Energetikos ministerija ateityje užsiims automobilių remontu

 Energetika  4 Responses »
May 102010
 

Arba keletas įdomesnių pozicijų iš energetikos ministerijos 2010 pirkinių sąrašo.

Pieš kurį laiką energetikos ministerija išplatino 2010 numatomų įsigyti pirkinių sąrašą, kuriame pateikiama informaciją kaip ir ką žadama įsigyti. Visą sąrašą galima rasti čia., jo viso nenagrinėsiu, paminėsiu tik kelias įdomesnes pozicijas:

Kuras (iš automatinių degalinių), 8000 litrų. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Kad ministerijai reikia kuro nieko keisto, bet kodėl norima pirkti būtinai iš automatinių degalinių ir kodėl neskelbiamas normalus konkursas man nesuprantama (suma visgi nėra maža – apie 32,000 litu). Dar keisčiau atrodo, kodėl visos ministerijos kurą perka atskira.

Kėlimo įrenginiai: Hidraulinis kėbulo pakėlėjas. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Galima spėti, kad energetikos ministerija planuoja užsiminėti ne tik savo tiesioginėmis funkcijomis, bet ir šalutiniu verslu: mašinų remontu. Tikriausiai tam skirtas ir dar vienas planuojamas pirkinukas: Įrankiai, kuris taip pat perkamas apklausos būdu. Beje, ministerija taip pat žada pirkti ir transporto priemonių ir susijusios įrangos remonto ir priežiūros paslaugas (vėlgi apklausos būdu). 

Microsoft Dynamics NAV darbo vieta. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Nelabai įsivaizduoju, kam tokiai kontorai kaip ministerija prireikė Navision ir kodėl nebuvo galima to pirkti normalaus konkurso būdu, nes jei neklystu tai nėra pati pigiausia programinė įranga.

Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugos. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Kitais žodžiais tariant, mobiliojo ryšio operatorius bus pasirenkamas praktiškai be konkurso. Įdomu kodėl ?

Meninės paslaugos. Pirkimas vykdomas apklausos būdu. Šiaip įdomu, kokias menines paslaugas perka energetikos ministerija ?

Aš suprantu, kad šiame sąrate pateikti duomenys tai tik visų išlaidų ledkalnio viršūnė, bet ir iš šio sąrašiuko kyla keisti klausima ir išvados:

  1. Dėl nežinomos priežasties, didžioji dalis pirkimų yra vykdoma nesinaudojant centralizuota pirkimo sistema, dažniausiai pasirenkamas apklausos būdas, kuris palieka plačius kelius korupcijai
  2. Pernai įsteigta ministerija šiemet perka 32 naujus kompiuterius, 35 naujus „baldus“. Ar tai reiškia kad bus priimta papildomai 32 žmonės arba daugiau nei pusei darbuotojų, paminėtų ministerijos internetinėje svetainėje, bus atnaujinto „darbo sąlygos“ ?
  3. Kažkodėl susidaro įspūdis, kad kai kurie panašių prekių pirkimai yra išskaidyti į grupes ir vykdomi atskirai, o kiti sumesti į krūvą (įdomu, kas slepiasi po 138 programinės įrangos licencijų nuoma ?)
  4. Keista, kodėl ministerija turinti keturis teisininkus (darau prielaidą, kad teisės skyriuje dirba teisininkai) planuoja pirkti analogiškas paslaugas iš šalies.
  5. Susidaro įspūdis, kad kiekviena ministerija veikia kaip UAB‘as ir pirkimus stengiasi atlikti „apklausos“ būdu. Nelabai suvokiu, kodėl  kurą, draudimą, spausdinimo, mobilaus ryšio, laikraščių prenumeratos ir daugelį kitų paslaugų nebūtų galima pirkti centralizuotai, nes jų, tikriausiai, reikia visoms ministerijoms.

P.S. gaila, kad toks sąrašiukas pateikiamas tik „prekėms“ ir nėra jokios informacijos apie planuojamus užsakyti tiriamuosius darbus. Taip pat būtų įdomu pamatyti šį sąrašiuką po metų, papildytą išleistų pinigų sumomis.

