Mar 262010
 

Prieš kurį laiką jau rašiau apie karšto vandens tiekėjo pasirinkimą, bet tuomet rėmiausi pagrinde viešai platinama reklamine informacija. Ačiū kolegai Grant.lt kad parodė mano klaidą. Pirmas įrašas, parengtas pagal  viešai brukamą informacija yra čia.

Perskaičiau šilumos ūkio įstatymą, šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles ir susidariau nuomone, kad šiuo metu viešai brukama versija dėl karšto vandens apskaitos nevisai atitinka įstatymo raidę. Mano nuomone, šiuo metu galiojantys teisės aktai taip reglamentuoja „neapskaityto“ karšto vandens paskirstymą:

Nepasirinkus karšto vandens tiekėjo sistema lieka tokia, kokia yra: nuostoliai (tiksliau pavogtas karštas vanduo) paskirstomas visiems daugiau/mažiau tolygiai per gyvatuko mokesti. Kadangi skaitliukai butuose seni ir nevisi veikia korektiškai, be to per 20 metų nuo jų pastatymo atsirado gudročių juos „patobulinusių“ tokio nepaskirstyto karšto vandens gali būti daug.

Pasirinkus karšto vandens tiekėją, jis privalės (gyventojų sąskaita) sutvarkyti apskaitą butuose bei įvadinius skaitliukus, BET jei  jis (šilumos tiekėjas) sutvarkys apskaitą taip, kaip reglamentuoja įstatymai (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 320 punktas) jis galės „nepaskirstytą“ (pavogtą) karštą vandenį išdalinti namo gyventojams proporcingai jų karšto vandens skaitiklių parodymams. Teoriškai  tokio neapskaityto vandens neturėtų būti (skaitliukai nauji, patikrinti, laiku nuskaitoma informacija) , bet jei visgi atsiras „dingusio“ karšto vandens, teks susimokėti ne karšto vandens tiekėjui (kaip dabar reklamuojama per masinės informacijos priemones) o namo gyventojams. Be to, kuo daugiau karšto vandens sunaudosi (arba mažiau vogsi) tuo turėsi mokėti daugiau už „nepaskirstytą“ karštą vandenį. (ir žinoma prisidės skaitliuko mokestis).

Kaip gyventojai renkasi karšto vandens tiekėją visoje Lietuvoje statistikos nemačiau, bet Kaune vyrauja noras pasilikti prie esamos sistemos (tam įtakos gali turėti ir aktyviai vykdoma informacinė/reklaminė kompanija siūlanti pasilikti prie esamos sistemos).

Mar 262010
 

Pasakyk Pakruojiečiui kad Plungė perėjusi nuo dujų prie medienos (85%) sumažino šilumos kainą 5ct. ir jis užsinorės biomasės. Ir visai nesvarbu, Plungėje ne biomasė o dujos sudaro 85% kuro ir kainos krito dėl pigusių dujų. Eilnis pilietis po nežino. Jis mato tai ką jam pasakė žiniasklaida: perėjus prie medienos šiluma ženkliai pinga.

Vakar į viešumą išlindo du beveik analogiški straipsniai: vienas Lietuvos žiniose „Mus išgelbėtų valstybės girios“ , kitas – Delfi  savo vardu pateikė Lietuvos žinių straipsnio santrauką „Nuo rusiškų dujų išgelbėtų lietuviška mediena“. Susidaro įspūdis, kad stengiamasi sukelti šurmulį/suklaidinti visuomenę prieš prastumiant „atsinaujinančių įstatymą“ ir/arba išsimušti papildomą paramą „miškininkams“ (apie kurią kalba p. Lapinskas).

Straipsnyje skundžiamasi kad valstybė neremia miškininkų ir mėto pinigus rusams(dujoms). Remiamasi ekspertais, kurie tiesiogiai neįvardijami. Jaučiasi kad straipsnis užsakomasis, ir jį ruošė žmogus nenusimanantis apie situaciją šalies ūkyje. Keli kvailiausi straipsnio „nepataikymai“:

Antai Plungėje net 85 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš medienos“ tiek Plungės šilumos, tiek Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis Plungėje 2009 metų pabaigoje 85% kuro buvo dujos.  (o straipsnyje minimi 5 centai „išlindo“ dėl kritusių dujų kainų“). Panašiai yra ir su Radviliškiu, kuris dar tik gavo paramą biomasės katilinei ir ji kol kas negali įtakoti šilumos kainų.

