Kaip pasidaryti nepertraukiamo maitinimo šaltinis šildymo sistemai

 Kita  20 Responses »
Jan 232011
 

Arba UPS‘as kieto kuro katilui

Tęsiu vakar pradėta temą apie nepertraukiamo maitinimo šaltinius šildymo sistemai. Mano atveju šildymo sistema yra labai paprasta: vienas cirkuliacinis siurblys ir jokios elektronikos. Atsižvelgiant į tai, kad variklis (cirkuliacinis siurblys), kuris varinėja vandenį po šildymo sistema nėra galingas: priklausomai nuo nustatymų kažkas tarp 30W ir 90W, t.y. gerokai mažiau nei modernus personalinis kompiuteris. Dėl to pirmas mano pasirinkimas buvo – senas ir primityvus kompiuterinis nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS‘as) Mustek (naudojantis vieną standartinę 12V bateriją). Šis bandymas nebuvo labai vykęs: paaiškėjo, kad toks variantas mano cirkuliaciniam siurbliui nelabai patiko: jis, žinoma, sukos, bet pastebimai garsiau nei paprastai. Nesu didelis šios srities specialistas, bet žmonės kalba, kad siurbliams reikalingas „sinusinis“ maitinimas, o visi pigiausi UPS‘ai naudoja ne tikrą sinusoidę o vieną iš modifikuotų variantų.

Antras bandymas buvo sėkmingesnis: įsigijau naudotą UPS‘ą turintį tikrą „sinusinį” išėjimą. Siurblys maitinamas šio UPS‘o dirbo kaip visada, bet teko spręsti kitą problemą – siurblio darbo naudojant baterijas trukmė nėra pakankama šildymo sistemai palaikyti. Standartinės UPS‘o baterijos negalėjo užtikrinti pakankamo sistemos veikimo laiko (4- 6 valandų, kiek dažniausiai dega viena įkrova). Teko ieškoti talpesnių baterijų. Vienas iš variantų buvo panaudoti automobilio akumuliatorius, bet jo teko atsisakyti: automobiliniai akumuliatoriai yra skirti varikliui užvesti, dėl to jų sandara pritaikyta trumpalaikei didelei srovei ir jie labai nemėgsta būti pilnai iškrauti (pilnai iškrovus akumuliatorius, stipriai kenčia jų ilgaamžiškumas). Akumuliatorių, pritaikytų pilnam iškrovimui (angliškai vadinamų „deep cycle“) už normalią kainą rasti nepavyko. Kai, 2006 metais, gaminau savo UPS‘ą  buvau radęs tik vieną kontorą, prekiavusią tokiais akumuliatoriais, ir jų kainą buvo kartais didesnė už normalių automobilinių akumuliatorių. Šiuo metu pasirinkimas yra gerokai didesnis, bet kainos taip pat nedžiugina.  Po ilgų ieškojimų problemą išsprendžiau apsistodamas tiek „jūriniais“ akumuliatoriais. Tai kažkas tarpinio tarp normalių automobilinių ir „deep cycle“ akumuliatorių. Jie skirti naudoti jachtose. Mano įsigytas UPS‘as naudoja 24V maitinimo įtampą, dėl to teko įsigyti du akumuliatorius.. Jei ir Jūs planuojate daryti ką nors panašaus prieš pirkdami UPS‘ą atkreipkite dėmesį ne tik į jo išėjimo signalo formą (kad būtų sinusoidė), bet ir kokį maitinimą jie naudoją. Kai ieškau sau UPS‘o nesu sutikęs įrenginių susinusiniu išėjimu ir 12V maitinimu. Viskas prasideda nuo 24V (t.y. Jūms reikės minimum dviejų akumuliatorių: talpa dvigubai didesnė, bet ir kaina dvigubai aukštesnė). Jei įsigytumėte UPS‘ą su 48V maitinimu – Jūms reikėtų 4 akumuliatorių ir t.t. Kadangi akumuliatoriai vienas brangiausių  sistemos komponentų, geriau ieškoti UPS‘ų su kuo žemesne maitinimo įtampa – viskas kainuos pigiau.

