Aš už karą keliuose

 Kita  7 Responses »
Oct 222009
 

Ne tą karą, kai girtas policininkas traiško vaikus, ar vyriausybės darbuotojas varto šviesoforus. Tai žinoma blogis, su kuriuo reikia kovoti.
Aš už karą prieš visokius šaunuolius, kurie savo laiką (ir/ar komfortą) iškelia aukščiau visų kitų eismo dalyvių. Keletas pavyzdžių:

Kaunas, Vytauto prospektas, rytinis pikas. Tėveliai į mokyklą veža vaikučius. Gražu ? Nelabai, nes jie tuos vaikučius išleidžia sustoję tiesiai prieš mokyklą. Nesvarbu kad ten ženklai stovi, draudžiantys sustoti. Nesvarbu kad dėl to užsikiša visa pirma juosta, kartais blokuojama net sankryža, nesvarbu kad už 20 metrų yra kiemas, į kurį įsukus nebūtų blokuojamas eismas.

Panaši situacija būna ir studentų miestelyje, kai vaikinai merginas išleidinėja prie statybos ar elektronikos fakultetų: taip pat blokuojamas visas eismas. Ypač užknisa, kai dar nusprendžiama kažką aptarti.. ir dešimtis žmonių turi laukti.

Kita situacija: Tunelio gatvėje veikėjas lenkia troleibusą (važiuojanti gal koki 30km/h).. kalbėdamasis telefonus ir pats važiuodamas ne daugiau 45 km/h (leistinas greitis 60 km/h). Kamštis vos ne iki stoties.

Dar vienas perliukas: šešto forto žiede, vidurinėj juostoj dama sustojo pasikalbėti mobiliu…

Arba Kęstučio gatvėj labai madinga numesti mašina su avariniu (jei paprasti mirtingieji) arba šiaip (jei policija) pirmoje juostoje.

Arba prie daugiabučių pastatyt mašina at šaligatvio taip, kad pėstieji gali praeiti tik per greta esančią veją.  Ir pilnai suprantu tuos pėsčiuosius, kurie šitaip pastatytas mašinas papuošia naudoti nebetinkamais kiaušiniais ar ornamentu (ant durelių).

Dar yra veikėjų, kurie mėgsta aplenkti kamštį.. priešinga eismo juosta. Ir užlysti tarkim prieš šviesoforą.

Ir pats originaliausias atsitikimas, kai Mindaugo krantinėj, stovint nedideliame kamštyje, prie šviesoforo, dviratininkas pralaviravęs tarp eilių.. atsistojo pirmas. Viduryje juostos.

Tokiais atvejais visada stengiuosi neįleisti, nepraleisti, „apipypinti“ ir pan. Žinau kad tai negražu, nekultūringa, o signalą naudoti mieste aplamai nelabai galima, bet skatinti važiuotų kiaulių elgesį irgi nesinori. Jei visi užleis, praleis, palauks tai reikš, kad galima važinėti kaip patinka ir svarbiausia yra tavo poreikiai.

Kelyje link bedugnės

 Emocijos  3 Responses »
Oct 212009
 

Globalizacija, atviros sienos, bendra rinka, galimybe laisvai keliauti ir dirbti – atrodo vieni privalumai. Važiuoji kur nori, dirbi kur nori, gyveni kur nori (na beveik.. apribojimu visgi išliko) smagu ? Kiekvienam keliaujančiam ir dirbančiam individui – taip. Lietuvai, kaip valstybei – ne. Jei apsidairytume aplinkui ekonominio pakilimo metu – išvyksta darbingi žmonės.  Krizės sąlygomis dalis jų grįžo.. pralaukti krizės, ar pasinaudot „nemokamu“ gydimu, bet praeis pusmetis, metai ir jie išvyks atgal. Į užsienį.

Kai tik Lietuva ir kitos „naujos“ narės įstojo į ES – kai kurios senosios narės bandė saugoti savo darbo rinką ribodami įsidarbinimo galybes. Iš tiesų turėjo būti kitaip: Lietuva turėjo riboti savo emigrantus. Kai ribojimas nėra (labai) varžomas, natūralu, kad iš žemesnio pragyvenimo lygio šalių žmonės traukia ten kur gyventi geriau. Iš emigrantų esu ne kartą girdėjas pareiškimą: kam man dirbti Lietuvoje, jei kitur už tą patį darbą gaunu kelis kartus daugiau. Ir ši taisyklė galioja tiek „juodadarbiams“, tiek „baltoms apykaklėms“. Šalis, gimtinė, tėvynė tai tik praeities atgyvenos, kurios kadaise vertė mužiką griebtis šakių. Šiais terminais dar bandoma paspekuliuoti iš politinių tribūnų, bet gyvenimo proza kitokia: kažin, ką šiandienis lietuvis pasiriktų: eurolygos finalą ar barikadas prie seimo ? Bet čia jau lyriniai nukrypimai nuo pagrindinės problemos: kur link eina Lietuva, ir kas bus po 5? 10? 25 metų ? Kol kas matau tik stiprėjančias emigracijos tendencijas, kai būsimi abiturientai jau planuoja studijas ir gyvenimą užsienyje. Baisiausia, kad kaip šalis Lietuva jiems nieko negali pasiūlyti. Mokslo pas mus nėra (aukštojo) ir nesvarbu, kad Lietuva tikriausiai turi daugiausiai aukštųjų mokyklų vienam gyventojui. Normalaus darbo taip pat nėra. Kadangi apie valdžia, ir teisėsaugą tik gerai arba nieko… taigi šį punktą praleisim. Ekonomikos perspektyvos atrodo gan niūriai, o jei įvertinsim emigracijos bangą ir visuomenės senėjimą – tai greitai reikės arba nustoti mokėti pensijas arba pakelti mokesčius tiek, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus negalėtų svajoti ne tik apie naują mašiną, bet ir apie naują šaldytuvą ar skalbimo mašiną.

