Sep 062011
 

Piešinukas paimtas iš www.lifeofandroid.com

Jau daugiau nei savaitė žaidžiu su nauju telefonu: Samsung Galaxy GIO (arba Samsung S5660). Detalios apžvalgos nerašysiu. Modelis gana senas, apie jį informacijas pilnas internetas. Pasidalinsiu tik savo asmeninius pastebėjimus.

Prieš pirkdamas žinojau, kad telefono komplektacija bus labai kukli (tik SD kortelė), kad naudojant baterija laiko ne daugiau trijų parų (nesvarbu ką gamintojas deklaruoja), kad telefonas lėtokas ir turi mažai RAM. Tai mano pirmasis telefonas su liečiamu ekranu ir pirmasis su Android operacine sistema, dėl to nesivaikiau aukštų parametrų. Paprasčiausiai norėjau pabandyti. Prieš tai naudojau (ir dabar dar naudoju) Nokia E51 su Symbian. Tai irgi įtakojo mano įspūdžius.

Džiaugsmai: Iš principo telefonas paliko teigiamą įspūdį. Ekranas ryškus, užkėlus ryškumą iki maximumo normaliai matosi saulėje. Kamera šauniai fotografuoja tekstą (pagrindinė priežastis kam man reikia kameros telefone). Pastebimai geriau nei mano senukas E51. Lengvas priėjimas prie atminties kortelės. Telefonu galima netgi skambinti ar rašyti sms.

Nusivylimai: pirmas ir bene didžiausias nusivylimas buvo GPS. Tiksliau google atsisakė man Lietuvoje rodyti kelią. Nuorodas pateikia kur sukti, kiek kilometrų nuvažiuoti, bet važiuojant neduoda jokių nuorodų. Norint šiuo telefonu naudotis kaip pilnaverčiu GPS navigatoriumi reikia papildomos programinės įrangos. Kitas didelis nusivylimas – tai pati operacinė sistema. Android. Jei visai tiksliai šiuo metu naudoju Android 2.3.4.

Android – kol kas nepritaikyta plačiajam vartotojui.

Nusivylimai: Išsitraukus iš dėžutės Android telefonas tikriausiai mažiau funkcionalus už eilinę neišmaniąją „plytą“. Taip, juo galima skambinti, rašyti SMS. Yra primityvus kalendorius, žadintuvas, diktofonas  ir t.t. bet, naudojantis standartinėmis priemonėmis tai labai nepatogu. Dar galima naršyti internete ir naudotis elektroniniu paštu.  Bet šiais laikais tai gali pasiūlyti beveik visi telefonai.

Dažnai vienu didžiausių privalumu laikomas Android programų gausa (dažniausiai nemokamų) iš tiesu yra didžiulis jo trūkumas. Tiksliau Android Market vyraujantis chaosas. Aš tikiu, kad papildomos programinės įrangos pagalba galima iš Android telefono pasidaryti labai funkcionalų įrankį (ką padaryti aš vis dar tikiuosi), bet tai nėra paprasta. Pabandykit susirasti kad ir patogesnį kalendorių naudojantis Android market pagalba. Jūms išmest šimtus (jei ne tūkstančius) pasiūlymų. Kurių dauguma pristatomi kaip nemokami, nors iš tiesų taip nėra. Parsisiuntę „nemokamą“ programą iš Android Market, dažniausiai gaunate programos demonstracinę versiją su apribotomis galimybėmis, ar ribojamu veikimo laiku. Arba programas, rodančias reklamą. Tikrai nemokamų programų yra nedaug, ir jas atskirti bendrame sraute tikrai sunku. Aš nesu nieko prieš norą užsidirbti, bet aprašymuose retai būna nurodyta programos apribojimai. Dėl ko bandant ką nors išsirinkti – sugaiškit marias laiko pereidamas per visus tuos demo, shareware, adware, etc. Dėl tokios piktybinės dezinformacijos Android Market telefone yra praktiškai nepanaudojamas (PC atsirinkti paprasčiau, ten nurodomos kitos to paties gamintojo programos… ir galima atspėti ar programa nemokama). Jau daugiau nei savaitę per dieną paskiriu maždaug valandą bandydamas išsirinkti man tinkančias programas. Kol kas radau tik man patinkančią audio knygų skaityklę, orus rodančią programėlę, skaičiuotuvą bei falų ir spartinančiosios atminties tvarkykles. Paskutines kelias dienas nesėkmingai bandžiau rasti normalų „kalendorių“ ir ekrano užsklandą(lock screen), užduočių tvarkyklę (task manager) ir žadintuvą. Kol kas nepavyko.