Taigi, mano projektukas sumoje kainavo virš 600Lt, t.y. panašiai kaip pigus benzininis generatorius, bet užtai dabar nebaisu išeinant palikti besikūrenantį pečių: net ir dingus elektrai sistema ir toliau dirbs be sutrikimų.

Per tuos keturis metus, kai naudojuosi savo UPS‘u tik vieną kartą man jis man tikrai padėjo: dingus elektrai jis maitino sistema 3-4 valandas. Bet net jei nei karto nebūtų jo prireikę – vis tiek būtų vertą jį gaminti: paprasčiausiai ramiau tiek naktį miegoti  tiek kur nors išlėkti paliekant pečių kurenantis.


Raktai: upsas cirkuliaciniam siurbliui, sildymo sistemos, upsai katilams, upsas katilui, ups maitinimo saltiniai, nepertraukiamo maitinimo šaltinis cirkuliaciniam siurbliui, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai, nepertraukiamo maitinimo šaltinis, ups cirkuliaciniam siurbliui, ups šildymo sistemai

Rezervinis maitinimas šildymo sistemai

 Kita  4 Responses »
Jan 212011
 

Grįžtu prie savo mėgstamos temos: šildymo. Daugelyje Lietuvos individualių namų, ypač statytų per paskutinįjį dešimtmetį yra naudojamos taip vadinamos „aktyvios“ šildymo sistemos, kuriose, nepriklausomai nuo naudojamo kuro, vanduo (ar kitas šilumos nešėjas) yra varinėjami elektrinių variklių (cirkuliacinių siurblių) pagalba. Tai reiškia, kad jei dingsta elektra – nebeveikia ir šildymo sistema. Tiems, kurie turi dujinius ar dyzelinius šildymo katilus su normalia automatika tai reiškia tik tai, kad namuose temperatūra pamažu kris (dingus elektrai šie katilai automatiškai išsijungia). Kiek kitokia situacija susidaro naudojant kieto kuro katilus, ypač deginant anglį: automatinis oro srauto uždarymas dažniausiai yra nepakankamas kad katilas pats užgestų. Dėl to iškyla grėsmė „sistemai užvirti“ (o jei pamiršote įsidėti apsauginius vožtuvus, gali baigtis dar blogiau: sprogimu).

Pas mus ši problema aktuali: remiantis oficialiai skeliama informacija šiuos naujuosius metus be elektros energijos sutiko kelios dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Per 2010/2011 Kalėdų/Naujų metų laikotarpį pas mane elektra irgi buvo dingus tris kartus. Ir šiaip nuo 2005.. neprisimenu metų, kuomet elektra nebuvo nei karto dingus. Dėl to teko daug domėtis šios problemos sprendimo būdais.

Poreikis: šildymo sistemos normalus veikimas esant elektros energijos tiekimo sutrikimams, t.y. „pamaitinti“ šildymo sistemos elektroniką (jei tokia yra) ir cirkuliacinius siurblius.

Elektronika, kaip taisyklė, nėra raji elektrai (keli/keliolika watų). Varikliai (cirkuliaciniai siurbliai), kurie varinėja vandenį po šildymo sistemą taip pat nėra galingi: daugeliu atveju kažkas tarp 30W ir 100W. Tiesa, kai kurios sistemos, ypač su grindiniu šildymu turi keletą cirkuliacinių siurblių. Sudėję visų siurblių ir elektronikos maksimalius galingumus gausite Jūms reikalingos rezervinio maitinimo sistemos maksimalų galingumą (Aš atlikdamas tokius skaičiavimus gautą galingumą dažniausiai padauginu iš koeficiento 1.5. Dėl viso pikto). Daugelio individualių namų poreikis rezervinio maitinimo galiai tikriausiai svyruos nuo 80W iki kokiu 300W, bet šį skaičiuką geriau patiems susiskaičiuoti o ne manim pasitikėti.

