Skundikas !

 Emocijos  10 Responses »
Aug 062010
 

Prisiminus vaikystę skundikas buvo vienas iš labiausiai negatyvių epitetų. Nesvarbu tai tiesa ar melas, bet jei „aukštesnėms instancijoms“ perdavei kokią nors informaciją, kuri gali pakenkti bendraamžiui esi skundikas. Ir visai nesvarbu, ar mokytojai pasakei apie klasioką išdaužusį langą, ar „dėdei milicininkui“ apie iš parduotuvės vagiamą degtinę. Bet koks informacijos „nutekinimas“ valdžios atstovams buvo laikomas blogiu ir griežtai smerkiamas. „Nerašytos taisyklės“, tikriausiai atėjusios iš zonos, kuriomis mano jaunystės metais vadovavosi vaikai išliko ir „suaugusių“ pasaulyje. Tiesa, jos nėra taip griežtai ir garsiai įvardinamos kaip vaikystėje, bet jų įtaka yra milžiniška.

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų pažįstame ne vieną vagį ar sukčių: dirbanti nelegaliai ir nemokanti mokesčiu, pardavinėjantį kontrabandinį dyzeliną, nusipirkusį nedarbingumo lapelį ar invalidumą, davusį pakišą, ar elementariai vagiantį iš parduotuvės. Bet nemanau kad nors vienas apie tai pranešė „atitinkamiems organams“. Mes gi ne skundikai.

Tarybiniais laikais beveik legaliai egzistavo „vagių kultūra“. Vogti iš valstybės nebuvo nuodėmė. Nepriklausomybės pradžioje kai kurie veikėjai tai apibūdino kaip pasyvų pasipriešinimą rėžimui. Turime unikalią situacija: aš vagiu, tu vagi, jie, jos vagia. Tokioje aplinkoje sąžiningai apie vagystę (sukčiavimą, korupciją) pranešęs žmogus tampa visuotiniu priešu: skundiku.

Beje, tokiose sistemoje skundiko padėtis nepavydėtina. Jo tikriausiai nepripjaus, kaip kad galėtų atsitikti kalėjime, bet problemų jis pasidarys su kaupu: jei tik sužinos aplinkiniai (o jie būtinai sužinos) būsi paženklintas skundiko etikete, turėsi problemų su darbu, su aplinkiniais, su „sistema“. Akivaizdūs pavyzdžiai – „vokelių“ skandalo auka, ar policininkų kryžiaus žygis prie kontrabandą (valdžią).

Neseniai gan nuodugniai perskaičiau delfi.lt komentarus po straipsnių apie Vilniuje sugautą „garažą“ prekiaujanti kontrabandiniu dyzelinu. Didžioji dalis komentatorių piktinasi.. valdžios veiksmais (ir skundikais), bei palaiko kontrabandininkus. Pridėkime gandus apie policininkus, nevengiančius užtraukti kontrabandinį dūmą ir turėsime „gražų vaizdelį“.

Gyvename pasaulyje, kur kontrabandininkai, vagys ir žudikai yra romantizuojami (palaikomi visuomenės), todėl keistai atrodo aukščiausių valdžios sluoksnių deklaratyvūs pareiškimai apie (sėkmingą) kovą su kontrabandą. Kol nepasikeis žmonių mąstymas – tai tik karas su vėjo malūnais: iš šono panašu į darbą, bet rezultato jokio.


Raktai: skundikas, nerasytos kalejimo taisykles

Energetikos ministerija ateityje užsiims automobilių remontu

 Energetika  4 Responses »
May 102010
 

Arba keletas įdomesnių pozicijų iš energetikos ministerijos 2010 pirkinių sąrašo.

Pieš kurį laiką energetikos ministerija išplatino 2010 numatomų įsigyti pirkinių sąrašą, kuriame pateikiama informaciją kaip ir ką žadama įsigyti. Visą sąrašą galima rasti čia., jo viso nenagrinėsiu, paminėsiu tik kelias įdomesnes pozicijas:

Kuras (iš automatinių degalinių), 8000 litrų. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Kad ministerijai reikia kuro nieko keisto, bet kodėl norima pirkti būtinai iš automatinių degalinių ir kodėl neskelbiamas normalus konkursas man nesuprantama (suma visgi nėra maža – apie 32,000 litu). Dar keisčiau atrodo, kodėl visos ministerijos kurą perka atskira.

Kėlimo įrenginiai: Hidraulinis kėbulo pakėlėjas. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Galima spėti, kad energetikos ministerija planuoja užsiminėti ne tik savo tiesioginėmis funkcijomis, bet ir šalutiniu verslu: mašinų remontu. Tikriausiai tam skirtas ir dar vienas planuojamas pirkinukas: Įrankiai, kuris taip pat perkamas apklausos būdu. Beje, ministerija taip pat žada pirkti ir transporto priemonių ir susijusios įrangos remonto ir priežiūros paslaugas (vėlgi apklausos būdu). 

