Feb 182010
 

Jau rašiau apie savo neigiamus įspūdžius susijusius su kieto kuro katilu Kalvis 2-20. Beje, iš nuotraukos matyti (foto daryta ber.lt), kad katilo konstrukcija, bent jau energetiniu požiūriu yra nebloga: išmetami iš katilo dūmai yra apie 110 laipsnių (katilas įsidegęs, bet oro padavimas dar atviras). Žinoma iki rekomenduojamos 60-70 trūksta, bet ir ne 300, kaip senuosiuose pečiuose.

Kadangi ši žiema buvo/yra viena šalčiausių per paskutinį dešimtmetį, tai pasinaudodamas ta proga išbandžiau keletą šildymo „strategijų“, keičiant cirkuliacinio siurblio greitį, ketureigio vožtuvo padėtį, bei termostato (esančio prie pečiaus) nustatymus. Čia pateiksiu savo subjektyvius pastebėjimus. Trumpai apie šildymą namą ir sistemą: šildomas plotas 132 kvadratai, radiatorinė priverstinės cirkuliacijos sistema, išorinės sienos dujų silikato blokas plius pusė plytos.

  1. Naudojant anglis mano namukui 20kW katilo galia per didelė. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais, cirkuliacinio siurblio termostatas 65 laipsniai, o ketureigis vožtuvas ant 70%, pasiekus darbinę temperatūrą katilas pradeda „smilkti“ ir anglis pilnai nesudega. Į įsidegusį pečių supylus kibirą anglių jų dažnai sudega tik apie pusė (kitą pusę galima panaudoti antrą kartą, bet tai gana „murzinas“ užsiėmimas). Nustačius katilo termostatą ant 90 laipsnių ir pilnai atidarius ketureigį vožtuvą – anglis sudega žymiai geriau, bet tuomet radiatorių temperatūrą pasieka 60-70 laipsnių (nelabai malonu). Kai prieš kelis metus deginau lenkišką anglį – jos sudegimas buvo žymiai geresnis. Labai geri rezultatai gaunas maišant pjuvenas su anglimi santykiu 1:1 ar net 2:1. Anglis yra nepakeičiamas kuras, kai reikia greitai pakelti patalpų temperatūrą, be to jos iki 1,5 kartų pigesnės už medieną (skaičiuojant per kaloringumus).
  2.  Malkas naudoju tik kietmedžio. Ąžuolas/klevas/beržas. Vyrauja ąžuolas. Naudojant medieną jokių katilo reguliavimo problemų nekylą: malkos pilnai sudega tiek esant dideliam apkrovimui, tiek mažam. Tiesa, nesu tikras kiek dėl to krinta naudingo veiksmo koeficientas. Naudodamas skirtingus katilo/siurblio nustatymus su malkom pažaidžiau kiek daugiau nei su anglim. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais o ketureigis vožtuvas ant 70% viena įkrova  dega nuo 3 iki 8 valandų, o žarijos išsilaiko 12 ir daugiau valandų (Kai yra žarijų, užkūrimas paprastesnis: įmeti apačioje smulkesnių malkų, ant viršau stambių ir katilas užsikuria. Taip per didžiuosius šalčius katilo galima visai negesinti). Taip kūrenant katilo sienelės suodžiais apsineša sąlyginai nedaug. Toks kūrenimo būdas turi du trūkumus: esant šaltesniam orui – ryte kambariai pastebimai atvėsta, o per didžiuosius šalčius man net vienas šildymo stovas buvo užšalęs (šildymo sistemos projektavimo klaida, bet vis tiek nemalonu). 
  3. Kitas, katilo nustatymų „komplektas“, mano nuomone komfortiškesnis – nakčiai, arba išvykstant visai dienai katilą sureguliuoju taip: katilo termostatas – 70 laipsnių, cirkuliacinio siurblio termostatas išjungtas, ketureigis vožtuvas nustatytas ant 50%. Tokiu būdu vanduo vamzdžiais cirkuliuoja visą laiką ir jie bent jau neužšala. Mano subjektyvia nuomone palikus nakčiai taip „sukonfigūruotą“ katilą ryte kambarių temperatūra būna bent jau 2 laipsniais aukštesnė nei katilui dirbant normaliu rėžimu. Tokio kūrenimo trūkumai:  katilo sienelės apsineša daug greičiau, ryte beveik visada nebebūna žarijų ir katilą tenka kurti iš naujo, be to vanduo boileryje gerokai pravėsta (nes jis naudojamas kaip nedidelis akumuliatorius). Nusiprausti ryte užtenka, bet jau vonios nebeprisileisi. Vienintelė rimtesnė problemą kūrenant malkas – per siaura katilo „šachta“ – stambesnės malkos linkę užstrigti. Tai ypač nemalonu, kai eidamas miegoti pakrauni pečių, o ryte randi ½ jo nesudegus.
  4. Prieš kelis metus esu bandęs kūrenti pjuvenų briketus, bet mano atveju jie nepasiteisino: nors pardavėjas teigė, kad briketai pagaminti iš uosinių pjuvenų, bet jie sudegdavo labai greitai o šilumos duodavo nedaug.  Gal man pateko nekokybiški briketai – nežinau, bet man nepatiko.

Reziumuojant:  geriausias kietas kuras – anglis, o iki pilnos laimės mano šildymo sistemai labai trūksta akumuliacinės talpos.