Tačiau kol kas iš biokuro šilumą gamina tik 210 katilinių, daugiausia – mažo pajėgumo. Jose sumontuota 360 kogeneracinių katilų.“ Vėlgi „ekspertai“ nežino kas yra kogeneracija ir maišo elektrines su katilinėmis.

Taip pat labai abejoju, ar Švedai tikrai gamina 20% elektros iš biomasės (po ranka radau tik senus 2005 metų duomenis. Tuomet ten buvo gaminama 5% elektros naudojant biomasę).

Įdomiausia čia yra tai, kad šiandieninė energetikos ministerija grūda atsinaujinančius kur tik galima (ir kur negalima). Vien rengiamas „atsinaujinančių įstatymas“ ko vertas. Pavarčius projektą susidaro įspūdis, kad ten sudėtos visi pageidavimai tiek biomasininkų, tiek vėjininkų tie saulininkų, o apie vartotojus nepagalvojo niekas.  Pasižiūrėjus į darbo grupę..  tai jau nebeatrodo nuostabu.  O straipsnio „šaltiniai“ skundžiasi kad politikai priešinasi. Situacija: pats muša pats rėkia.

Smalsu, kodėl užsiiminėdami visuomenės dezinformavimu nebuvo pasamdytą bent jau bendrą supratimą apie reikalą turintys žmonės ? O jei neturi žalio supratimo apie ką kalbi, tai kam mėtytis skaičiais ? Kalbėk kaip visi politikieriai – šūkiais ir atrodysi protingas.

Pabaigai norėčiau išdėstyti savo nuomone šiuo klausimu

Pernai yra tekę padėlioti skaičiukus, kaip atrodytų keletas Kauno rajono katilinių esamą kurą pakeitus biomase. Elementari kaštų/naudos analizė.

 Mažose katilinėse automatinis dujų katilas yra pigiau nei biomasės katilinė (pats kuras, mediena, yra pigesnis, bet biomasės katilinės reikalauja daugiau aptarnavimo).

Katilinėse, kurios šiuo metu naudojamas mazutas kaip rezervinis kuras perėjimas prie biomasės daugeliu atveju yra tikslingas.

Pervedus, kaip siūloma straipsnyje, visas katilines ant biomasės šiluma brangs, mediena brangs, malkos brangs. Elementari ekonominė logika: kai resursas yra ribotas, jo vartojimo didėjimas kelia kainą. Pasiūlos/paklausos dėsnis ir jokios mistikos. Bet kuriam išklausiusiam ekonomikos pradžiamokslį turėtų būti aišku, kad jeigu gamyba reikalauja dotacijų ji yra brangesnė už tą, kuri dotacijų nereikalauja. Ar tos dotacijos bus skirtos tiesiogiai iš tų, kurie vartoją šią paslaugą (centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų) ar iš visų šalies piliečių „solidariai“ esmės tai nekeičia: šiluma brangs. Ar tai gerai ar blogai – čia jau atskiras klausimas, bet dotacijos, subsidijos ar priemokos rodo, kad paslauga/resursas yra brangesnis už konkurentus. Dotacijų atveju pinigai dažniausiai  paimami iš kitos kišenės ir tiek.

P.S aš pilnai pritariu, kad miško atliekas reikia rinkti ir naudoti kaip kurą. Tam šiuo metu Lietuvoje nėra nei technikos nei rinkos, dėl to tam tikros subsidijos pasitarnautų visuotiniam gerbūviui (baisu žiūrėti, kai pamiškėse pūva ar deginama šakos, ar net plonesni medeliai), o „čipsai“ gaminami ir geros medienos,  bet kam skiesti, kad miško tvarkymo ir kirtimo atliekų panaudojimas atpigins šilumą ?


Raktai: biokuro supirkimas, cipsu supirkimas, biomasės supirkimas, biomases supirkimo kaina
Mar 202010
 

Lietuva – stebuklų šalis. Vienas tokių stebuklų – komunizmo salelės, viena iš kurių – Visaginas. Ten elektra visiems kainuoja per pus pigiau nei  kitur Lietuvoje. Ten išlaidos už šilumą kompensuojamos visiems, nepriklausomai nei nuo pajamų ar turimo turto. Pavyzdžiui toks šiuo metu labai populiarus ponas O. Čiukšys, gaunantis virš 26,000 Lt algos taip pat gaus kompensaciją šildymui.  Aš suprantu, kad mūsų šalyje dabartinėmis žmonių pajamomis ir šildymo kaina nepavyks išvengti kompensacijos, bet mokėti kompensacijas visiems jau kvepia komunizmu. Ypač kai jas gauna žmogus su atlyginimu 12 kartų viršijančiu šalie vidurkį.