Microsoft Dynamics NAV darbo vieta. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Nelabai įsivaizduoju, kam tokiai kontorai kaip ministerija prireikė Navision ir kodėl nebuvo galima to pirkti normalaus konkurso būdu, nes jei neklystu tai nėra pati pigiausia programinė įranga.

Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugos. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Kitais žodžiais tariant, mobiliojo ryšio operatorius bus pasirenkamas praktiškai be konkurso. Įdomu kodėl ?

Meninės paslaugos. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Šiaip įdomu, kokias menines paslaugas perka energetikos ministerija ?

Aš suprantu, kad šiame sąrate pateikti duomenys tai tik visų išlaidų ledkalnio viršūnė, bet ir iš šio sąrašiuko kyla keisti klausima ir išvados:

  1. Dėl nežinomos priežasties, didžioji dalis pirkimų yra vykdoma nesinaudojant centralizuota pirkimo sistema, dažniausiai pasirenkamas apklausos būdas, kuris palieka plačius kelius korupcijai
  2. Pernai įsteigta ministerija šiemet perka 32 naujus kompiuterius, 35 naujus „baldus“. Ar tai reiškia kad bus priimta papildomai 32 žmonės arba daugiau nei pusei darbuotojų, paminėtų ministerijos internetinėje svetainėje, bus atnaujinto „darbo sąlygos“ ?
  3. Kažkodėl susidaro įspūdis, kad kai kurie panašių prekių pirkimai yra išskaidyti į grupes ir vykdomi atskirai, o kiti sumesti į krūvą (įdomu, kas slepiasi po 138 programinės įrangos licencijų nuoma ?)
  4. Keista, kodėl ministerija turinti keturis teisininkus (darau prielaidą, kad teisės skyriuje dirba teisininkai) planuoja pirkti analogiškas paslaugas iš šalies.
  5. Susidaro įspūdis, kad kiekviena ministerija veikia kaip UAB‘as ir pirkimus stengiasi atlikti „apklausos“ būdu. Nelabai suvokiu, kodėl  kurą, draudimą, spausdinimo, mobilaus ryšio, laikraščių prenumeratos ir daugelį kitų paslaugų nebūtų galima pirkti centralizuotai, nes jų, tikriausiai, reikia visoms ministerijoms.

P.S. gaila, kad toks sąrašiukas pateikiamas tik „prekėms“ ir nėra jokios informacijos apie planuojamus užsakyti tiriamuosius darbus. Taip pat būtų įdomu pamatyti šį sąrašiuką po metų, papildytą išleistų pinigų sumomis.

Italai jau legalizuoja mafijos pinigus. O Lietuva ?

 Ekonomika, Komentarai  8 Responses »
Feb 082010
 

Perskaičiau delfi.lt  keistą straipsnį apie tai, kad Lietuvai nereikia milijonų. Esmė tame, kad remiantis Italų pavyzdžiu siūloma legalizuoti nedeklaruotus pinigus. Taip tikimasi, kad jie sugrįš į šalį. Man, žiūrint iš šalies, tai atrodo keista. Italijos pavyzdys: visi įgauną teisę legalizuoti užsienyje laikomus pinigus, sumokant 5% „legalizacijos mokestį“ ir neturint prievolės pagrįsti pinigų kilmę. Aš suprantu, kad Italija savotiška šalis, tikriausiai mafija ten turi savo lobistus, kurie ir pramušė tokį įstatymą leidžianti beveik nemokamai legalizuoti iš nelegalios veiklos gautas pajamas. Reketas, kontrabanda, narkotikai, prekyba vergais, užsakomosios žmogžudystės. Nesvarbu kuo tu vertiesi – susimoki 5% ir tavo pinigai jau legalūs. Nebereikia jokių sudėtingų pinigų plovimo schemų.

Dabar pažiūrėkime į Lietuvą. Čia organizuotas nusikalstamumas tikriausiai neturi tokių pinigų kiek Italijoje, bet, tikėtina, ne vienas valdininkėlis mielai legalizuotų savo už „užklasinę“ veiklą gautus milijonus. Priėmus „Itališką“ 5% legalizavimo mokestį būtų premijuojami visi šešėlinės ekonomikos veikėjai: vietoj dabar galiojančių mokesčių jie susimoka kuklius 5%. Tokį įstatymą tikrai palaikytų ir šiuo metų vis labiau klestintys cigarečių ir alkoholio kontrabandininkai.  Argumentai, kad legalizuoti pinigai bus investuoti ir kels šalies ūkį atrodo nelabai rimtai, nes jokių tai numatančių saugiklių nėra.  Tiesa, jiems bus galima tiesiogiai, ne per „trečius asmenis“ pirkti turtą Lietuvoje, bet ar tai yra teigiamas reiškinys – labai abejoju. Taigi, mano nuomone, toks pinigų legalizavimas taptų tik dar viena paskata šešėliniam verslui.