Mano požiūris į atsinaujinančius energijos šaltinius

 Komentarai  10 Responses »
Apr 272010
 

Paskutiniu metu esu dažnai kaltinamas tuo, kad atstovauju dujininkus, šilumininkus, rusus ar didžiąją energetiką.  Šį įrašą norėčiau skirti savo pozicijos atsinaujinančių energijos išteklių atžvilgiu išdėstymui:

  1. Aš dažniausiai aš atstovauju tik pats save (ir kitus vartotojus). Kartais orientuojuosi į tai, „kaip Lietuviai būtų geriau“ ir neturiu jokių sąsajų nei su šilumos nei su elektros gamintojais/tiekėjais, resursų importuotojais ir t.t.
  2. Niekur nedingsi – atsinaujinančius energijos šaltinius naudoti reikia (energetinis saugumas, tvari plėtra, priklausomybė nuo importo, vietinė rinka, dosnūs politikų įsipareigojimai ES ir t.t.). Vienintelis klausimas kuriuos ir kiek.  Nepritariau ir nepritarsiu „pionieriškom“ idėjom be saiko skatinti visus iš eilės atsinaujinančius energijos išteklius: remti/skatinti reikia tik atsižvelgiant į gaunamą naudą ir tik tiek, kad įvykdytume įsipareigojimus.
  3. Pats savaime atsinaujinančių išteklių naudojimas yra teigiamas reiškinys, ypač kai tuo pačiu tvarkoma aplinka (ar surenkamos „šiukšlės“), bet atsinaujinančių išteklius naudojimas negali tapti savitiksliu reiškiniu, kuomet siekiama kuo daugiau ir kuo greičiau, bet nesirūpinama pasekmėmis. Atsinaujinančių energijos išteklių integracija turėtų būti bendros energetikos strategijos dalis.
  4. Su retomis išimtimis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas didina elektros/šilumos/kuro kainas (viena iš retų išimčių – biomasė) ir tai man nepatinka.
  5. Mano nuomonę paramą reikia organizuoti remiantis rinkos principais (pvz. sertifikatais, kvotom ar pan.), o ne pasenusia komandine sistema, kur tarifas tvirtinamas valdžios struktūrų, o jo dydis be kitų veiksnių priklauso nuo juos tvirtinančių valdininkų „geranoriškumo“.
  6. Atsinaujinančių energijos išteklių nepamatuotas rėmimas skurdina Lietuvos žmones (ir mane) bei kenkia pramonės konkurencingumui.
  7. Aš nesu prieš atsinaujinančius energijos išteklius ir jų naudojimą, bet man labai nepatinka kaip šiuo metu jie yra remiami Lietuvoje.

P.S. aš suprantu, kad norint vystyti atsinaujinančius energijos juos reikia vienaip ar kitaip paremti, bet parama turėtų priklausyti nuo šių išteklių teikiamos naudos, o ne remiantis vystytųjų pageidavimais. Remti visų pirma reikia tas kuro rūšis, kurios yra ekonomiškai patraukliausias, ar sprendžia kitas, papildomas, problemas (tokias kaip miškų valymas ar pan.).

P.P.S. nesuprantu ir nepalaikau žmonių, kurie reklamuodami atsinaujinančius energijos šaltinius kalbą apie jų ekonomiškumą ir naudą remdamiesi esamomis ar būsimomis paramos schemomis (pvz. kaip pramoninkų atstovai gyrėsi kad jie įrodys saulės elektros ekonominį patrauklumą Lietuvoje). Tai elementarus pinigų perpumpavimas iš vienos kišenės į kitą ir su ekonomiškumu neturintis nieko bendro.  Visada galima padaryti „auksinį“ verslą jei užsitikrini savo gaminamos produkcijos privalomą supirkimą už fiksuotas, iš anksto žinomas kainas, bet ar tokią veiklą galima vadinti verslu nesu tikras.