Norėjau šita rašinėli parašyti apie emigrantus, bet išėjo nevisai tas, ko tikėjausi. Gal tai ruduo ir už lango pliaupiantis lietus, bet apsidairęs aplinkui nematau jokios Lietuvos perspektyvos. Ta kryptimi, kuria dabar juda šalis yra tik bedugnė.

Šešėlinė ekonomika: kainininkas

 Kita  2 Responses »
Oct 072009
 

Paskutinius pora mėnesių teko pasivažinėti viršuoju transportu (mašina nelabai važiuoja). Kasdiena po pusantros valandos žmonių minioje prisiklausai visko. Pagrindinės diskusijos nėra labai įdomios: lyginamoji politikų ir naminių gyvūnų analizė ar svetimos dramos man kelia nuobodulį, bet kartais pakliūna ir įdomios informacijos. Čia pateiksiu surinkta sąrašiuką šešėlinės ekonomikos įkainių. Kadangi daugelis iš jų – tai nugirstų istorijų fragmentai, taigi negaliu nieko pasakyti apie duomenų autentiškumą. O ir kontekstą ne visada žinau. Mane pagrinde sudomino tendencijos: dažniausiai „į leteną“ duodama medikams, policininkams.. ir dėstytojams. Dėstytojai čia atsidūrė tikriausiai dėl to, kad rytais tuo pačiu transportu nemažai studentu važinėja. Nori nenori susimąstai apie studijų reformą kai įvairios įskaitos ir egzaminai turi savo „juodąjį kainininką“.  Dar vienas įdomus faktas – nei karto negirdėjau apie kyšio davimą teisėjams. Čia tikriausiai todėl, kad viešu transportu važinėja vidutinės ir žemesnes pajamas turintys žmonės, kurie teisėsaugos linkę vengti ne mažiau nei velnias kryžiaus.  Taigi žadėtas kainininkas:

Medicina:

Nedarbingumo lapelis        20-50-100 litų (kažkodėl galvojau kad jie brangesni)
Invalidumas                           500 litų
Ligoninių įkainiai labai jau įsimėtę, pradedant 10 litu.. ir baigiant 1000. Plius ligoninėse dar propaguojamos ir „legalios“ konsultacijos: kuomet po operacijos (ar prieš) pacientas privalo eiti konsultuotis  pas gydytoja privačiai.

Policija:

Diržai                                      20 – 50 litų
Lempos                                   50 litų
Greičio viršijimas                50-200 litų
Greičio viršijimas (su atimtu vairuotojo pažymėjimu) 500 litų
Vairavimas išgėrus             500 litų

Studijos:

Įskaita                                      100 litų
Egzaminas                                50 – 300 litų
Baigiamasis darbas              500 litų

Aš pats iki šiol dar nesu davęs kyšio, bet pora kartų buvo daugiau/mažiau atvirai jo reikalaujama. Bjauriausia buvo, kai sustabdė policija dėl nepraleistų per perėją pėsčiųjų. Po to gera pusvalandi aiškino, kaip aš negerai pasielgiau, kokios pas mus baudos už tokius pažeidimus didelės ir kaip policijai benzino trūksta. Baigėsi tuo, kad „įpaišė“ didžiausią galimą baudą, nors tai ir buvo pirmasis mano eismo taisyklių pažeidimas per aštuonis vairavimo metus. Dar vienas įdomus faktas: internetinėje erdvėje dažniausiai yra diskutuojama apie kyšius gydytojams (virš 100.000). Visi domisi kiek reikia kam mokėti. Antroj garbingoj vietoj – policija (keli 1000).

Papildymas (2009 10 09):
Langai, mokant grynais, be popierių – 20% nuolaida nuo akcijinių kainų.
Invalidumas – 2000 Lt.

Viešieji pirkimai

 Emocijos  4 Responses »
Oct 022009
 

Yra toks reiškinys Marijos žemėje kaip vešieji pirkimai. Tai procesas, kuris turėtu užtikrinti, kad prekės ir paslaugos bus perkamos su didžiausia nauda pirkėjui (t.y. prekės kokybės ir kainos santykis bus optimalus). Realybėje viskas atrodo kiek kitaip. Žemiau pateikiu energetikos ministerijos (ūkio ministerija naudoja analogiškus) kriterijus pagal kuriuos vertinami pateikti pasiūlymai (pagal viešuosius kvietimus):

Kiekvienas pasiūlymas įvertinamas balais. Bendra balų suma negali viršyti 100. Pasiūlymai Paslaugos atlikimui bus vertinami pagal šiuos keturis kriterijus:

Eil. Nr.