Kita didelė problema – atminties (tiek „disko“ tiek operatyvinės) valdymas. Pradžioje per dieną instaliuodavau/išinstaliuodavau po keliolika programų. Ir net jei dienos pabaigoje nepasilikdavau nei vienos programos.. vietos tiek telefone tiek SD kortelėje sumažėdavo.

Su automatiniu programų pasileidimų ir jų resursų valdymų yra dar blogiau. Palikus telefoną ant lentynos.. programos pačios pasileidinėja. Naudoja atmintį, kabinas prie tinklo. Šiuo metu sprendžiu spėlionių žaidimą: kuri iš mano instaliuotų programų pastoviai bando  naudotis GPS‘u. Standartinių priemonių nei pasižiūrėti kokios programos „piratiškai“ dirba, nei kokius resursus kas naudoja nėra (galima nebent spėti pagal jų sunaudojamos energijos kiekį). Nestandartiniu programų atliekančių šias funkcijas irgi neradau.

Džiaugsmai. Situacija su žaidimais kiek kitokia nei su programine įranga (gal dėl to, kad man tai nėra labai aktualu). Lendančios reklamos kartais blaško, bet dažnai jos integruotos taip, kad neapsunkintų žaidimo. Leidimas nemokamai žaisti tik kelis pirmuosius lygius irgi atrodo visai suprantamas: patiko – pirk. Tiesa, žaidimų aš išbandžiau gerokai mažiau nei programinės įrangos, gal dėl to nesusidūriau su labai aršiais. Kitas teigiamas telefono aspektas – Skype. Mano įsigytas aparatas neturi dviejų kamerų dėl to video pokalbių neišbandžiau (o ir duomenų srautas video nepalyginamai didesnis), bet tekstinis rėžimas tikrai patogus. Tiesa, Skype turėjau ir Symbian telefone, bet galimybė rašyti „pilna klaviartūra“ yra milžiniškas privalumas.

Reziumė (paremta Samsung biudžetiniu GIO modeliu): Jei galite sau leisti paskirti mėnesį atostogų kad susitvarkyti Android telefoną pagal save (arba esate studentas neturintis ką veikti) – telefonas su Android sistema geras pasirinkimas. Visiems likusiems tai daugiau laisvalaikio praleidimo forma ar mados dalykas nei normalus darbinis aparatas. Man tikriausiai užims ne vieną mėnesį, kol telefoną pilnai pritaikysiu darbui ir galėsiu taip pat pasitikėti kaip ir mano senu geru Nokia E51.

Pabaigai: Android vartotojai, gal galit pasidalinti savo naudojamų programų sąrašu. Palengvintumėte man gyvenimą. Jei turite apie tai savo bloge – pasidalinkit nuoroda. Ačiū 🙂

 


Raktai: samsung galaxy gio, samsung galaxy gio atsiliepimai, galaxy gio, samsung gio, Samsung galaxy gio apžvalga, samsung galaxy gio programos, samsung galaxy gio interneto nustatymai, samsung galaxy gio navigacija, samsung galaxy gio komentarai, galaxy gio apzvalga
Aug 232011
 

 Arba labai nerimtas požiūris į verslą

  Kaip visada pirmadienio vakarą leidau knisdamasis internete. Akis užkliuvo už šilumos siurblių reklamos (žadėjo nuolaidas). Nuolat domiuosi įvairiom energetikos naujovėm, taigi nepraleidau progos aplankyti reklamuojamąją svetainę: tenko.lt. Kontora skelbiasi esanti prekybinė-inžinerinė kompanija užsiiminėjanti atsinaujinančių energijos išteklių bei kitų inžinerinių sistemų srityje (?!?).