P.S. šyldymas Visagine net be kompensacijos pigesnis nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Šaltinis: Delfi.

Mar 082010
 

Dėmesio !!! Žemiau parašytas tekstas yra viešos propagandos interpretacija. Mano nuomonė apie karšto vandens tiekėjo pasirinkimą yra čia.

 

Iki 2010 metų balandžio pirmos dienos  gyventojai turi pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Daugelį kankiną sunkiai išsprendžiama dilema: kuris iš pasiūlytų būdų yra geresnis (pigesnis). Pagrindinis pasirinkimas tarp dviejų variantų: arba namas perka atskirai šaltą vandenį ir šilumą jam pašildyti (1 būdas, atskaitos taškas – namas ) arba namas pasirenka karšto vandens tiekėją, kuris patiekia jau pašildytą vandenį, už kurį atsiskaito kiekvienas butas atskira, čia atsiranda papildomas „skaitliuko“ mokestis (2 būdas, atskaitos taškas – butas). Nors ši problema ir atrodo sudėtinga, iš tiesų pasirinkimas yra elementarus:

  1. Jei jūsų name yra priimta vogti karštą vandenį – goresnis yra antrasis būdas: nors ir atsiranda papildomos išlaidos „skaitliuko priežiūrai“, bet Jūs mokate tik už tą vandenį, kurį patys sunaudotoje ir esate tikri kad kaimynai Jūsų neapvaginėją.
  2. Jei gyvenate padorių žmonių name (ir Jūsų kaimynai nėra vagys) geresnis yra pirmasis būdas: nereikės papildomai kiekvienam butui mokėti už „skaitliuko priežiūrą“, dėl to sumažės suminės išlaidos už karštą vandenį.

Nustatyti, ar Jūsų name vyrauja sąžiningi žmonės nėra sudėtinga: tą akivaizdžiai rodo „gyvatuko“ mokestis. Kuo jis didesnis, tuo pas jus name daugiau vagių. Jau yra žinomas „skaitliuko priežiūros“ mokestis (jis daugeliu atveju yra artimas 10 Lt/mėn.). Kiek kainuotų „gyvatukas“ jei būtų pasirinktas antras karšto vandens tiekimo būdas pasakyti sunkiau. Vienas iš ministrų yra pareiškęs, kad šis mokestis galėtų būti apie 30 Lt/mėn. (vėlgi jei pusė namo yra pasidarę grindinį šildymą nuo gyvatuko.. šis mokestis bus ženkliai didesnis). Remiantis šiais skaičiukais galima padaryti šias išvadas:

  1. Jei jūsų name gyvatuko mokestis yra didesnis nei 40 litų – Jums tikriausiai yra tikslinga rinktis antrąjį (kiekvienam butui atskirai) karšto vandens tiekimo būdą.
  2. Jei Jūsų name gyvatuko mokestis nesiekia 40 litų tuomet pasirinkimas sunkesnis. Tokiu atveju gali būti tikslinga pasirinkti pirmąjį būdą ir karšto vandens apskaitą daryti namui.

Įspėjimas: čia pateikti tik mano teoriniai samprotavimai, kurie gali skirtis nuo realios padėties konkrečiame name. Karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus/namo individualiai aš neprisiimu jokios atsakomybės jei remdamiesi mano rašliava Jūs padarysite klaidingą sprendimą.

 P.S. Yra dar ir trečias būdas – visiškai atsisakyti karšto vandens tiekimo, bet apie tai jau atskira problema ir ją reikėtų nagrinėti plačiau.

P.P.S. Jei kas nors turi tikslesnių skaičiukų, kiek galėtų kainuoti „gyvatukas“ pasirinkus karšto vandens tiekėją ir atsiskaitant jam pagal butuose įrengtus skaitliukus.

P.P.P.S. Mano subjektyvia nuomone šiame individualistų pasaulyje antrasis karšto vandens tiekimo būdas yra geresnis, nes ateityje šiluma brangs, o vagių daugės.


