Yra toks reiškinys Marijos žemėje kaip vešieji pirkimai. Tai procesas, kuris turėtu užtikrinti, kad prekės ir paslaugos bus perkamos su didžiausia nauda pirkėjui (t.y. prekės kokybės ir kainos santykis bus optimalus). Realybėje viskas atrodo kiek kitaip. Žemiau pateikiu energetikos ministerijos (ūkio ministerija naudoja analogiškus) kriterijus pagal kuriuos vertinami pateikti pasiūlymai (pagal viešuosius kvietimus):
Kiekvienas pasiūlymas įvertinamas balais. Bendra balų suma negali viršyti 100. Pasiūlymai Paslaugos atlikimui bus vertinami pagal šiuos keturis kriterijus:
Eil. Nr. |
Kriterijus |
Svarba balais (iki) |
1 |
Kaina |
25 |
2 |
Paslaugos koncepcija ir naudojama metodika |
40 |
3 |
Pretendentų ir (ar) ekspertų kvalifikacija |
20 |
4 |
Pretendentų ir (ar) ekspertų patirtis |
15 |
Kaina balais apskaičiuojama pagal tokią formulę: C = (Cmin ´ X) / Cp;
kur: Cmin – mažiausia pasiūlyta kaina;
X – kainos svarba balais (iki 25);
Cp – vertinamo pasiūlymo kaina.
Iš naudojamu 4 kriterijų tik vienas yra objektyvus – tai kaina. Ir jis tesudaro 25% nuo viso pasiūlymo įverčio. Likę 75% daugiau ar mažiau subjektyvūs:
Paslaugos koncepcija ir naudojama metodika. Koncepcija dar galiu suprasti: kas parašys gražesni rašinėli tema „kaip pulsim dirbti“ tas ir gaus daugiau balų. Su metodika yra sunkiau: jei bus pateikti du skirtingi pasiūlymai su skirtingomis metodikomis – kas pasakys kuri jų geriau tinka ? Bijau, kad ne visais atvejais ministerijos klerkų kompetencijos užteks. Mano nuomone tai labai subjektyvus kriterijus labai priklausantis nuo vertintojo pozicijos. O už jį skiriama 40% balų. T.y. jei rašinėlis bus parašytas gražiai, tai projektas su dvigubai didesne kaina nei minimali turi daug šansų laimėti.
Pretendentų ir ekspertų kvalifikacija. Dėl šio kriterijaus subjektyvumo galima ginčytis, bet man nėra labai aišku, kieno kvalifikacija aukštesnė: trijų mokslo daktarų ar dviejų profesorių ? O gal vieno akademiko ? O gal penki inžinieriai konkrečiam darbui bus naudingesni ? Nelabai įsivaizduoju kaip objektyviai įvertinti šį kriterijų, kai darbui atlikti sudaromi platūs konsorciumai (siekiantys nuo kelių iki keliolikos žmonių). Jau nekalbant apie situacijas, kai konkurso laimėtojas samdo subrangovus nenurodytus pasiūlyme. Šis kriterijus sudaro 20% vertinimo balų.
Pretendentų ir ekspertų patirtis. Patirtis galėtų būti objektyvus kriterijus, jei ji būtų apibrėžta. Kai to nėra padaryta – atsiveria plati erdvė priimti subjektyvius sprendimus. Patirtis levandų auginime irgi yra patirtis, nors ji nebūtinai siejas su teikiamu pasiūlymu. Ir dar: kuri patirtis yra vertesnė – kai per metus prabėgom sudalyvauji 10 projektų, ar kai du metus dirbi prie vieno ?
Vertinant projektą pagal šiuos kriterijus žymiai daugiau šansų turi laimėti „teisingų žmonių“ pasiūlymai, net ir už kelis kartus aukštesnę kainą. Aš suprantu, kad yra labai sunku sukurti objektyvius tiriamųjų darbų vertinimo kriterijus. Kaina čia nėra pati svarbiausia, bet subjektyvumo taip pat turėtų būti gerokai mažiau. Šiuo metu negalėčiau pasiūlyti nieko geresnio, bet yra tikrai apmaudu, kai konkursą laimi kontora, pasiūliusi 50% aukštesnę kainą o vietoj ataskaitos pateikiančia esamų įstatymų kopijas + labai matyrų svetimų projektų rezultatus.
Yra du skirtingi budai perkant prekes / paslaugas per viesuosius pirkimus: pagal maziausia kaina arba pagal ekonomini naudinguma. Didzioji dauguma pirkimu vyksta pagal maziausios kainos kriterijus, nes ekoniminis naudongumas yra zymiai sudetingesnis ir labiau apsimoka pirkti paslaugas.
Beje, reikalavimai ekspertu kvalifikacijai ir darbo patirciai dabar yra sumazinti ir tai kaip tik yra gerai, nes perkacioji organizacija nebegali reikalauti tureti daktaro kvalifikacini laipsni ir 10 metu darbo patirties tam tikroje srityje. O kvalifikacija ir patirti labai lengva ivertinti – pretendentai turi pateikti dokumentus, irodancius, kad ekspertai turi ta patirti ar tam tikra issilavinima. Dar del patirties, kokia patirtis buna nurodoma pirkimo dokumentacijoje, tokia ir tikrina. Labai viskas paprasta ir aisku.
Tam, kad butu galima apsidrausti nuo siuo metu rinkoje esanciu firmu-apsisaukeliu, yra labai svarbu nurodyti tinkamus reikalavimus ir pirkti prekes / paslaugas ekonominio naudingumo budu. Be to, jeigu jau laimi tokia firma-apsisaukele, svarbu numatyti griezta kontrole, tam tikrus atsiskaitymus ir atitinkamas sankcijas. Ir viskas.
Rutka: idealiam pasauly tap. Viska ka surashei yra gryna tiesa, bet realybei viskas atrodo mazumele kitaip. Paziurek sviezutelio konkurso reikalavimus:
http://www.ukmin.lt/lt/Apie/konkursai_enmin/2TU_Biokuras_AEI_KAP_2009-09-02.doc
tiek isilavinimas, tiek patirtis, tiek metodologija yra labai ir labai subjektyvus. Grynai nuo asmeninio poziuriu (ir simpatiju) o ne nuo kainos ar dar kashko priklauso rezultatas.
Ka reiskia, reikalavimai subjektyvus. Kol nera kazkokios tvarkos, kokie tie reikalavimai turi buti perkant vienokias ar kitokias prekes / paslaugas, tol jie visada bus subjektyvus.
O sitam pirkime, tai normalus tie reikalavimai. Isilainimo tik studiju sritis ir kryptis nurodyta, taip pat turi tureti nuolatini personala bei patirties. Koks ya viesasis pirkimas, tokio issilavinimo ir reikalauja. Negi butu logiska, jei reikalautu kokio pvz. su zemes ukiu susijusio issilavinimo.
Galbut as kasko nesuprantu, bet kaip balais ivertintum 3 zmones su tinkamo ishsilavinimo kiekvienas po 5 metus tinkamos patirties. o 2 zmones su 10 metu tinkama patirtimi ? o penkis zmones su 3 metu patirtimi ? Kuriam kiek balu skirtum? Cia butu paprasciau: taip/ne. bet kai yra balai.. prasideda subjektyvumas.