Dali.us

Elektra yra gėris

Dec 212010

Retai susimąstai, kokios svarbios gali būti kai kurios gyvenimiškos smulkmenos, prie kurių esi pripratęs. Elektra viena iš tokių. Gyvename Lietuvoje, šalyje kur elektros tiekimo sutrikimai yra retas reiškinys, ir tik nedaugeliui teko ilgėliau be jos apseiti.

Mano darbas yra susijęs su energetika. Yra tekę lankytis šalyse, kur elektros tiekimo sutrikimai – tai kasdienis reiškinys, bet dabar pačiam teko su tuo susidurti, tik tada gali išties įvertinti koks nuostabus dalykas yra elektra. (Sėdėjimas viešbutyje, kur elektros tiekimo pertrūkiai pasireiškia neveikiančia oro kondicionavimo sistema yra ne tai).

Taigi, sėdžiu namie be elektros. Jau pusantros valandos. Tai reiškia kad neveikia šildymo sistema (negaliu užsikurti pečiaus, nes be elektros nebus kam vandens varinėti), nėra vandens (hidroforas), negaliu pasišildyti valgyt (elektrinė viryklė). Jau nekalbant apie tylą: jokio televizoriaus ar radijo. Net MP3 grotuvo baterija išsikrovė.

Žinoma, jei pasidarytų visai šalta – visgi užsikurčiau pečių (turiu rezervinį maitinimą, kurio užtektų maždaug parai, o garažiuke dyzelinis FIAT stovi. Jo pilno bako užtektų dar dviem parom palaikyti mano šildymo sistemos siurbliu.), bet kol kas laukiu. Gal pavyks prisiskambinti VST avarinei tarnybai ir išsiaiškinti kada galiu tikėtis elektros. Jei dar šiandien – tai ir televizorių pasileisčiau. Žinias pažiūrėti. Bet kol kas ragelyje tik trumpi signalai. Užimta. Turiu negerą nuojautą, kad budinčius užkniso skambinantieji ir jie paprasčiausiai laiko nukėlę telefono ragelį. Netikiu kad per valandą man nebūtų pavykę prisiskambinti. Nors wardialer‘io ir neturiu, bet gan aktyviai bandau pramušti trumpų signalų sieną. Kol kas nesėkmingai.

Atrodo kad kažkokia brigada jau šaliną gedimą.. Tik, turiu negerą įtarimą, kad ten dirba arba visiški naujokai, arba gyvenimu labai nepatenkinti žmonės. Katik į vieną fazę buvo paduota 250V. Dabar vienoj fazėj 86V, kitoj 0V, trečioje 40V. Jei taip ir toliau įtampa šokinės degs daug prietaisų, neatjungtų nuo tinklo..

Sėdžiu ir stebiu kaip pamažu tuštėja netbook‘o baterija. Tikriausiai šiandien teks neplanuotai ilgai pamiegoti.

O visgi karalius nuogas !

Energetika 9 Responses »

Dec 052010

Kelis pastaruosius metus trukusi intriga su slėpynėmis dėl naujos atominės elektrinės pagaliau priėjo atomazgą: pasitraukus iš konkurso vieninteliam žinomam dalyviui paaiškėjo.. kad daugiau norinčių statyti atominę elektrinę Lietuvoje nebėra. Tiesa, premjeras vis dar nenori atsisakyti amžiaus statybų, bet jo atrodo jau niekas nebepalaiko.

Lieka atviras klausimas, ką daryti su įsteigta bendrove (Visagino atominė elektrinė), su pradėtais darbais ir šiuo metu vykdoma didžiąją Lietuvos energetikos sistemos destrukciją: visa tai buvo daroma su naujos atominės elektrinės šūkiu lūpose.

