Jun 172011
 

Tikriausiai nedaugelis žino, kad kiekvieną savaitę vyksta po keis ar keliolika valstybinio turto aukcionų. Juos vykdo įvairios valstybinės institucijos pradedant ministerijomis ir baigiant kariniais daliniais ar vaikų globos namais.

Pardavinėjama dažniausiai „nebereikalingas arba netinkamas naudoti“ turtas. Pramogos dėlei tokius aukcionus (tiksliau informacija apie juos) stebiu jau gerą pusmetį. Dažniausiai pardavinėjama antikvarinė kompiuterinė ir ryšio technika, automobiliai, baldai. Kartais pasitaiko ir įdomesnių eksponatų. Pavyzdžiui šį pavasarį Kaune buvo pardavinėjami keli Amerikiečių gamybos kariniai džipai.

Vienas iš išskirtinių tokių aukcionų bruožų – sudaromos dirbtinės kliūtis dalyvauti: nepateikiama (arba pateikiama per mažai) informacijos apie parduodamus daiktus, dalyvavimas aukcione beveik visada mokamas (ir pasitaiko labai nelogiškų dalyvavimo kainų). Keli pavyzdukai iš neseniai paskelbtų aukcionų:

Kauno akademinių klinikų aukcionas. Vienintelė informacija apie parduodamas prekes – 25 vienetai. Kita informacija teikiama telefonu arba nuvykus į vietą. Barjeras visiems, kas nežino ką ten iš tikro pardavinės.

Panevėžio miškų urėdijos aukcionas – pradinė daugiau nei pusės siūlomų prekių kaina 50Lt ar mažiau… o aukciono dalyvio bilietas irgi 50Lt. Jei neplanuoji pirkti kelių brangiausių prekių ar visko urmu – tokia bilieto kainą neadekvati. Beje, jie pardavinėja ir PIII kompiuterius… datuotus 2008 m.

Pats aš esu dalyvavęs tik viename valstybinio turto pardavimo aukcione: įsigijau 250 dėžučių grabalinės kiaulienos konservų (su besibaigiančiu galiojimo terminu). Visai geri konservai. Daug mėsos. Tiesa, didžioji jų dalis ir atiteko šunėkui. Jis buvo labai patenkintas.

 Posted by at 13:29  Tagged with:
Feb 192011
 

(o gal niekada ir nebuvo ?)

 Taip atrodo pabandžius nusipirkti kokią nors paslaugą. Su daiktais, ypač serijinės gamybos, paprasčiau.

Situacija: nusprendžiau pasistatyti palydovinės įrangos komplektuką. Pasiskaitinėjau forumuose, maždaug išsiaiškinau ko man reikia. Surašiau specifikaciją  ir išsiunčiau e-mail‘us visoms tuo užsiimančioms firmoms ir individualiems žmonėms, klausdamas galutinės kainos (įranga + montavimas). Viso išsiunčiau šešis laiškus. Per pirmas 24 valandas gavau 4 atsakymus. (neatsakė vienas „patentininkas“ ir viena stambiausių tuo užsiimančių Kauno formų). Išsirinkau mažiausią kainą pasiūliusią firmą („patentininkų kainos buvo analogiškos arba didesnės“). Susitarėm kad antradieni (2011 02 15)  atvažiuos pažiūrės, trečiadieni (2011 02 16) sumontuos. Praėjo antradienis.. baiginėjasi trečiadienis o iš firmelės jokių žinių (nei e-mail, nei skambučio ir žinoma niekas neatvažiavo).

Toks vaizdas, kad 2000+ Lt užsakymas tokia smulkmena, kurią galima pamiršti.

 Beje, kad susitarus su paslaugų ar prekių tiekėjų jie pamiršta savo pažadus nieko naujo. Panašiai buvo kai pirkau baldus.. (susitarėm kad atveš… o jie nepasirodė.). Panašiai buvo pernai prieš Kalėdas kai su vienu „garažiniu“ susitariau auto diagnostika daryti: Nuvažiavau.. o jis „peršalo“. Panašiai buvo praeita vasara kai malkas pirkau.. pažadėjo atvežti „pirmadieni“ o kai nepasirodė ir aš perskambinau paaiškino: žinai, baigėsi ąžuolas. Galiu uosio atvežti, bet bus 15-20% brangiau.

Buvo ir daugiau panašių nutikimų. Tikriausiai klientas užsakovui visai nesvarbus. Vienu daugiau.. vienu mažiau.. jokio skirtumo.

 Gal Kubilius ir buvo teisus ir visi tik vaidina krizę, o iš tiesų nebegali perlipti per po kojomis besimėtančius pinigų kalnus ?