Internetinė kompanijos svetainė palieką slogų įspūdį (pardavinėjant žaislus kainuojančius po kelias dešimtis litų negi sunku rasti 300Lt internetinei svetainei kuri nesikeiktų angliškai ?). Bet tai smulkmena. Lietuvoje madinga taupyti internetinių svetainių sąskaitą: internetinei reklamai išleidžiami tūkstančiai litų.. o atėjęs lankytojas mato tik jovalą ir tenko.lt toli gražu ne blogiausias variantas.

Bet šitas rašinėlis ne apie tai. Labiausiai „patiko“ jų platinamų šilumos siurblių reklaminės „skrajutės“. Kad ir šita: http://www.tenko.lt/images/pdfai/akcijawzsh.pdf

Kontora diegianti šilumos siurblius neskiria siurblio galios ir naudingo veiksmo koeficiento (COP). Ir ta pati klaida eina per visas skrajutes jau ne pirmą mėnesį. Retorinis klausimas: ar kontora, neskirianti NVK nuo kW gali suprojektuoti ir įrengti šildymo sistemą ?

 Beje, jų siūlomi šilumos siurbliai nėra blogi. Remiantis Vokietijos duomenimis (http://www.waermepumpen-verbrauchsdatenbank.de/index.phpbutton=verbrauch&lang=en) jų realus vidutinis NVK (COP) siekia apie 4 (400%). Tiesa, nesiūlyčiau labai žavėtis ten pateiktais skaičiukais. Sistemos darbo našumas labai priklauso tiek nuo klimatinių sąlygų, tiek nuo teisingai apskaičiuotos ir įrengtos sistemos. Vien dėl šaltesnio klimato realus NVK (COP) Lietuvos sąlygomis tikriausiai bus mažesnis, net esant žemė-vanduo sistemai.

 P.S. su aukščiau minima kontora nesu turėjęs jokių reikalų, dėl to negaliu tvirtinti nei kad jie dirba gerai nei kad blogai. Visi aukščiau pateikti samprotavimai kilo apsilankius jų interneto svetainėj ir peržiūrėjus reklaminius lankstinukus, bet jei jau pardavinėji prabangos prekes (pvz. šilumos siurblius) tai reikia bent kruopelės respektabilumo. Srities kurioje dirbi išmanymas būtų privalumas.

 


Raktai: silumos siurbliai
Jul 292011
 

(kaip aš savo filtrą pirkau ir stačiau)

Tęsent vandens minkšinimo temą..

Pabodo nuolat kalkėjantys ir lašantys kranai, kalkėmis „apaugęs“ arbatinukas, ir būtinybė po kiekvieno prausimosi naudotis kremu, dėl to pagaliau apsisprendžiau ir po ilgo „rinkimosi“ pagaliau įsigijau vandens minkštinimo filtrą.

Smagu pastebėki, kad šioje srityje konkurencija yra stipriai juntama. Parašiau užklausas 13 firmų, užsiiminėjančiu vandens filtrais ir per pirmas pora valandų gavau atsakymus iš daugiau nei pusės jų. Per 5 dienas gavau atsakymus iš 12 kompanijų. Tiesa, ne visus atsakymus galėčiau pavadinti normaliais: viena kontora paaiškino kad atsakingas žmogus atostogauja, kita pasiuntė pas save į puslapį: rinkis kas patinka. Buvo ir tokių, kur pateikė tik įrangos pavadinimą ir kainą (tad liko neaišku, nei koks valdiklis, nei kokia druskos talpa nei kiek užpildo). Bet dauguma atsakymų buvo normalūs komerciniai pasiūlymai su įrangos pavadinimu/aprašymu, montavimo kaina, etc. Tikrai jaučiasi konkurencija ir rimtas požiūris į klientą.