Kita sistemos savybė, kurią reikia pasirinkti prieš renkantis rezervinio maitinimo sistemą yra automatinis pasileidimas: t.y. ar Jūms reikia, kad dingus elektrai sistema pati, automatiškai persijungtu į rezervinį maitinimą, ar Jūs planuojate tai daryti rankiniu būdu. Šis pasirinkimas priklauso tiek nuo jūsų naudojamos šildymo sistemos (dingus elektrai kieto kuro katilas gali užvirti, o dujinis dažniausiai tik išsijungs) bei siekiamo komforto lygio.

 Pastaba: žemiau išvardinti būdai orientuoti į kieto/skysto/dujinio kuro katilus.

 Sprendimo būdai:

a)      bet koks kompiuterinis nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS‘as). Jei UPS‘o išėjime nebus sinusoidės – cirkuliacinis siurblys dėl to nebus labai laimingas, bet sistemą suksis ir nuo užvirimo ar užšalimo bus išgelbėta. Tai vienas pigiausių sprendimo būdų, kuris, dingus elektrai, užtikriną automatinį persijungimą rezervinį maitinimą. Trūkumai:  standartinių UPS‘ų maža baterijos talpa, baterijas reikia prižiūrėti (atnaujinti), išėjime dažniausiai būna ne sinusoidė, dėl to „pyksta“ siurbliai . Privalumai: pigus sprendimas su pilna automatika.

b)      Eilinis automobilinis akumuliatorius plius nedidelės galios inverteris (kažas panašaus į tokį: inverteris, gali būti ir ne toks galingas). Cirkuliacinis siurblys dėl to taip pat nebus labai laimingas (inverterių instrukcijose net rašoma, kad jų negalima jungti), automobiliniai akumuliatoriai nemėgsta būti pilnai iškrauti, bet kritiniu atveju tai gali išgelbėti Jūsų šildymo sistemą. Trūkumai: išėjime dažniausiai būna ne sinusoidė, dėl to „pyksta“ siurbliai, dingus įtampai reikia viską sujungti „rankomis“, t.y. jokios automatikos, ilgiau naudojant gali „užmušti“ akumuliatorių, ir galbūt, siurblį. Privalumai: tikriausiai pigiausias variantas.

c)      Benzininis/dyzelinis generatorius. Jų nesu bandęs, dėl to ko nors konkretaus ir praktiško negaliu pasakyti. Pigūs generatoriai turi vieną akivaizdų trūkumą: rankinį paleidimą, o agregatų su elektrinu starteriu (prie kurio, jei nėra, galima primontuoti automatinį paleidimą) kainą yra didelė (skaičiuojama tūkstančiais). Be to reikia spręsti dūmų nuvedimo problemą (jei naudojama patalpos viduj). O ir kuras jų ne iš pigesnių. Tiesa, yra ir nemenkas privalumas, lyginant su akumuliatoriniais sprendimais: kuro generatoriui galima sukaupti ilgesniam laikui (savaitėms), kai tuo tarpu akumuliatorius yra laikinas sprendimas galintis pagelbėti tik jei elektros nėra nuo kelių valandų iki kelių parų. Be to generatorius gali „pamaitinti“ ir kitus buitinius prietaisus.

 P.S. jei pas Jus name yra tik geoterminis šildymas ir dingo elektra – Jums nepasisekė. Vienintelis sprendimas tokiu atvejų – elektros generatorius. Jei turit kalną pinigų, mėgstat egzotiką ir esat drąsūs – galbūt neblogas variantas – vėjo jėgainė. Paprastiems mirtingiesiems – elektros generatorius naudojantis benziną/dyzeliną.