 


Raktai: atsinaujinantys energijos saltiniai problemos

Informacinis karas: žaliosios energijos frontas

 Energetika  13 Responses »
Apr 262010
 

Visi mes gyvename karo sąlygomis. Informacinio karo. Kasdieną mūsų protus atakuoja šimtai pranešimų (dažnai vadinamų žiniomis ar naujienomis) kurių pagrindinė paskirtis – formuoti mūsų pažiūras. Toks karas vyksta ir energetikoje. Tradiciška susiduria „žalios“ (arba atsinaujinančios) energijos šalininkai, su tradicinės energetikos rėmėjais. Tai jokia naujiena ir tai nieko nestebina. Įdomu kitkas – kokios pinigų sumos metamos į šį informacinį karą. Praeito savaitgalio „Europien energy review“ () straipsnis apie energijos efektyvumą ir energijos taupymą pateikia kelis įdomius skaičiukus. Pasak Green Peace, Koch Industries studijoms ir kitiems moksliniams tyrimams remiantiems tradicinę energetiką per vienuoliką metų (1997-2008) išleido 48,5 milijonus dolerių. Antroje vietoje „blogiukų“ sąrate ExxonMobil per tą patį laikotarpį išleidusį 24 milijonus dolerių. Palyginimui Green Peace 2008 bendras biudžetas viršijo 48 milijonus eurų, iš kurių 29 milijonai buvo skirti projektų vykdymui. Kitas stambus šio „karo“ dalyvis William and Flora Hewlett Foundation 2009 išdalinęs virš 345 milijono dolerių.

Skaičiai patys savaime įspūdingi. Aš negaliu tvirtinti, kad visi aukščiau paminėti pinigai buvo išleisti būtent propagandai (galbūt, išskyrus tik Green Peace, kurie užsiiminėja tik propaganda ir „akcijomis“ labai primenančiomis terorizmą), greičiau atvirkščiai: tikriausiai buvo daug ir sunkiai dirbama, atlikinėjami tyrimai, daromos studijos ir t.t. Problema tame, kad tie kas moka pinigus, tie ir muziką užsako: neįsivaizduoju situacijos, kai „žaliųjų“ užsakyto tyrimo rezultatai rodytų iškastinio organinio kuro patrauklumą, o „naftininkų“ tyrimai – kad reikia atsisakyti iškastinio kuro. Aš esu beveik įsitikinęs, kad nei viena pusė neklastojo rezultatų, paprasčiausiai yra pasirenkamos atitinkamos prielaidos, ir gaunamas užsakovą tenkinantis rezultatas. O atsižvelgiant į tai, kad „žaliosios“ tiesos tyrimams yra metamos ženkliai didesnės pinigų sumos – nenuostabu, kad atitinkamų studijų ir išvadų yra ženkliai daugiau. Man asmeniškai yra baisu žiūrėti, kai „apsinešusių“ paauglių minios daužo langus įrodinėdami kad reikia stabdyti klimato atšilimą, ar fanatikai taranuoja tanklaivius, siekdami įrodyti naftos produktų kenksmingumą. Ne ką geresnė situacija ir tarp kitų visuomenės sluoksnių. Jei per televiziją ar spaudoje paskelbė kad naujausių tyrimų rezultatai rodo, kad vėjo ar biomasės jėgainės išgelbės pasaulį (arba dėl jų naudojimo atpigs šiluma) didžioji dalis auditorijos tuo tiki. Tie kas per televizorių dar žiūri ne tik „žvaigždžių ar seimo šou“ ar skaitote ne tik kriminalinę kroniką spaudoje, pabandykit kritiškai įvertinti, kiek ir kokios informacijos yra pumpuojama į vartotojų smegenines. Pabandykit paanalizuoti, kaip formuojama viešoji nuomonė. Manyčiau akivaizdu, kad laimi informacinį karą (ir kieno finansavimas yra pastebimai geresnis).

Pasižiūrėjus į Lietuvą – situacija yra katastrofiška. „žaliosios“ energetikos lobistai mirga tiek TV, tiek laikraščiuose. Pilkajai žmonių masei yra peršama nuomonė, kad dėl didelių kainų kalti dujininkai, šilumininkai ar degalinių operatoriai, o šalį išgelbės tik atsinaujinantys energijos ištekliai (kurių paramai dabar bandoma „išsiderėti“ šimtus milijonų), praktiškai nepateikiant jokių alternatyvų ir labai retai paminint skaičius. Aš pats esu ne kartą apšauktas monopolistų atstovų vien už tai, kad paklausiau: „kiek tai kainuos vartotojui ar valstybei?“, „ar Lietuva gali tai sau leisti ?“. Nelabai kam tai įdomu.