Raktai: kaip atsisakyti gyvatuko
Mar 072010
 

Šildymas

Paskutiniuosius kelis mėnesius labai madinga tapo tema „atsijunkime nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų“. Aš irgi nusprendžiau įsijungti į šią diskusiją ir padėlioti skaičiukus: ar apsimoka ir kam apsimoka atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos (CŠT) tinklų. Pirma dalis bus apie šildymą, antra apie karštą vandenę, trečia (jei bus laiko ir nuotaikos) apie „globalius“ dalykus: kas išlošia/pralošia jei nuo CŠT atsijungia vienas butas, namas, kvartalas. Kaip gali keistis šilumos kaina, jei atsijungiama tik vasara, jei naudojami papildomi šilumos šaltiniai).

Visi pateikti skaičiukai remiasi šilumos poreikiu (arba sunaudota šiluma). T.y. tomis kWh, kurios reikalingos kad bute būtų šilta. Jei pažiūrėtume statistiką, tai naujos statybos butuose per metus gali reikėti 80 kWh kvadratinio metro šildymui. Senuose namuose šis skaičius gali šoktelti iki 200 kWh/m2 per metus (ar net daugiau). Darant prielaidą, kad butui apšildyti reikalingas vienodas energijos (kWh) skaičius nepriklausomai nuo to, iš kur gaunama šiluma palyginkime kiek kainuoja viena kWh priklausomai nuo jos „kilmės“ (skaičiai paimti 2010 03 06):

 Vilniaus energija: 21,91 ct/kWh

Kauno energija: 20,92 ct/kWh

Elektra (vieno tarifo) 45 ct/kWh

Elektra (naktinė, viryklės) 34 ct/kWh

Dujos   14,6 ct/kWh

 Pastaba: čia daryta prielaida, kad 100% elektros ir 95% dujų virsta šiluma (nvk). Nevertintos investicijos reikalingos perdaryti šildymo sistemą į dujinę ar elektrinę, bei gamtinių dujų abonementinis mokestis.

 Išvados (jei atsijungia tik vienas butas name):

  1. Akivaizdu, kad normaliai šildytis elektra neapsimoka net ir naudojant viryklės tarifą, nebent visi kaimynai aplinkui vogtų šilumą. Kita vertus, jeigu perėjus prie elektrinio šildymo bus sumažintas (ar visai išjungtas) šilumos vartojimas, tuomet toks šildymo sistemos pakeitimas gali net ir labai apsimokėti. Keletas pavyzdžių: emigrantas, neišnomavęs buto išvykstą užsienin ir neįjungia šildymo (butas visai nešildomas), vienišas žmogus gyvenantis keturių kambarių bute šildo tik vieną kambarį ir virtuvę. Visais šiais atvejais kaimynams šildymo išlaidos padidės, nes per vidines pertvaras šiluma iš šildomų butų labai smagiai perbėgs į nešildomus (o „besišildantis“ elektra – sutaupys). Taigi, jei Jūsų name kas nors CŠT pakeitė elektriniu šildymu – jis iš Jūsų vagia (pinigus).
  2. Su dujiniu šildymu situacija yra kiek keblesnė. Dujomis pagamintos šilumos kaina yra mažesnė nei CŠT tiekiamos šilumos, bet šiuo atveju reikėtų vertinti ir išlaidas reikalingas dujiniam šildymui įvesti. (Jos galėtų svyruoti nuo 7000 iki 15000 Lt butui), dėl to ar apsimoka atskirtam butui įsivesti individualų šildymą dujomis reikėtų skaičiuoti kiekvieną atvejį atskirai. Dažniausiai įsivesti dujinį šildymą taip pat neapsimoka, bet jį turint – šildymas kainuotų pigiau (dėl to galima tikėtis, kad toks kaimynas pašildytų ne tik savo butą bet ir kaimynus ( nors dujinį šildymą taip pat galima išjungti ir šildytis kaimynų sąskaita)

 O dabar noriu nuliūdinti visus tuos, kurie nusprendė atsijungti nuo CŠT tinklų: daugeliu atveju tam reikės tikrai nemažų investicijų infrastruktūrai plėsti. Didžioji daugiabučių namų dalis yra statyta sovietmečiu, dėl to tiek namo elektros instaliacija, tiek dujų įvadas nėra pritaikyti šildymui. Galbūt vienas-du butai ir galėtų pereiti prie alternatyvaus šildymo būdo, bet atsiradus daugiau norinčiųjų neišvengiamai reikėtų keisti dujų įvadą ar elektros instaliaciją.

Šaltiniai:
Vilnia energija,
Kauno energija,
VST,
Lietuvos dujos.


Raktai: gyvatuko atsisakymas, kaip atsijungti nuo centrinio šildymo