Raktai: nepertraukiamo maitinimo šaltiniai cirkuliaciniam siurbliui, Rezervinis maitinimas šildymo sistemai, Rezervinis maitinimo šaltinis, upsas sildymo sistemai, cirkuliacinio siurblio rezervinis maitinimas, rezervinis maitinimas, rezerviniai maitinimo saltiniai

Apie briketų kaloringumą

 Energetika, Laisvalaikis  28 Responses »
Dec 152010
 

 

Laisvalaikiu dėliojuosi skirtingų kuro rūšių, skirtų deginti kieto kuro katiluose, palyginimo skaičiuoklę ir užkliuvo Lietuvoje pardavinėjamų briketų kaloringumas. Bandau nuspręsti, kuris kuras, skirtas nuosavam namui šildyti, yra pigiausias (kai kieto kuro katilas jau stovi).

Jei kas nežinot, tai kaloringumas – yra skaičius, nurodantis, kiek energijos išskirs vienas kuro masės vienetas. Dažniausiai matuojamas kilo kalorijomis kilogramui kurio (kcal/kg). Kartais mega džiauliais (MJ). Nesvarbu kuo bematuosi, bet tai vienas svarbiausių skaičių rodančio kuro kokybę, ir nusakančiu kiek gi šilumos galima gauti jį sudeginus.

Grįžtant prie kaloringumo. Visos medienos (tiek drebulės tiek ąžuolo) kaloringumas yra panašus (skiriasi tik tankis). Visiškai sausos medienos kaloringumas yra lygus apie 4510 kcal/kg (apie 19 MJ/kg). Kuo mediena drėgnesnė – tuo kaloringumas mažesnis (pvz. nedžiovintos medienos deginamos centralizuotai tiekiamos šilumos katiluose dažniausiai nesiekia ir 2000 kcal/kg).

Kurui skirti briketai dažniausiai gaminami iš medienos (pjuvenų), jas džiovinant ir spaudžiant. Dėl to pjuvenų briketų kaloringumas dažniausiai yra didesnis net už džiovintų malkų, bet neturėtų viršyti sausos medienos kaloringumo (t.y. 4510 kcal/kg arba 19 MJ/kg). Apžiūrėjus užsienio internetinėse svetainėse siūlomus pjuvenų briketų – jų kaloringumas dažniausiai svyruoja apie 4300 kcal arba 18 MJ. Teko matyti kelių Lietuvoje pagamintų pjuvenų briketų laboratorinių tyrimų rezultatų – jie irgi yra panašūs.

Visiškai kitokia situacija tarp Lietuvos briketų pardavėjų. Praktiškai nėra pardavėjų, deklaruojančių, kad jų siūlomų briketų kaloringumas mažesnis nei 4400 kcal (tiksliau peržiūrėjęs kelias dešimtis pardavėjų radau tik du tokius). Dauguma pardavėjų deklaruoja, kad jų parduodami briketai turi ne mažesnį nei 4500 kcal/kg kaloringumą. Labai madinga visiškai nenurodyti kaloringumo.

Atsiranda šaunuolių, kurie nurodo protu nesuvokiamą kaloringumą. Čia tikriausiai lyderis – briketa.lt, kuri deklaruoja, kad jų parduodamų ąžuolo briketų kaloringumas 6200 kcal/kg. Vos ne akmens anglis gaunasi. Gal jie į savo briketus maišo paraką.. kad padidinti kaloringumą ? Dar vienas iš įdomesnių pavyzdžių – Senukai. Jie kaloringumą matuoja kg/dm3. Tankis taip pat yra svarbus, briketų kokybę aprašantis rodiklis, tik jis nelabai ką turi bendro su kaloringumu. Šiuo atveju deklaruojamas Lietuvoje parduodamų briketų tankis yra lygus minimaliam reikalaujamam pvz. pagal Vokietijos standartus: 1kg/dm3.