Įvertinęs visus pasiūlymus apsistojau prie dviejų:

a)      „Pirekos“ PRIOR S-15 D9 – rimta, seniai dirbanti kontora, tvarkingas puslapis, teisingai bendraujantis vadybininkas. Prekiauja tik Logix/Autotrol gamybos valdiklius/vožtuvus. Jei prieš tai nebūčiau poros dienų internete prasiknisęs apie minkštinimo filtrus būčiau ėmęs filtrą iš jų.

b)      XXX fimos filtras* – iš pirmo žvilgsnio keistai atrodanti internetinė kontora: puslapis nevisai sutvarkytas, domenas priklauso reklamščikų UAB. Vadybininko argumentacija daugiau šūkiais nei faktais. Jei gerai supratau, naudoja Fleck ir Clack WS1 valdiklius.

Po labai ilgų svarstymų visgi pasirinkau efiltai variantą. Pagrinde dėl jų siūlomo Clack WS1 valiklio. Keliais procentais žemesnė kaina už tų pačių parametrų filtrą irgi prisidėjo prie mano sprendimo.

Tiesa, rašydamas šį įrašą, pastebėjau, kad „Kurantas“ pasiūlymas buvo tikriausiai geresnis tiek už „Pirekos“ tiek už XXX pasiūlymus: už pora šimtų didesnę kainą jie siūlė daugiau nei 2 kartus galingesnį filtrą (skaičiuojant pagal užpildo kiekį), bet kažkaip pražiopsojau jų pasiūlymą. Tikriausiai dėl to kad jie bene paskutiniai atsakė į mano užklausą ir nenurodė valdiklio gamintojo/markės. Kitas klausimas, ar man iš tiesų reikėjo tokio galingo filtro.

 Taigi, po labai ilgų svarstymų išsirinkau XXX firmos*  filtriuką (pavadinimas įtariu vietinis, nes internetas jo „nežino“). 25 litai užpildo, siaura kolona, Clack WS1CI valdiklis, 75 litrų druskos talpa. Pristatymas gan kultūringas: atvežė kaip tarėmės. Tiesa, pora valandų vėliau, bet irgi kultūringai suderino laiką. Čia jokių priekaištų. Tiesa, atvežęs meistriukas nebeturėjo „reagentų“ nustatyti vandens kietumą.. tai išsivežė vandenį ir vėliau paskambino, pasakė skaičiukus (nors žadėjo užsukti ir pats suprograminti). Smulkmena, bet čia jau minusas: pažadus reikėtų vykdyti.

Pats filtras standartinis: Clack gamybos kolona, WS1 valdiklis, druskos talpa. Tiesa, komplekte nėra apėjimo vožtuvo (by-pass velve): , taigi teko jį pačiam pasigaminti. Jei kas pirksit – verta tai su pardavėju aptarti ir papildomai primokėti. Bus mažiau vargo ir galbūt net kokį litą sutaupysit.

Medžiagos filtro pajungimui man kainavo apie 200Lt. (vietinėj parduotuvėlėj būtų kainavę kokį 30-40 litų pigiau… bet sekmadieni dirbo tik „Senukai“), dėl to pačiam pajunginėti filtrą neapsimoka: daugelis kontorų tai siūlo padaryti už 200-250 litų su medžiagomis (tiesa, gal kiek pigesnėmis, bet jei veikia, tai koks skirtumas ?)

 Kita vertus – filtro pajungimas yra elementari procedūra, kurią kiekvienas bent kažkiek santechnikoje besigaudantis gali padaryti ir pats. Aš ta proga dar ir „pataisiau“ kelias savo vandens tiekimo sistemos problemas: pridėjau išsiplėtimo bakelį karšto vandens boileriui ir prie to paties prikabinau kranelį: dabar dingus elektrai boilerį galiu naudoti kaip 180 litrų vandens rezervą.