Kitas įdomus klausimas, ar konsultantams, konsorciumui vadovaujamam NM Rothschild&Sons bus sumokėtas sėkmės mokestis (2 milijonai eurų): jie suorganizavo konkursą kuriam buvo pateikti įpareigojantys pasiūlymai.. tiesa kontraktas taip ir nepasirašytas. (Ir ką reiškia įpareigojantis pasiūlymas, kurį gali bet kada atsiimti ?).

Taigi, kaip ir reikėjo tikėtis, atrodo visgi žlugs didžiosios amžiaus statybos, bet valdantieji neturėtų nusiminti: jų planuose liko dar ne vienas statytinas objektas: dujų terminalas, dujų saugykla, dujų jungtis su Lenkija, elektros tiltai į Lenkiją ir Švediją (tiesa, daugelis šių projektų, mano nuomone, yra naudingi Lietuvai. Gal tik išskyrus dujų saugyklą ir vamzdį į Lenkiją). Tik baisu, kad praradę viltį valdantieji nepradėtų krėsti dar didesnių kvailysčių: visai nesunku pasirašyti įsipareigojimus pirkti elektrą artimiausius 50 metų už kosmines kainas ar dykai atiduoti visą elektros energetiką, kaip kad kadaise buvo atiduota naftos perdirbimo pramonė.

Nauji elektros energijos planai: „Namai“ ir „Namai plius“

Energetika 10 Responses »

Nov 252010

Kuo visa tai gresia ?

Didelėm vyriausybės pastangomis buvo pramušta įstatymo pataisa, kuri panaikino energetinių kompanijų pelno ribojimą. Tiksliau nevisai panaikino, o pelno ribojimą iš įstatymo perkėlė „kainų komisijai“: jei būsit geri – leisim daugiau pelno turėti.. jei ne – patys kalti. Turiu negerą nuojauta kad tai eilinis žingsnis ruošiantis statyti naują atominę jėgainę. Eiliniams vartotojams tai tikriausiai reikš paprasčiausią kainų kilimą. Tiesa ne nuo naujų metų (energetikos ministras pažadėjo), bet nuojauta neapleidžia kad tai įvyks netolimoje ateityje.

Taigi, nuo naujųjų metų elektros tarifai nesikeis, bet tikriausiai atsiras net du nauji mokėjimo planai: Namai (10 lt/mėn. abonentinis mokestis ir 41 ct/kWh.) ir Namai plius (20 lt/mėn. abonentinis mokestis ir 39 ct/kWh).

Idėja labai graži: jei suvartoji labai daug elektros energijos – gali rinktis „planą“ ir mokėti mažiau. Socialinio teisingumo mažiau, bet ekonominės logikos daugiau. Realybėje šie planai gali būti patrauklūs tik nedidelei buitinių vartotojų daliai: kad gauti naudos iš plano „Namai“ reikia suvartoti ne mažiau nei 250 kWh elektros per mėnesį (apklausiau kelis draugus ir pažystamus: neatsirado nei vieno, kurie pastoviai tiek elektros energijos vartotų). Kad apsimokėtų pasirinkti planą „Namai plius“ reikia per mėnesį suvartoti ne mažiau nei 500 kWh elektros. Šie skaičiai gauti lyginant vienos laiko zonos standartinius tarifus. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis gyventojų, kurie suvartoja daugiau elektros energijos turi „pasidarę“ viryklės tarifus tai norint gauti naudos iš šių planų reikia suvartoti ženkliai daugiau elektros energijos (apie 1000 kWh/mėn kad pasiteisintų planas Namai plius). Aktualu tik tiems kurie turi pilis/dvarus arba šildosi elektra.

Pasirinkimas visada yra gerai (nors konkurencija būtų dar geriau). Bėda ta, kad tai gali būti pirmasis žingsnis pereinant prie visuotinio abonementinio mokesčio elektrai. Taip žmonės paprasčiausiai pratinami prie šios idėjos.

