Šildymas
Paskutiniuosius kelis mėnesius labai madinga tapo tema „atsijunkime nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų“. Aš irgi nusprendžiau įsijungti į šią diskusiją ir padėlioti skaičiukus: ar apsimoka ir kam apsimoka atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos (CŠT) tinklų. Pirma dalis bus apie šildymą, antra apie karštą vandenę, trečia (jei bus laiko ir nuotaikos) apie „globalius“ dalykus: kas išlošia/pralošia jei nuo CŠT atsijungia vienas butas, namas, kvartalas. Kaip gali keistis šilumos kaina, jei atsijungiama tik vasara, jei naudojami papildomi šilumos šaltiniai).
Visi pateikti skaičiukai remiasi šilumos poreikiu (arba sunaudota šiluma). T.y. tomis kWh, kurios reikalingos kad bute būtų šilta. Jei pažiūrėtume statistiką, tai naujos statybos butuose per metus gali reikėti 80 kWh kvadratinio metro šildymui. Senuose namuose šis skaičius gali šoktelti iki 200 kWh/m2 per metus (ar net daugiau). Darant prielaidą, kad butui apšildyti reikalingas vienodas energijos (kWh) skaičius nepriklausomai nuo to, iš kur gaunama šiluma palyginkime kiek kainuoja viena kWh priklausomai nuo jos „kilmės“ (skaičiai paimti 2010 03 06):
Vilniaus energija: 21,91 ct/kWh
Kauno energija: 20,92 ct/kWh
Elektra (vieno tarifo) 45 ct/kWh
Elektra (naktinė, viryklės) 34 ct/kWh
Dujos 14,6 ct/kWh
Pastaba: čia daryta prielaida, kad 100% elektros ir 95% dujų virsta šiluma (nvk). Nevertintos investicijos reikalingos perdaryti šildymo sistemą į dujinę ar elektrinę, bei gamtinių dujų abonementinis mokestis.
Išvados (jei atsijungia tik vienas butas name):
- Akivaizdu, kad normaliai šildytis elektra neapsimoka net ir naudojant viryklės tarifą, nebent visi kaimynai aplinkui vogtų šilumą. Kita vertus, jeigu perėjus prie elektrinio šildymo bus sumažintas (ar visai išjungtas) šilumos vartojimas, tuomet toks šildymo sistemos pakeitimas gali net ir labai apsimokėti. Keletas pavyzdžių: emigrantas, neišnomavęs buto išvykstą užsienin ir neįjungia šildymo (butas visai nešildomas), vienišas žmogus gyvenantis keturių kambarių bute šildo tik vieną kambarį ir virtuvę. Visais šiais atvejais kaimynams šildymo išlaidos padidės, nes per vidines pertvaras šiluma iš šildomų butų labai smagiai perbėgs į nešildomus (o „besišildantis“ elektra – sutaupys). Taigi, jei Jūsų name kas nors CŠT pakeitė elektriniu šildymu – jis iš Jūsų vagia (pinigus).
- Su dujiniu šildymu situacija yra kiek keblesnė. Dujomis pagamintos šilumos kaina yra mažesnė nei CŠT tiekiamos šilumos, bet šiuo atveju reikėtų vertinti ir išlaidas reikalingas dujiniam šildymui įvesti. (Jos galėtų svyruoti nuo 7000 iki 15000 Lt butui), dėl to ar apsimoka atskirtam butui įsivesti individualų šildymą dujomis reikėtų skaičiuoti kiekvieną atvejį atskirai. Dažniausiai įsivesti dujinį šildymą taip pat neapsimoka, bet jį turint – šildymas kainuotų pigiau (dėl to galima tikėtis, kad toks kaimynas pašildytų ne tik savo butą bet ir kaimynus ( nors dujinį šildymą taip pat galima išjungti ir šildytis kaimynų sąskaita)
O dabar noriu nuliūdinti visus tuos, kurie nusprendė atsijungti nuo CŠT tinklų: daugeliu atveju tam reikės tikrai nemažų investicijų infrastruktūrai plėsti. Didžioji daugiabučių namų dalis yra statyta sovietmečiu, dėl to tiek namo elektros instaliacija, tiek dujų įvadas nėra pritaikyti šildymui. Galbūt vienas-du butai ir galėtų pereiti prie alternatyvaus šildymo būdo, bet atsiradus daugiau norinčiųjų neišvengiamai reikėtų keisti dujų įvadą ar elektros instaliaciją.
Šaltiniai:
Vilnia energija,
Kauno energija,
VST,
Lietuvos dujos.
Raktai: gyvatuko atsisakymas, kaip atsijungti nuo centrinio šildymo