 *Papildyta 2011 08 26: kontora iš kurios pirkau filtrą šį mano įrašą palaikė anti-reklama ir paprašė ištaisyti/pašalinti. Iš savo blogo tekstų be teismo sprendimo nešalinu, bet kadangi filtriukas veikia normaliai, su pirkimu/pristatymų problemų nebuvo, tai iš straipsnio pašalinau tiek firmos, tiek filtro pavadinimus. Negaila. Nors, prisipažinsiu, savo rašliavoje matau daugiau teigiamos info.


Raktai: vandens minkštinimo filtrai
Jul 142011
 

Pasirinkimo dilema

 Sunku būti vartotoju, kuris nori žinoti ką perka. Praktiškai visi pardavėjai ir gamintojai, stengiasi paslėpti realią informaciją apie jų siūlomą produktą ir tai natūralu: jei vartotojas galės pasirinkti remdamasis objektyviais kriterijais – jis galės išsirinkti jam priimtinausią kainos kokybės santykį. Kai informacijos nėra pakankamai, tuomet ir stengiamasi manipuliuoti šūkiais, garsiais vardais, gražiais paveiksliukai ir atvira dezinformacija (viena iš LT veikiančių kontorų deklaruoja, kad jų siūloma presuota druska, Natrio chloridas, yra 50% efektyvesnė nei konkurentų). Po tokių pareiškimų į visą pateikiamą informaciją imi žiūrėti įtariau.

 Su vandens minkštinimo įranga situacija lygiai tokia pati: peržiūrėjus Lietuvoje radau 13+ kontorų  (turinčių internetinius puslapius) kurios siūlo vandens minkštinimo įrangą. Beveik visos jos siūlo skirtingų pavadinimų įrenginius pateikdami tik pagrindinį parametrą: maksimalų debitą (kai kurios pateikia ir nominalų). Kai kurios nurodo dar ir „smalos“ kiekį, druskos talpos tūrį, maksimalų leistiną geležies kiekį ir pan.

Šių parametrų užtenka norint pasirinkti sau tinkamą filtrą (išsirinkus kontorą iš kurios perki), bet jų per mažai norint palyginti dviejų firmų siūlomus variantus.

 Šiuo metu pats ieškau (tiksliau beveik išsirinkau) vandens minkštinimo filtrą, taigi žemiau pateiksiu apibendrintą informaciją apie minkštinimo filtrus. Gal kam pravers.

 Pagal savo veikimo būdą, tiksliau pagal regeneracijos intervalo nustatymą minkštinimo filtrai būna su laikmačiu arba debitomačiu. Pirmieji regeneruoja nustatytais laiko intervalais, antrieji – suvartojus tam tikrą kiekį vandens. Jei suvartojamo vandens kiekis ištisus metus stabilus – minkštinimo filtrai su laikmačiu neblogas pasirinkimas (jie pigesni), bet daugeliu atveju geriau rinktis filtrus regenerojančius pagal suvartoto vandens kiekį: jų kaina tik nežymiai didesnė, o filtras dirba optimaliau (dėl to taupoma druska), tausojamas „užpildas“.

 Minkštinimo filtrai pagal formą būna dviejų tipų:

 Kompaktiniai (kabinetiniai) – tai toks vandens minkštinimo agregatas, kur viename korpuse sudėta tiek filtravimo talpa, tiek druskos talpykla tiek visos kitos sudedamosios dalys (valdikliai, armatūra, etc.). Pagrindinis tokio filtro privalumas – mažiau užima vietos (nors jei reikia įsprausti mažoje erdvėje, kartai patogiau 2 agregatai). Lietuvoje pardavinėjami kompaktiniai filtrai dažniausiai yra „firminiai“, t.y. pats filtras ir dauguma sudedamųjų dalių gaminta vienoje kompanijoje (pvz. ecowater & tapworks – tos pačios kontoros „standartinis“ ir „ekonominis“ variantai). Egzistuoja mitas, kad kompaktiniai filtrai mažiau efektyvus nei standartiniai, bet tai patvirtinančių faktų neradau. Kabinetiniai filtrai yra kiek  brangesni už paprastus (lyginant tos pačios firmos tų pačių parametrų įtenginius). Tiesa, dauguma Lietuvoje pardavinėjamų kompaktinių filtrų yra skirta „rytų rinkoms“, taigi, nors juos gaminanti kompanija ir gana žinoma vartotojų atsiliepimų apie konkretų modelį internete rasti sunku (jei aplamai įmanoma).