Raktai: namai plius planas, planas namai plius, namai plius, nauji elektros tarifai, elektros planas namai

Konferencija – „Atsinaujinančių energijos išteklių politika šiandien ir ateityje“

Energetika 18 Responses »

Nov 242010

Šiandien pasisekė sudalyvauti seime vykusioje konferencijoje „Atsinaujinančių energijos išteklių politika šiandien ir ateityje“. Renginukas nemokamas, žmonių nemažai ir gan įvairių. Tiesa, pranešėjai parinkti labai vienpusiškai: iš Lietuvos kalbėjo atsinaujinančių energijos išteklių asociacijų atstovai, J. Šimėnas (buvęs LITBIOMA vadas) bei vienas bankininkų atstovas. Iš užsieniečių – pagrinde įmonių gaminančių vėjo jėgaines atstovai (nemažą dalį pranešimo užėmė reklama). Visur vyravo viena bendra mintis: duokit mums pinigų (ir daug). Vėjininkai, saulininkai ir jiems prijaučiantys nori fiksuotų elektros supirkimo tarifų (ilgalaikių), nemokamo prisijungimo, privalomo supirkimo ir t.t. Biomasės atstovai (palaikantys šilumininkus) nori įvesti akcizą iškastinio kuro ir elektros importui (ir surinktais pinigais subsidijuoti katilinių perėjima prie biokuro). Iš tiesu buvo nuobodoka: pranešėjai žongliravo tais pačiais pritemtais skaičiukais, aiškino kad jiems visi Lietuvoje trukdo: tai prisijungimas brangus, tai tarifas per mažas (kitais žodžiais tariant remia per mažai). Vis paaikčiojama skundžiantis kaip blogai yra Lietuvoje, kokie mes atsilikę. Ir lyginama vėjo energetika su Danija, saulės energetika su Ispanija ir panašiai (gal dar palyginkime pensijas su Austrija ?). Dažnai naudojant absoliučius dydžius.

Konferencijos organizatoriai pažadėjo pranešimus sudėti kažkur į internetą.. gaila kol kas jų nepavyko rasti. Būtų galima kelis įdomesnius skaičiukus pakomentuoti.

Vienintelis dalykas kuris šioje konferencijoje tikrai patiko: Kauno chorisčių pasirodymas prieš ir po konferencijos. Visai smagiai merginos padainavo. Klausimai/komentarai iš salės irgi buvo artimesni realybei – siūlė pirma pasižiūrėti, kas Lietuvai geriau, o tik vėliau kalbėti apie skatinimą) ir pan..

Po konferencijos diskutuojant su kolegomis kilo mintis, kad atsinaujinančių energetinių išteklių fronte mūšis vyksta vienpusis: atsinaujinančių pusėje už geresnius tarifus kovoja daug įvairių asociacijų (kurių paskutiniu metu pridygo daugiau nei grybų po lietaus), o kitoje pusėje nėra visiškai nieko. Jei domitės Lietuvos žiniasklaida – galėjot pastebėti, kad pateikiama labai vienpusė informacija. Įvairūs baubai, kirais gąsdinamas tautietis, tokie kaip Gazprom tėra tik baubai: elektros rinkoje atsinaujinantys su dujomis nekonkuruoja, greičiau atvirkščiai: dujinės jėgainės reikalingos kaip rezervas atsinaujinantiems. Galbūt būtų galima „pasistumdyti“ šilumos rinkoje, bet ir ten, Gazprom mastais, rinkos praradimai negali būti dideli: artimiausiu metu didžiųjų miestų perėjimas prie biomasės mažai tikėtinas. Galima diskutuoti nebent apie politinius motyvus. Kiti rinkos žaidėjai yra praktiškai nematomi. Smulkiesiems vartotojams neatstovauja niekas. Iš energetikų nebelabai kas likę, o ir likusieji sėdi galva panarinę – visi nori savo darbo vietą išsaugoti. O jei kas bando pasisakyti prie norą beatodairiškai skatinti atsinaujinančius energijos išteklius, netgi neatsižvelgiant į šalies specifiką (pvz. saulės elektros supirkimo tarifas), jis tuojau apšaukiamas tautos priešu, nupirktu, kenkėju ir t.t. Vienu žodžiu – tautos priešas.