Ir toliau ūkio ministerija taškosi milijonais

 Komentarai  No Responses »
Nov 232009
 

Nesvarbu, kad p. Kreivys internete spausdindamas iki 50% skeliamų konkursų sąlygų džiūgauja dėl sumažėjusio korupcijos indekso… bet eiliniai milijonai buvo paskirstyti kelioms „teisingoms“ VŠĮ be konkurso. Tiksliau šį karta išdalinta 60 milijonų menininkų verslumui statyti. Aš nelabai suprantantis politikos subtilybes sunkiai įžiūriu ryšį tarp meno, verslumo ir statybų (nebent nudažyta gražiai namą lengviau parduoti), bet valdžiavyriams geriau manyti. Tik man tų milijonų gaila. Aš irgi noriu statyti: ir vonią įsirengti reikia.. ir sienas namukui apšiltinti. Gaila kad aš ne VŠĮ, gal irgi koki milijoną gaučiau meno verslumui statyti. Be konkurso. (Čia gal irgi labai skubėjo.. kaip ir Eksportuojančiosios Lietuvos vadovą iš 6 mėnesių „laisvo bizniavimo“ atostogų ištraukti ?)

Kam man mokėti mokesčius, jei už tai aš nieko negaunu ?

 Komentarai  3 Responses »
Nov 132009
 

Taip prieš gerą mėnesi pasakė man vienas buvęs bendramokslis.  Toks požiūris kol kas prieštarauja mano gyvenimo filosofijai, bet aš taip ir nesibebėjau įrodyti, kad mokesčius mokėti reikia.

Pasivaikščiojus po forumus, blogus ir portalus iš tikro susidaro įspūdis, tūlas tautietis nebemato jokios prasmės mokėti mokesčius. O jei galimybės leidžia tai to ir nedaro. Pabandžiau pasvarstyti, kodėl piliečiui turėtų būti aktualu mokėti mokesčius. Keletas argumentų, kurie nublanksta prieš šiandienines realijas (ačiū valdantiesiems, jie labai stengiasi):

  1. Pensija. Jei nemokėsi mokesčių – gausi tik minimalią pensiją. Daugeliui vidutinio amžiaus lietuvių pensija atrodo kaip kažkas tolimo, kas gali ir neateiti. Pasitelkus statistiką, akivaizdu, kad daugelis, bent jau vyrų, turi nedaug šansų sulaukti pensijos. O ir ta vadinamoji „Sodros“ pensija tikriausiai bus mažesnė nei išmalda prie bažnyčios (o pensijų reforma, kai buvo galimybės kaupti dalį pensijos aplamai sužlugdyta ). O jei bus įgyvendintas pasiūlymas apmokestinti pensijas  tai sumažins pensijos, kaip paskatos mokėti mokesčius patrauklumą. Beje, tautoje vyrauja gaji nuomonė, kad pensija yra užsidirbta, ir jos negalima atimti. Ją galima kelti, bet jos negalima mažinti. Net konstitucinis teismas taip mano.
  2.   Laikinai, dėl ligos, prarasto nedarbingumo apmokėjimas taip pat tapo nepatrauklus: sergant pajamos sumažėja ženkliai. O nemokamą gydymą vienodai gauna visi, ir tie kurie dirba… ir tie kurie yra „bedarbiai“.
  3. Bedarbio pašalpą  siūloma paversti išmalda . Kad tai yra blogis jau rašiau čia.
  4. Ekonominio pakilimo metu vienas iš „balto“ atlyginimo privalumu buvo galimybė gauti didesnį kreditą. Šiuo metu tai jau nebeaktualu beveik niekam.
  5. Visokios bendrosios gėrybės tokios, kaip saugumas, keliai, švietimas ir t.t. Lietuvoje yra „valdiški“ ir prieinami vienodai visiems, tiek mokantiems mokesčius tiek ne.

Ir kaip paaiškinti mokesčių naudą žmogui, kuris mato kaip seimo nariai ir kiti valdantieji jo mokesčiais sumokėtus pinigus švaisto (kad ir tiems patiems mersedesams) ? Turiu prisipažinti, aš nesugalvoju jokių svarių argumentų, kuo individualiam žmogui geriau, jei jis tvarkingai moka mokesčius. Aš pats viduje suvokiu kaip funkcionuoja valstybė ir kad mokesčius mokėti reikia, bet įtikinti kitą žmogų jau nebesugebu. Tikriausiai senstu ir idealizmas pamažu blėsta.

Manyčiau valdantieji galėtų užsiimti jei ne socialine reklama, tai bent jau suprantamai paaiškinti tautai, kam tie mokesčiai naudojami ir kodėl yra būtina juos mokėti.

 Older Entries  Newer Entries