityti akims nėra gerai.

Nuotolinio valdymo pultuose naudoti pakraunamas baterijas irgi prasilenkia su elementaria logika. Pulteliai naudoja labai mažai energijos, dėl to pakraunamos baterijos niekada neatsipirks.


Raktai: kaip taupyti elektra

Lietuviško (viešbučių) verslo ypatumai

 Ekonomika  2 Responses »
Apr 252010
 

Mane vis nenustoja stebinti Lietuviško verslo ypatumai. Jau rašiau kad tik nedažna e-parduotuvė teikiasi atsakyti į elementarius elektroninius laiškus. Šiandien norėčiau parašyti apie viešbučius. Tikriausiai dažnas girdėjo, kad paskutiniai keleri metai viešbučiams nebuvo lengvi. Trukdė viskas pradedant ekonomine krize bei LAL bankrotu ir baigiant gerokai pakeltu PVM.

Lyginant padėtį kuri buvo prieš 2-3 metus, situacija, sakyčiau, pagerėjo: šiuo metu viešbučiai yra ženkliai lankstesni siūlydami patalpas ar paslaugas (nors jei jau pasirašėt sutartį, tai už visas papildomas, į sutartį neįtrauktas, paslaugas gali tekti mokėti pilną „mažmeninę“ kainą). Organizuojat kokį nedidelį seminarą ar konferenciją, be didesnių pastangų galima gauti iki 50% nuolaidą  salėms ir/ar technikai.

Su kambariais situacija yra ženkliai prastesnė. Nors kainos per pastaruosius porą metų nukrito gal kokius 25% – 40% ir ima panašėti į kitų ES šalių kainas, bet vykdomos kainų politikos aš suprasti negaliu. Keistai atrodo situacija, kai tiesiogiai susisiekus su viešbučiu ir norint rezervuoti keletą kambarių yra pasiūlomos aukštesnės kainos, nei skelbiama pagrindiniuose viešbučių kainų paieškos portaluose. Tiesa pasakius, nepamenu situacijos, kai lietuviški viešbučiai būtų pasiūlę bent panašią kainą į tą, kuri skelbiama booking.com portale (lyginant tos pačios klasės kambarių kainas). Yra pasitaikę kuriozų, kuomet viešbučių tinklas savo internetinėje svetainėje skelbia, kad siūlo nakvynę Vilniuje už 50 eurų, o paskambinus į viešbutį tas pats kambarys pasiūlomas už 75 eurus. Arba kai viešbutis senam klientui 10 kambarių blokui pasiūlo „specialias“ kainas,  kurios yra 10 eurų didesnės nei reklamuojamos internete. Nėra labai malonu, kai klientui paprašius jam rezervuoji kambarį pastebimai didesne kaina nei yra skelbiama interneto viešbučių paieškos portaluose. Gaunasi labai nemaloni situacija.

Įdomiausia, kad tokia praktika naudojama tik Lietuvoje. Pasitaiko darbo reikalais pabuvoti kitose šalyse, ir dar nei karto nebuvo taip, kad kreipiantis tiesiogiai į viešbutį jis pasiūlytų aukštesnes kainas nei yra skelbiamos internete. Didieji, tinkliniai, viešbučiai dažniausiai siūlo identiškas kainas, o mažesnieji, šeimyniniai, kartais pasiūlo keliais (keliolika) eurais pigesnius kambarius (ypač jei ketini pas juos pagyventi ilgiau ar užsakai kelis kambarius iš karto). Nepamenu nei vieno atvejo, kuomet viešbutis pasiūlytų didesnes kainas.


Raktai: viesbuciu verslas

Šiukšlių rūšiavimas

 Kita  9 Responses »
Mar 212010
 

Šiandieniniame moderniame pasaulyje labai madinga (aktuali) tema – šiukšlių rūšiavimas. Šios tendencijos pamažu ateina ir į Lietuvą (teoriškai). Akivaizdu, kad, kad kuo daugiau atliekų bus išrūšiuotą ir kuo mažiau jų pateks į sąvartynus tuo visiems aplinkiniams bus geriau. Teoriškai taip turėtų būti, bet realiam pasaulyje yra visiškai kitaip: žmonės yra verčiami „gaminti“ šiukšles: kiekviena namų valda privalo turėti sutartį, su atliekų tvarkymo kompanija. Taip pat egzistuoja minimalūs konteinerių dydžiai (120 litrų) ir minimalūs jų išvežimo intervalai (2 karus per mėnesį). Tai reiškia, kad per mėnesį privalu sumokėti už  1/4 kubo šiukšlių išvežimą. Jei išmeti mažiau – tavo asmeninė tragedija: vistiek turii mokėti tiek pat.