Beje, kvietime į konferenciją buvo rašoma, kad jos dalyviai priims rezoliucija. Paaiškėjo kad rezoliucija priims tik suinteresuotų asociacijų atstovai. Kiti konferencijos dalyviai netgi galutinio rezoliucijos teksto nematė. O spauda informuoja, kad rezoliucijai pritarė daugiau nei 200 konferencijos dalyvių .

P.S. dar keli įdomus faktai apie naująjį atsinaujinančių įstatymą (kuriam beje šiandien vyriausybė pritarė): jį ruošė patiškai išimtinai atsinaujinančius energijos išteklius atstovaujančios asociacijos. Pasidalino pinigus. Energetikos ministerija kartu su teisininkais yra paruošus alternatyvų įstatymo projektą (kurio niekas iš paprastų mirtingųjų nematė ir tikriausiai nepamatys, kur žiūri visokie auditai: aiškiai mėtomi pinigai į balą.).

Kietas kuras: Anglys + pjuvenos (Kalvis 2-20)

Kita No Responses »

Nov 172010

Prieš metus rašiau apie savo neigiamą patirtį naudojant Kieto kuro katilą Kalvis 2-20. Katilas yra ilgalaikė investiciją, dėl to tenka gyventi su tuo ką turi. Per praėjusį laikotarpį kiek geriau susigyvenau su šituo agregatu. Čia pasidalinsiu vienu iš savo neprofesionalių eksperimentų su šituo katilu. Ši karta išbandžiau anglių deginimą maišant jas su nedžiovintomis ąžuolinėmis pjuvenomis. Visi čia pastebėjimai yra grynai subjektyvus.

Pavasari/rudeni, kai lauko temperatūra santykinai aukšta ir šilumos poreikis nėra didelis deginti anglis problematiška: net ir mažesnio kaloringumo (kaitrumo) anglis išskiria per daug šilumos, dėl to katilas uždaro oro padavimą ir anglis blogai sudega. Tiesa, DOM 13-50 frakcijos anglis sudega žymiai geriau nei mano pernai naudota SSOM (15-50), bet užpylus kiek didesnį kiekį (pvz. nakčiai) ryte randu daug nesudegusiu anglių.

Šiemet malkas pirkau nepjautas (rastais po 3m), dėl to šildymo sezono pradžiai turėjau sukaupęs nemažą pjuvenų/skiedrų kiekį (kiek daugiau nei 0,5 M³). Šios pjuvenos buvo nedžiovintos, vietomis net pradėję pelėti, dėl to jų, kaip kuro, vertė nedidelė.

Kita vertus, sumaišius šias nekokybiškas pjuvenas su anglimis gaunamas visai geras efektas: jos kiek užtęsia anglies degimą, dėl to ryte kambariuose būna šilčiau, o ir anglis sudega geriau (paprasčiau pečių valyti). Tiesa, deginant bet kokį nedžiovintą kurą išsiskiria daugiau drėgmės, kas nėra labai sveika katilui/kaminui.

Išvada: pjuvenų maišymas su anglimi yra geras sprendimas, kuomet dar nereikia didelės katilo galios. Tai prailgina pakuros degimo laika ir pagerina kuro sudegimą. . Problema tik pjuvenų sandėliavimas (nes jos dažniausiai būna drėgnos ir greitai pradeda pelyti) bei didesni kondensato kiekiai kamine.

Paskutiniu metu vis pasvajoju apie akumuliacinę talpą, kuri padėtu optimizuoti katilo darbą ir nereikėtų taip žaisti…

Raktai: anglys, kietas kuras, pjuvenos, ssom anglis

Older Entries Newer Entries