 P.S. susidaro toks vaizdas, kad susipirkus visus komponentus atskirai, o ne imant „viską iš vienų rankų“, t.y. kontoros kuri užsiima ir montavimu, galima sutaupyti.

Papildyta 2011 02 19:  Prieš pusvalandį paskambino kontoros, kuri turėjo man SAT sistema montuoti (2011 02 15-16 dieną)atstovas ir paklausė ar šiandien/rytoj galima pas mane ją sumontuoti. Oficiali legenda: giminaitis mirė ir nebuvo laiko. Meistriukas (lyg) turėjo susisiekti.. Teko jų paslaugų oficialiai atsisakyti. Nors kaina buvo priimtina. Ne tiek dėl kažkokių principų, paprasčiausiai negaliu pasitikėti kontora, kuri nesilaiko terminų/įsipareigojimų net prieš „paimdama pinigus“. Tikiu, kad jie man būtų sistemą sumontavę kad ir šiandien, bet jei ką nors „prichaltūrintų“, kaip reikėtų ieškoti ir kiek laiko užtruktu kol vėl prisišaukčiau. Šį kartą kontoros pavadinimo neviešinsiu. Gal iš tikro žmonėms atsitiko nelaimė ir ne tas galvoje buvo, bet per paskutinius 5 metus aš tiek istorijų esu girdėjęs… ir apie ligonines, ir apie avarijas, ir apie sugedusias mašinas, ir apie pavedusi tiekėją ar „užgėrusį“ meistriuką, kad legendomis nebetikiu..

Feb 012011
 

Mėgstu nuolaidas, dažnai apžiūriu grupinio apsipirkimo portalus. Šiandien vienas jų siūlo solidžią nuolaidą alkotesteriams (labai naudingas įtaisas mašinoj :). Ir kaina pasirodė priimtina: 28Lt vietoj 52Lt (pasak pardavėjo nuleista nuo 69 Lt, be to plius10 Lt pristatymo mokestis). Bet, kaip visada, prieš ką nors pirkdamas pasižiūriu kiek tas daiktas realiai gali kainuoti, nes kainos Marijos žemėje dažnai būna keistai kilsteltos.

Taigi, apsidairius aplinkui paaiškėjo, kad tokius alkotesterius kaimynai latviai pardavinėja už 23 litus (su siuntimu į Lietuvą), o perkant Kinijoj jų kainos prasideda nuo 13LT (su siuntimu į Lietuvą). Nei jei pamesime PVM, šis žaislas kainuos nepilnai 18 litų.

Darant prielaidą, kad šis pardavėjas savo prekes perka už aukščiau paminėtą kainą (nelabai realu, nes joje jau yra e-bay ir paypal mokesčiai, bei persiuntimas oro paštu) ir tvarkingai susimoka PVM, tai parduodamas šiuos alkotesterius už „akcizinę“ kainą jis gauną 50% maržą. Parduodamas už normalią kainą jis gauna 250% maržą.

Aš suprantu, kad pardavėjas turi išlaikyti savo infrastruktūrą, gauti pelną, suteikti garantijas ir t.t., bet kai tą pačią prekę galima nusipirkti kitame pusrutulyje ir parsisiųsti į Lietuvą daugiau nei du kartus pigiau (neskaičiuojant PVM – daugiau nei tris kartus pigiau) čia jau kažkas ne taip.

Kol dar internetas Lietuvoje daugiau vaikų žaidimas nei dalis gyvenimo būdo, tokie kainų skirtumai gali gyvuoti, bet padėtis žaibiškai keičiasi. Turiu negerą nuojautą, kad kuo toliau, tuo tokie antkainiai sunkiau sulauks pirkėjų, net ir pritaikius menamą 50% nuolaidą

 P.S. akciją siūlė BigBonus.lt, alkotesterį pardavinėjo geroskainos.lt (laverna.lt)

P.P.S. ta proga įsigijau alkotesterį iš E-Bay. Lygiai tokį, kuris buvo siūlomas BigBonus. Už 12 lt (be kelių centų). Su atsiuntimu į Lietuvą.

Oct 052010
 

Vakarykštis Prezidentės / jos atstovo spaudai / konsultantų pareiškimas, kad reikia reguliuoti maisto produktų antkainius (taip siekiama sumažinti kainas). Tai pristatoma kaip kova su monopolininkais. Tokios retorikos kitaip kaip populizmu ir nostalgija sovietiniams laikams nepavadinsi. Tikriausiai pasireiškia Prezidentės ir jos aplinkos socialistinės ekonomikos studijos.