Realiai aš per mėnesį sunkiai prirenku vieną konteinerį (maždaug 100 litrų): natūraliai išsirūšiuoja maisto atliekos (šuo), kitos bio-degraduojančios atliekos (kompostas), popierius/medis (pečius). Praktiškai lieka tik metalas, stiklas ir plastikas. Jas irgi galėčiau rūšiuoti (už puskilometrio, pakeliui į darbą stovi konteineriai), tik prasmės tai daryti nėra: tokiu atveju vietoj to, kad už šiukšlių išvežimą permokėčiau dvigubai… permokėsiu keturgubai ar dar daugiau. Taip įstatymai, normos ir nutarimai verčia žmones daugiau šiukšlinti: kam galvoti.. išmeti ir tiek. Vistiek konteineris stovi tuščias.

Gal dėl to,  kad minimalūs privalomi namų valdai skirti šiukšlių kiekiai ženkliai per dideli žmonės į tuos konteinerius ir krauna statybines atliekas, nupjautą žolę, sugrėbtus lapus ar nugaišusias kates. O ir nebereikalingą kompiuterį paprasčiau išmesti į konteinerį nei vežti priduoti: vistiek jis tuščias stovi. Kai yra pasakyta, kad per mėnesį turi „sugeneruoti“ 240 litrų šiukšlių.. kur tu žmogau dingsi.. stengiesi, „šiukšlini“.

Kiek elektros energijos suvartoja buitiniai prietaisai

 Kita  3 Responses »
Jan 202010
 

Tai paskutinis iš trijų įrašų ciklo apie įvairių prietaisų suvartojamą energiją. Šį karta apie įvairius buitinius prietaisus. Jei ateityje matuosiu kitų buitinių prietaisų suvartojamą energiją – informacija talpinsiu šiame puslapyje. Taigi, informacija, kurią surinkau:

 Šaldytuvas snaigė (tikslaus modelio nežinau. Energijos klasė A+, 1,73 metro) – vidutiniškai 22W (matavau 23h, normali apkrova – 80W, per tą laiką šaldytuvas naudojo elektrą 7 valandas).

 Šaldiklis Liebherr 299litro. (Tikslaus modelio nežinau. Energijos klasė A) vidutiniškai 21W (matavau 25h, per tą laiką šaldiklis elektrą naudojo 7 valandas ir 22 minutes)

 Kalėdinė girlianda 180 LED – 5W (kai visi diodai šviečia)

 Apšvietimas:

22W dienos šviesos lempa su magnetiniu balastu – 26W

35W, 12V halogeninė lemputė – 44W

20W „taupi“ lemputė (Philips, energijos klasė B, 3 metų senumo) 18W (tik įjungus 15)

11W „taupi“ lemputė (Nauja, kažkas iš Maximos už 3-4 litus) – stabiliai 11W (ir šviečia geriau už philipsą).

20W „Taupi“ lemputė (Nauja, kažkas iš Maximos už 3-4 litus) – stabiliai 20W

100W halogenas (220V) – 102W

 Šiuose matavimuose paaiškėjo keli įdomūs faktai: pigios bet naujos „taupios“ lemputės yra geriau už brangias senas.

Stalinė lempa su halogeninie 12V lempute įtampos keitimui „sunaudoja“ 9W (daug)

 P.S. Ir neklauskit manęs, kiek elektros energijos suvartoja Jūsų fenas ar siurblys: tai labai specifiniai elektros prietaisai, kurie vartoją elektrą tik kai jais naudojamasi. Be to ir jų sunaudojami energijos kiekai labai nuo modelio priklauso.

Papildyta 2010 02 08: Akumuliatoriaus kroviklis Match 119 Kraunamas akumuliatorius 55Ah, prieš krovimą – 6,2V, po krovimo 12,8V. Krovimo laikas 14+h, krovimo pradžioje energijos suvartojimas buvo pakilęs iki 108W, pabaigoje nukrito iki 14W. Pakrovimas sunaudojo 0,95kWh elektros energijos.

Papildyta 2010 02 14: Televizorius Samsung 32B653 budėjimo rėžimu – 16W, darbo rėžimu, kai išjungtas taupymas 120W, darbo rėžimu, kai įjungtas maksimalus taupymas -60W.


Raktai: kiek energijos sunaudoja saldytuvas, kiek elektros sunaudoja televizorius
 Older Entries  Newer Entries