Kriterijus

Svarba balais (iki)

1

Kaina

25

2

Paslaugos koncepcija ir naudojama metodika

40

3

Pretendentų ir (ar) ekspertų kvalifikacija

20

4

Pretendentų ir (ar) ekspertų patirtis

15

 Kaina balais apskaičiuojama pagal tokią formulę: C = (Cmin ´ X) / Cp;

            kur: Cmin – mažiausia pasiūlyta kaina;

            X – kainos svarba balais (iki 25);

            Cp – vertinamo pasiūlymo kaina.

 Iš naudojamu 4 kriterijų tik vienas yra objektyvus – tai kaina. Ir jis tesudaro 25% nuo viso pasiūlymo įverčio. Likę 75% daugiau ar mažiau subjektyvūs:

 Paslaugos koncepcija ir naudojama metodika. Koncepcija dar galiu suprasti: kas parašys gražesni rašinėli tema „kaip pulsim dirbti“ tas ir gaus daugiau balų. Su metodika yra sunkiau: jei bus pateikti du skirtingi pasiūlymai su skirtingomis metodikomis – kas pasakys kuri jų geriau tinka ? Bijau, kad ne visais atvejais ministerijos klerkų kompetencijos užteks. Mano nuomone tai labai subjektyvus kriterijus labai priklausantis nuo vertintojo pozicijos. O už jį skiriama 40% balų. T.y. jei rašinėlis bus parašytas gražiai, tai projektas su dvigubai didesne kaina nei minimali turi daug šansų laimėti.

 Pretendentų ir ekspertų kvalifikacija. Dėl šio kriterijaus subjektyvumo galima ginčytis, bet man nėra labai aišku, kieno kvalifikacija aukštesnė: trijų mokslo daktarų ar dviejų profesorių ? O gal vieno akademiko ? O gal penki inžinieriai konkrečiam darbui bus naudingesni ? Nelabai įsivaizduoju kaip objektyviai įvertinti šį kriterijų, kai darbui atlikti sudaromi platūs konsorciumai (siekiantys nuo kelių iki keliolikos žmonių). Jau nekalbant apie situacijas, kai konkurso laimėtojas samdo subrangovus nenurodytus pasiūlyme. Šis kriterijus sudaro 20% vertinimo balų.

 Pretendentų ir ekspertų patirtis. Patirtis galėtų būti objektyvus kriterijus, jei ji būtų apibrėžta. Kai to nėra padaryta – atsiveria plati erdvė priimti subjektyvius sprendimus. Patirtis levandų auginime irgi yra patirtis, nors ji nebūtinai siejas su teikiamu pasiūlymu. Ir dar: kuri patirtis yra vertesnė – kai per metus prabėgom sudalyvauji 10 projektų, ar kai du metus dirbi prie vieno ?

 Vertinant projektą pagal šiuos kriterijus žymiai daugiau šansų turi laimėti „teisingų žmonių“ pasiūlymai, net ir už kelis kartus aukštesnę kainą. Aš suprantu, kad yra labai sunku sukurti objektyvius tiriamųjų darbų vertinimo kriterijus. Kaina čia nėra pati svarbiausia, bet subjektyvumo taip pat turėtų būti gerokai mažiau. Šiuo metu negalėčiau pasiūlyti nieko geresnio, bet yra tikrai apmaudu, kai konkursą laimi kontora, pasiūliusi 50% aukštesnę kainą o vietoj ataskaitos pateikiančia esamų įstatymų kopijas + labai matyrų svetimų projektų rezultatus.

Lietuvos energetika – ristele link bedugnės

 Energetika  2 Responses »
Oct 012009
 

Niekaip kitaip negalėčiau pavadinti šiandieninės situacijos Lietuvos energetikoje. Ir ne dėl to, kad uždaroma Ignalinos AE (nors tai irgi labai svarbus įvykis), o todėl kad Lietuvoje nėra, nebuvo ir atrodo nebus nuoseklios energetikos vystymo (politikos). Atrodė, kai p. Kubilius atkūrė energetikos ministeriją reikalai turėjo pasitaisyti, bet realiai nepasikeitė niekas. Tiksliau pasikeitė – retorika. Naujieji energetikos ministerijos darbuotojai labai mėgsta posakį: „mes tik neseniai pradėjom dirbti, dabar viskas bus kitaip“. Ir dar – naujoji ministerija labai aktyviai ėmė propaguoti atsinaujinančius energijos išteklius. Ypač biomasę. Tikriausiai dėl to kad aplinkos apsaugos komitetui pradėjo vadovauti p. Šimėnas  buvęs LITBIOMA direktorius. O p. Sekmoko kalbose pradėjo atsirasti labai jau spartūs atsinaujinančių energijos šaltinių įsisavinimo tempai (centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje per Continue reading »

 Older Entries  Newer Entries