briketa.lt deklaruojami kaloringumai

Išvada: spręsti apie Lietuvoje parduodamų briketų kokybę iš deklaruojamų verčių yra neįmanoma, nes pardavėjų nurodomas kaloringumas, tikriausiai, nereiškia visiškai nieko. Vienu nurodo vidutinį kaloringumą, kiti maksimalų, treti sausos arba tik degios masės kaloringumą, ketvirti ima „nusirašo“ nuo kaimyno. O kol kas – deklaruojamas briketų kaloringumas tai tik eilinis reklaminis triukas. Nenustebčiau jei drėgnumo ir peleningumo duomenys taip pat nebūtų visai tikslūs. Objektyviai nuspręsti kurie briketai labiausiai tinka Jūsų namo šildymui – neįmanoma, bet jei perkate kokybiškus pjuvenų briketus, jų kaloringumas bus 4200-4400 kcal/kg. Jei perkate nekokybiškus… jis bus mažesnis. Nepriklausomai nuo to, ką deklaruoja gamintojai.

www.senukai.lt deklaruojamas kaloringumas

www.senukai.lt deklaruojamas kaloringumas

Kaip namų sąlygomis nustatyti pjuvenų briketų kaloringumą galima paskaityti čia.

 


Raktai: kieto kuro kaloringumas, briketu kaloringumas, durpiu briketu kaloringumas, pjuvenų briketų kaloringumas, akmens anglies briketai, ažuolo briketai, akmens anglies kaloringumas, malku kaloringumas, medžio briketu kaloringumas, kaloringumas

Kietas kuras: Anglys + pjuvenos (Kalvis 2-20)

 Kita  No Responses »
Nov 172010
 

Prieš metus rašiau apie savo neigiamą patirtį naudojant Kieto kuro katilą Kalvis 2-20. Katilas yra ilgalaikė investiciją, dėl to tenka gyventi su tuo ką turi. Per praėjusį laikotarpį kiek geriau susigyvenau su šituo agregatu. Čia pasidalinsiu vienu iš savo neprofesionalių eksperimentų su šituo katilu. Ši karta išbandžiau anglių deginimą maišant jas su nedžiovintomis ąžuolinėmis pjuvenomis. Visi čia pastebėjimai yra grynai subjektyvus.

Pavasari/rudeni, kai lauko temperatūra santykinai aukšta ir šilumos poreikis nėra didelis deginti anglis problematiška: net ir mažesnio kaloringumo (kaitrumo) anglis išskiria per daug šilumos, dėl to katilas uždaro oro padavimą ir anglis blogai sudega. Tiesa, DOM 13-50 frakcijos anglis sudega žymiai geriau nei mano pernai naudota SSOM (15-50), bet užpylus kiek didesnį kiekį (pvz. nakčiai) ryte randu daug nesudegusiu anglių.

Šiemet malkas pirkau nepjautas (rastais po 3m), dėl to šildymo sezono pradžiai turėjau sukaupęs nemažą pjuvenų/skiedrų kiekį (kiek daugiau nei 0,5 M3). Šios pjuvenos buvo nedžiovintos, vietomis net pradėję pelėti, dėl to jų, kaip kuro, vertė nedidelė.

Kita vertus, sumaišius šias nekokybiškas pjuvenas su anglimis gaunamas visai geras efektas: jos kiek užtęsia anglies degimą, dėl to ryte kambariuose būna šilčiau, o ir anglis sudega geriau (paprasčiau pečių valyti). Tiesa, deginant bet kokį nedžiovintą kurą išsiskiria daugiau drėgmės, kas nėra labai sveika katilui/kaminui.

Išvada: pjuvenų maišymas su anglimi yra geras sprendimas, kuomet dar nereikia didelės katilo galios. Tai prailgina pakuros degimo laika ir pagerina kuro sudegimą. . Problema tik pjuvenų sandėliavimas (nes jos dažniausiai būna drėgnos ir greitai pradeda pelyti)  bei didesni kondensato kiekiai kamine.