Kokį karšto vandens tiekimo būdą pasirinkti (2) ?

 Energetika  2 Responses »
Mar 262010
 

Prieš kurį laiką jau rašiau apie karšto vandens tiekėjo pasirinkimą, bet tuomet rėmiausi pagrinde viešai platinama reklamine informacija. Ačiū kolegai Grant.lt kad parodė mano klaidą. Pirmas įrašas, parengtas pagal  viešai brukamą informacija yra čia.

Perskaičiau šilumos ūkio įstatymą, šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles ir susidariau nuomone, kad šiuo metu viešai brukama versija dėl karšto vandens apskaitos nevisai atitinka įstatymo raidę. Mano nuomone, šiuo metu galiojantys teisės aktai taip reglamentuoja „neapskaityto“ karšto vandens paskirstymą:

Nepasirinkus karšto vandens tiekėjo sistema lieka tokia, kokia yra: nuostoliai (tiksliau pavogtas karštas vanduo) paskirstomas visiems daugiau/mažiau tolygiai per gyvatuko mokesti. Kadangi skaitliukai butuose seni ir nevisi veikia korektiškai, be to per 20 metų nuo jų pastatymo atsirado gudročių juos „patobulinusių“ tokio nepaskirstyto karšto vandens gali būti daug.

Pasirinkus karšto vandens tiekėją, jis privalės (gyventojų sąskaita) sutvarkyti apskaitą butuose bei įvadinius skaitliukus, BET jei  jis (šilumos tiekėjas) sutvarkys apskaitą taip, kaip reglamentuoja įstatymai (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 320 punktas) jis galės „nepaskirstytą“ (pavogtą) karštą vandenį išdalinti namo gyventojams proporcingai jų karšto vandens skaitiklių parodymams. Teoriškai  tokio neapskaityto vandens neturėtų būti (skaitliukai nauji, patikrinti, laiku nuskaitoma informacija) , bet jei visgi atsiras „dingusio“ karšto vandens, teks susimokėti ne karšto vandens tiekėjui (kaip dabar reklamuojama per masinės informacijos priemones) o namo gyventojams. Be to, kuo daugiau karšto vandens sunaudosi (arba mažiau vogsi) tuo turėsi mokėti daugiau už „nepaskirstytą“ karštą vandenį. (ir žinoma prisidės skaitliuko mokestis).

Kaip gyventojai renkasi karšto vandens tiekėją visoje Lietuvoje statistikos nemačiau, bet Kaune vyrauja noras pasilikti prie esamos sistemos (tam įtakos gali turėti ir aktyviai vykdoma informacinė/reklaminė kompanija siūlanti pasilikti prie esamos sistemos).

Energetikos ministerija ir laiko mašina

 Komentarai  5 Responses »
Mar 232010
 

2010-03-08 Energetikos ministerija paskelbė konkursą: taikomajam mokslinio tyrimo darbui apie gamtines dujas. Konkursas būtų nieko neypatingas jei ne datos ir terminai:

Pasiūlymai gauti turi būti pateikti iki 2009 m. kovo 23 d., 16.30 val., o pats darbas atliktas iki 2009 m. balandžio 30 d. Ir ankščiau kai kurioms kontoroms pasitaikydavo skelbti konkursus atbuline data.. bet tai dažniausiai būdavo slepiama. Dabar tai daroma atviru tekstu. Dar vienas įdomus šio darbo aspektas: tokios apimties darbo per mėnesį padaryti fiziškai neįmanoma (net ir modelius kuriant su kalkuliatoriumi). Be tai jau tapo tradicija, kad energetikos ministerijoje susirinkę specialistai galvoja, kad bet koks tyrimas tai filosofiniai apmastymai paremti (galbūt) literatūros analize.

Šaltiniai: kvietimas, techninė užduotis.

 Older Entries  Newer Entries