Raktai: ketureigis vožtuvas, katilo termostatas, lenkiski kieto kuro katilai, siurblio termostatas, katilo aprisimas, oro padavimas i katiline, kalvis 2-25, ketureigio vožtuvo reguliavimas, cirkuliacinio siurblio termostatas, cirkuliacinio siurblio greitis
Feb 122010
 

Panevėžio energijos finansų direktorės R. Morozovienės citata paimta iš internetinio puslapio:

„Savivaldybė, turinti daugiau nei 60 proc. bendrovės akcijų, jai ne tik skolinga per 8 mln. Lt, bet ir šių metų biudžete nėra numačiusi nė lito už biudžetinių įstaigų šildymą.“

Visai kaip iš komunizmo apibrėžimo, kurį dar iš vaikystės pamenu: „visiems pagal poreikius“. Kaip miela. Gal kiek prasilenkiama su  „iš visų pagal galimybes“, bet vis tiek komunizmu kvepia. Aš suprantu, krizė, visiems trūksta pinigų, bet kam taip tyčiotis iš ekonomikos ir visuomenės. Vienas meras pinigus skirtus šildymui laiko banke ir augina palūkanas, kitas aplamai nusprendė kad šiluma yra nemokama. Liūdniausia turėtų būti paprastiems gyventojams, nes bet kuriuo atveju tokie išsidirbinėjimai vienaip ar kitaip paveiks šilumos kainą. Galiu spėti, kad didėjimo linkme.

Dec 112009
 

(Jei gyveni daugiabutyje – trečio kelio nėra)

Šiandien važiuodamas į darbą išgirdau dainą „tu vagis“. Daina tikrai nevykus, bet ji mane įkvėpė pagaliau susikaupti ir parašyti apie šilumos ir vandens vagystes daugiabučiuose.

 I dalis šilumos vagys.

Galiu atsakingai pareikšti, kad 99% žmonių gyvenančių senos statybos daugiabučiuose be individualios apskaitos prietaisų (skaitiklių ant kiekvieno radiatoriaus) arba patys vagia šilumą iš kaimynų arba kaimynai vagia iš jų. Procesas labai paprastas: tarkim jūsų kaimynas remontuodamas butą pasikeitė radiatorius ir susidėjo (tarkim) du kartus galingesnius. Kad šalta nebūtų. Jei jūsų butai bus vienodi – tuomet jūs už šiluma mokėsit irgi vienodai, nors pas kaimyną bus šilčiau. Toks „kaimynas“ iš jūsų ir visų likusių namo gyventoju vagią šilumą (o dar tiksliau – pinigus, nes pats moka tik už dalį suvartotos šilumos, o kitą dalį sumoką likę kaimynai). Dėl tokių „gudručių“ išsibalansuoja namo šildymo sistema ir vieni (tie kur su papildomais radiatoriais) gyvena šiltai (kartais net per šiltai), o sąžiningi žmonės šąla nors visi moka vienodai. Toks beveik komunizmas. Didžiausia problema, kad daugelis žmonių nežino už ką moką. Nemažai yra įsitikinusių, kad godūs šilumos tinklai nustato kainą (nesąžiningai per didele) kiekvienam butui ir tai niekaip nepriklauso nuo to, kiek šilumos jie (ar jų namas) suvartoja, t.y. mano „papildomi radiatoriai“ niekam nekenkia o aš gyvenu geriau.

Teko šiuo klausiu diskutuoti su keletu žmonių. Prisipažinsiu – buvo labai sunku įrodyti, kad dėl „kaimyno“ pasistatytų papildomų radiatorių už šildymą visi namo gyventojai moka daugiau. Kiek konkrečiai litų pavagia „kaimynas“ su papildomais radiatoriais apskaičiuoti sunku, bet manyčiau kad per sezoną gali susidaryti ne vienas ir ne du šimtai litų. Dar daugiau, esu matęs kaip žmonės įsirenginėja grindinį šildymą (vandenini) buto hole ir koridoriuje. Už jų komfortą irgi sumoka visi namo gyventojai. Galbūt kai šiluma vagia vienas žmogus, ir ta, papildoma, suma išsidalina po lygiai visiems, didelio monetinio kainos išaugimo nesijaučia, bet kai tokių atsiranda daugiau, sąžiningi kaimynai nukečia stipriai. Problema komplikuoja ir įstatyminė bazė: realiai niekas neturi teisės įeiti į butą ir patikrinti kokie pas tave radiatoriai (jei pats jų neįsileidi). Net ir patekus į butą – reikia specialisto, kuris žinotų kiekvieno tipo radiatoriaus galingumą, leistinas konkretaus namo konkretaus kambario normas (kampiniuose butuose gali  būti daugiau radiatorių, nes ten „šaltos“ lauko sienos) ir t.t. Šilumos tinklai tokių specialistų gal ir turi, bet jiems visai nesvarbu kas, ką ir iš ko vagia (nes vagia ne iš jų).

Pabaigai: Yra tekę kalbėti su dviejų skirtingų renovuotų namų gyventojais, kurie įsivedė individualią šilumos apskaitą butuose (visas namas). Abiem atvejais masiškai buvo atsikratoma papildomų radiatorių ar jų sekcijų: kai pačiam reikia susimokėti už papildomą komfortą – pradedi galvoti ir skaičiuoti.  Šildymas – brangus malonumas, o žiemą šildymo išlaidos sudaro nemažą kiekvienos šeimos biudžeto dalį. Šiaip informacija: Panevėžyje didžiausias procentas renovuotų daugiabučių Lietuvoje.