 Paprasti (dviejų talpų) minkštinimo filtrai susideda iš dviejų dalių: minkštinimo kolonos (su valdikliu) ir generacinės druskos talpos. Šiuose filtruose atskiros dalys gali būti pagamintos tiek to paties, tiek skirtingų gamintojų ir pavadinimas „sugalvotas“ filtrus surenkančios kompanijos. Dėl šios priežasties filtro pavadinimas dažniausiai jokios papildomos informacijos nesuteikia (ir paieška internete nieko neduos), bet tai nėra didelė problema, nes ‚gaminant“ šiuos filtrus naudojamos standartinės komplektuojančios dalys. Iš principo tiek druskos talpykla tiek minkštinimo kolona yra visiškai standartiniai produktai besiskiriantys tik dydžiu(gal kiek skirtis gali tik „smalos“ kokybė), dėl to pagrindinis komponentas į kurį, mano nuomone, reikia atkreipti dėmesį – tai valdiklis. Juos gamina trys pagrindinės kompanijos:

Clack corporation: visi valdikliai kurie prasideda WS1 yra šios kompanijos gaminiai (nors yra kontorų, kurios rašo kad valdiklis WS1, o foto įdėta FLECK‘o).  Mano subjektyvia nuomone tai vienas geresnių valdiklių (pagal kainos ir kokybės santykį).

FLECK (Pentair Water)  tikriausiai vieni populiariausių valdiklių pasaulyje. Naujieji modeliai turi labai gerą reputaciją. Vienas iš paminėtinų trūkumų sunkiai ardos (reik spec. įrankių) taigi namie patys nesusiremontuosite.  Ši kontora taip pat turi didžiausią valdiklių pasirikimą.

Autotrol/Logix – tai General Electrics gaminys, tiksliau jie jų prieš keletą/kelioliką metų nusipirko (jeigu vėl neperpardavė). Valdiklio konstrukcija viena seniausių ir turinti daugiausiai judančių dalių, bet laikoma patikima, ypač ten, kur vanduo smarkiau užterštas. Norint turėti valdiklį kuris regeneruoja priklausomai nuo suvartoto vandens kiekio tėra vienintelis varijantas Lietuvoje: Logix 760 + autotrol 255.

 Tiesa, dar yra nepertraukiamo veikimo filtrai, bet nuosavuose namuose tai neaktualu.

 Istoriją kaip rinkausi/pirkau filtrą ir kodėl paėmiau būtent tokį papasakosiu kitą savaitę, kai tikiuosi filtras jau stovės pas mane.

 Tęsinys čia.

 


Raktai: vandens minkstinimas, vandens minkštinimo filtrai kaina, vandens minkštinimo filtras kaina, minkštinimo filtrai kaina
Jul 122011
 

Internetu perku daug ir visko. Man pigiau ir paprasčiau pavyzdžiui nusipirkti penkis dip5 jungiklius Kinijoje už 2.5 $ nei vieną dip6 už 3 Lt kitame miesto pakraštyje. Bet kuriuo konkrečiu laiko momentu pakeliui pas mane yra apie 1-7 siuntinukai: Dėl to save pakankamai susipažinusiu su siuntinių keliavimo ypatumais tiek iki Lietuvos sienos, tiek šalies viduje.

Ne kartą ir ne du yra tekę bendrauti su Lietuvos pašto skyriumi pateikiančiu siuntinius muitinei. Dažniausiai toks bendravimas apsiribodavo paypal sąskaitos išrašo nusiuntimu (bet visada, esant reikalui, būdavo galimybė paskambinti iš išsiaiškinti, kuris siuntinukas „užstrigo“).