Paskutiniu metu vis pasvajoju apie akumuliacinę talpą, kuri padėtu optimizuoti katilo darbą ir nereikėtų taip žaisti…


Raktai: anglys, kietas kuras, pjuvenos, ssom anglis

Spekuliacijos centrinio šildymo tematika

 Komentarai  11 Responses »
Jul 152010
 

Kaunas

Viešai diskutuojama idėja Kauną šiluma aprūpinti iš Lietuvos (Elektrėnų) termofikacinės elektrinės (TE). Idėja elementari: daroma prielaida, kad šiluma gaminama Elektrėnuose yra šalutinis produktas ir kainuoja labai pigiai, dėl to, galbūt, atsipirktų 60 kilometrų šilumos trasos tiesimas (turiu keistą įtarimą, kad tai būtų labiausiai nuo vartotojo nutolęs šilumos šaltinis. Gal net Kaunas į Gineso rekordų knygą patektu ?). Tiesa, pasižiūrėjus atidžiau idėja neatrodo tokia patrauki: kam dujas deginti ir 60 kilometrų karštą vandenį varinėti, kai šalia yra panaši jėgainė, galinti gaminti šilumą iš tų pačių dujų (ir planuojama statyti dar viena). Be to šiluma atrodo pigi, tik tuomet, jei Lietuvos TE išlaikytų dabartinį elektros supirkimo tarifą (vos ne dvigubai didesnį nei rinkos kaina). Jei elektros ir šilumos kainas perskaičiuoti pagal galiojančias kainų komisijos metodikas – Elektrėnuose pagamintos šilumos kaina būtų panaši kaip ir Kauno TE, o ją dar reikėtų varinėti 120 km (pirmyn/atgal). Prieštarauja tiek ekonomikos tiek termodinamikos dėsniams.

Keista ir tai, kodėl prie Elektrėnų esantys šiltnamiai šilumos gamybai naudoja gamtines dujas o neperka jos iš Lietuvos TE.

Ne mažiau keisti atrodo skaičiukai minimi kartu su šiuo projektu: pavyzdžiui nuostoliai trasose tik 4%-6%. Atsižvelgiant į atstumą – įmanoma, bet vis tiek įspūdinga. Minimos investicijos 400 milijonų (nors kažkur plaukioja ir skaičiai artimesni milijardui) litų. Mano nuomone tai eilinis „didžiųjų vaisiukų“ projektas (arba pinigų skalbyklėlė). Arba bandoma „perspjauti“ prieš tai buvusio Vilniaus mero gondolų idėją.

 Įspūdžiai iš: delfi.lt

Vilnius

Vilniaus meras nusprendė (galbūt susapnavo kaip kažkada Gediminas) kad pigiausia šildytis Vilniečiams būtų biokuru (nes jis du kartus pigesnis nei dujos, tiesa, vertinant tik kuro dedamąją). Remdamasis tokia vizija buvo be konkurso paskirtam „konsultantui“ atseikėti 100 tūkstančių. (jis turi padėti rasti investuotoją perėjimui prie biokuro). Įdomu tai, kad mero minimose „Skandinavijos šalyse“ cšt biokuras ne daugiau penktadalio, o pagrindinė priežastis dėl ko pas juos mažesnės šilumos kainos – optimaliai paskaičiuotos šilumos trasos (su minimaliais nuostoliais). Keista, kad modernizacijomis taip susirūpinta baigiantis savivaldybės kadencijai ir iki esamos Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties likus dar 7 metams. Net jei būtų įgyvendinta ši graži idėja, kalbama apie 700 milijonų investicijų poreikį (kuris taip pat pateks į tarifą) abejoju ar šilumos kaina vilniečiams sumažės. O ir minimos 2000 naujų darbo vietų tikriausiai atsiras ne Lietuvoje (nes jau dabar Vilniaus TE nemažą dalį biokuro perka… Baltarusijoje). Mano nuomone tai eilinis priešrinkiminis šou (jei ne blogiau), ir pinigų padalinimas nelabai reikalingoms konsultacijoms, nors pažvelgus giliau.. galima įžvelgti ir Rubikono šmėklą.

 Įspūdžiai iš: delfi.lt

 Older Entries  Newer Entries