Taip atrodė parduotuvės, kai buvo reguliuojamos prekių kainos

Tikriausiai per paskutinius 20 metų didelė dalis tautos pamiršo (ar to niekada nepatyrė) ką reiškia valstybės nustatomos kainos. Pats pareiškimas atrodo labai patraukliai: bjaurybės mažmenininkai pasinaudoję savo dominuojančia padėtimi rinkoje dirbtinai sukėlė parduodamų produktų maržas (net įvardijama priežastis: kad kritus pardavimams pelnas išliktu toks pats). Kai paskutinį karta domėjausi Lietuvoje buvo keturi stambūs prekybos tinklai ir dar keletas mažesnių. To konkurencijai kaip ir pakaktų (trys mobilus operatoriai labai smagiai konkuruoja ir mes turime visai neblogas pokalbių kainas), nebent būtų sudarytas kartelinis susitarimas. Jei toks buvo – dalyvius ir iniciatorius reikia bausti ir stipriai. Tik keista, kad ruošiamasi ne bausti už padarytus nusižengimus (kartelis – nusikaltimas), ar stengiamasi tobulinti įstatyminę bazę, o siūlomos komandinės priemonės – maržų reguliavimas. Kitas logiškas žingsnis – kainų reguliavimas. Dar toliau ir planinę ekonomiką galima įžiūrėti.

Juokingiausia, kad toks formalus reguliavimas, net jei bus įvestas, nieko neduos – visada galima sukurti papildomą tarpininką. O ir patiems prekybos centrams mažėja iniciatyva derėtis su tiekėjais: nuo didesnės pradinės kainos bus didesnės pajamos ir iš maržos.

Esu komandinių ekonomikos valdymo principų priešininkas, todėl visokie pasamprotavimai apie tai kad valstybės institucijos nustatinės pelno maržas (ar kainas) sektoriuose kur konkurencija gali puikiausiai veikti. Jei didžiųjų prekybos centrų antkainiai tokie milžiniški, tai kodėl nekurti priemonių, skatinančių konkurenciją ? Žinoma… kažką nustatyti ar uždrausti žymiai lengviau nei sukurti visiems lygias žaidimo taisykles.

Beje, gal prekybos centruose antkainiai ir dirbtinai išpūsti, bet „vietinėse“, mažose parduotuvėse tų pačių maisto prekių kainos yra aukštesnės. Net ir nuėjus į turgų „batonas“ kainuoja vos keliais centais pigiau nei „Maximoje“ nepaisant to, kad „turgininkas“ sutaupo nemažai pinigų, kuriuos prekybos centras išleidžia mokesčiams.

Aš tikiu Prezidentės ekonomikos žiniomis, dėl to manau kad čia tik eilinė populizmo porcija tautai, bet nesuprantu kam to reikėjo būtent dabar ?

Jul 062010
 

 

Čia tokia patriotinė akcija..

Kai buvau jaunas, madinga buvo pardavinėti plytas. Tamsiuose pavartėse, ar šiaip nuošalesnėse vietose tamsiu paros metu buvo siūloma pirkti plytą. Už visus turimus pinigus. Tiesa, kiek žinau tos plytos taip ir neatiduodavo.

Panašiai skambanti akcija šiuo metu organizuojama Baltijos keliui atminti. Siūloma įsigyti plytą, ant kuris bus užrašytas tavo vardas. Ir visai nebrangiai, jei neklystu – tik 20 litų.

Nors šią akciją ir palaiko gausios žymių Lietuvos veikėjų gretos bei žiniasklaida, man tokia idėja nepriimtina (ir aš nepirksiu „savo“ plytos). Nesu egocentriškas savimyla, ir nematau reikalo įamžinti savo vardą sienoje. O ir laisvės kelio sienos simbolikoje nelabai įžiūriu. Tikriausiai todėl kad nesu meniškos sielos. Man siena greičiau simbolizuoja izoliaciją ir sovietinį rėžimą nei laisvės kelią. Net ir skylėta siena.

Sutinku, kad reikia skatinti patriotizmą, savimonę, tautos istorinę atmintį, bet, mano manymu tai reikėtų daryti daugiau švietimu, o ne pardavinėjant plytas su pavardėmis. Kažkurioje reklaminėj laidoje apie tą sieną buvo pasakyta mintis, kad seneliai ten galės atsivesti anūkus ir parodę savo pavardę papasakoti kaip stovėjo Baltijos kelyje ir gynė Lietuvos nepriklausomybę (nepriklausomai nuo to ar tuo metu iš tiesų ten buvo, ar sėdėjo kur KGB arcyvuose ir kilnojo popieriukus.

Labai simboliška ir indulgencija už 20 litų ir siena, turinti simbolizuoti laisvę.

P.S. pagal dabartinius duomenis, buvo parduota ženkliai mažiau plytų nei planavo autoriai (liko 9 dienos… ir daugiau nei pusė plytų).


Raktai: plytos