Tiesa, kai buvo įvestas „aptarnavimo mokestis“ iš už ES ribų dažniausiai keliauja sintiniai kurių vertė iki 20$, dėl to tiesioginio bendravimo su Paštu sumažėjo: paprasčiau atsisiųsti tris atskirus siuntinukus po vieną LED lemputę nei tris lemputes viename.

Nepaisant to, kartkartėmis mano siuntinukai visgi užstringa pašte. Apie vieną tokį „užstrigimą“ ir pasikeitusią tvarką ir norėjau papasakoti.

 Naujos tvarkos niuansai:

  1. Nebėra tiesioginio telefono numerio, kurio galima pasiteirauti, kuris siuntinukas užstrigo.
  2. Paskambinus duotu (bendru) numeriu neįmanoma gauti informacijos nei apie sintinį nei būti sujungtam su reikiamu žmogum/skyrium (taigi skambinti neverta).
  3. Vienintelis būdas gauti kokios nors informacijos – parašyti užklausa duotu elektroninio pašto adresu (nors atsiųstame laiške aiškiai parašyta, kad tuo adresu informacija neteikiama… bet parašius atsako, nors ir formaliai, nesistengiant suteikti informacijos).
  4. Įdomiausias pasikeitimas – tai užstrigusiam siuntiniui suteikiamas LIETUVIŠKAS registracijos numeris (jei siuntinys neregistruotas). Tai ir sukėlė man didžiausių problemų. Vienintelė informacija, kuri pateikiama tai šalis iš kurios siuntinys atėjo ir registracijos numeri. Sutrikau, kai gavau raštą, sakantį, kad reikia pateikti muitinei duomenis apie siuntinuką iš Kinijos.. su Lietuvišku registracijos numeriu ir be jokios kitos informacijos. Nei svorio, nei siuntėjo, tik kilmės šalis ir Lietuviškas registracijos numeriukas.

Pamenu prieš kokius tris metus Lietuvos pašto internetinėje svetainėje buvo galima sekti kiekvieną registruotų siuntinių „žingsnį“ nuo užregistravimo Lietuvoje, iki vietinio pašto. Šiuo metu tokios galimybės nebėra. Galima tik pasižiūrėti, kada siuntinys buvo registruotas Lietuvoje, ir kada buvo „įteiktas“. Turiu negerą įtarimą kad taip bandoma slėpti Lietuvos pašto neefektyvumą. Kitavertus, turiu pripažinti,  kad per paskutinį penkmetį Lietuvos paštas siuntinius (LT teritorijoje) pradėjo pristatinėti mažumėlę efektyviau.

 Gal ir gerai, kad Lietuvos paštas bando keistis (ne taip kaip Lietuvos geležinkeliai.. kur angliškame puslapyje paskutinės naujienos iš 2008 metų), nemalonu tik kad tie pasikeitimai sukuria naujų papildomų problemų (reikėtų patrumpinti tą gudrutį kuris sugalvojo greituosius kreditus pašte teikti). Pasikeitusi siuntų pateikimo muitinei tvarka irgi sukuria daug papildomo galvos skausmo pašto klientams. Ypač pirmą kartą.

 Pabaigai truputis statistikos apie registruotų siuntinių keliones iš Kinijos/Honkongo į Lietuvą:

  1. Nuo siuntinio registravimo iki fizinio išsiuntimo iš šalies – Honkongo paštas – 5-9 kalendorinės dienos. Kinijos paštas 5-6.
  2. Kelionė iki Lietuvos: Honkongo paštas – 5 kalendorinės dienos, Kinijos paštas – 5-6.
  3. Siuntinio kelionė Lietuvoje (iki lapuko įteigimo) 3-7 dienos (nors yra pasitaikę ir gerokai ilgiau).

Sumoje registruoti siuntinukai keliauja apie 3 savaites. Neregistruoti keliauja 2-4 savaites.

 


Raktai: vidaus pasto siuntu paieska, kinijos pastas, siuntu paieska is kinijos, siuntu paieska, Lietuvos pastas