Visagino atominės elektrinės ekonomika

 Energetika  15 Responses »
Feb 232012
 

Vasario 15 dieną vykusioje „LIETUVOS EKONOMIKOS KONFERENCIJĄ 2012“ premjeras pateikė labai įdomią skaidrę, pavadintą „Visagino AE projekto ekonomika“. Visą pranešimą galite rasti čia.

Pagaliau paaiškėjo, kad kai energetikos ministras kalbėdamas apie naujos atominės elektros kainą ( 7-10 ct/kWh) turėjo galvoje tik kintamus kaštus. Ir ši kaina yra įvardijama kaip ta, už kurią elektrą bus galima pardavinėti elektrą rinkoje. Nei statybos nei uždarymo kaštai į šią kainą nebuvo įskaičiuoti. Tikriausiai nereikia aiškinti, kodėl tokie skaičiavimai yra iš esmės neteisingi.

Premjeras kiek praskleidė paslapties šydą ir bent grubiai paaiškino kiek gi kainuos tos naujosios AE pastatymas. Labai grubiai primetus, „paskolų aptarnavimas“ kainuos maždaug.. 15,5 milijardo litų (tuo atvejų jei ji dirbts 100% apkrovimu po 8000 valandų kasmet).

Skaičiuojant iš kitos pusės, šiandien naujos atominės elektrinės statybos vertinamos nuo 4000 iki 6000 USD/kW instaliuotos galios (vadinamieji „Overnight cost“). Taigi, naujoji elektrinė tokiu atveju kainuotų 14 iki 21 milijardo litų. Atrodytų skaičiai neprieštarauja vieni kitiems: vyriausybė susideri, kad nauja atominė kainuos 4000 USD/kWh ir premjero pateiktas bus ne tik įgyvendintas, bet dar ir liks pusantro milijardo „laisvų pinigų“. Problemos prasideda kai iš svajonių pasaulio persikeli į realų. „Overnight cost“ reiškia, kad statybų metų palūkanos neskaičiuojamos. 15,5 vs. 14 milijardų skaičiuojant taip pat nevertintos palūkanos (tiksliau, jei premjero pateikti skaičiukai yra „stabilia valiuta“ vertinama tik infliacija). Nemanau kad atsiras kreditorius, kuris skolintu Lietuvai (ir jos partnerėms) pinigus be palūkanų. O gal premjeras Japonijoje sugebėjo išsiderėti beprocentę paskolą ? Nesitiki…

Reziumuojant pateiksiu kelias pagrindines premjero pateikto grafiko problemas:

  1. Nevertinami uždarymo kaštai.
  2. Nevertinama paskolų palūkanos.
  3. Optimistiniai statybų kaštai

P.S. Gal kalit kas nors man priminti bent vienas dideles valstybines statybas, kurių sąmata nebuvo pastebimai viršyta ?

P.P.S. Tą patį grafiką savo pranešime pateikė ir energetikos ministras.

P.P.P.S. Premjero skaidrės ruoštos “Global Banking and Markets (GBM)”. Rimti žmonės. Turėtų išmanyti kas yra palūkanos.

Papildyta 2012.02.23: pasak p. V. Naudužio atominė statybos kainuos 17 milijardų litų. O paskolų aptarnavimui per visą laikotarpį, su visomis palūkanomis bus skirta apie 15 milijardų. Gal tikrai tą 15 milijardų paskolins Japonijos bankai su nulinėmis palūkanomis, o trūkstamus 2 milijardus susimes vietiniai investuotojai ?

Apie emigrantus

 Emocijos  23 Responses »
Feb 012012
 

Lietuvos pilietis, dirbantis Lietuvoje ir čia mokantis mokesčius yra Lietuvos aktyvas (vertybė, ang. asset). Lietuvos pilietis emigravęs ir dirbantis užsienyje yra Lietuvos pasyvas (įsipareigojimai, ang. liability).

Mano nuomone būtent taip reikėtų žiūrėti į vietos ir užsienio lietuvius. Kaupti aktyvus ir atsikratyti pasyvų. Kubilius tai pradėjo su PSD. O kartais keista klausytis, kai privažiuoja rėksmingų tetų iš užusienių ir aiškina, kad jas skriaudžia.. kad dvigubos pilietybės neduoda.. kad ambasadose jų nemyli ir kad joms neleidžia dalyvauti  valdžios rinkimuose…


Raktai: gryztantiems i lietuva

Ar brangus AB „Snoras“ bankrotas ?

 Aktualijos  5 Responses »
Jan 192012
 

Prieš pora dienų Lietuvos Banko valdybos pirmininkas seime aiškinosi dėl AB „Snoras“ bankroto. Pasirodo LB puslapyje yra skaidrės ar padalomoji medžiaga, kuri buvo naudojama. Ją galite rasti čia. Vartant šią ataskaitą man užkliuvo kelios smulkmenos. Pirmoji tai 14 puslapyje pateiktos kitų bankų bankroto/restruktūrizacijos kainos ir jų palyginimas su Snoro situacija. Skaičiai tikrai įdomus. Pavyzdžiui jame minima, kad Lehman Brothers Inc. bankroto administravimas per pirmus 4 mėnesius kainavo.. 25 milijonus USD. Milžiniško tarptautinio banko, turėjusio turto už 600 milijardų dolerių bankrotinimo pirmų 4 mėnesių administravimas kainavo mažiau nei žada kainuoti provincijos bankelio su nepilnais 3 milijardais USD turto. Informacija verta apmastymų. Kaip ir p. Vasiliausko matematiniai sugebėjimai ar nesigaudymas „nuliuose“ (25 milijonai nuo 600 milijardų tai 0.93% ?).  Apie kitų šioje skaidrėje minimų bankų turtą patikimos informacijos neradau, bet bent jau procentinę Kaupthing Singer & Friedlander bankrotinimo procentinę išraišką Lietuva tikrai pralenks. Per pirmus 4 mėnesius.

Kitas įdomus šio dokumento aspektas – jame visiškai pamirštama paminėti banko nacionalizacija. O gal tą nacionalizaciją aš susapnavau.. Kitaip sunku suprasti, kodėl Seimo posėdžio  metų p. Vasiliauskas aiškino, kad negali pateikti laikinojo administratoriaus ataskaitos.. nes ji sudaro banko paslaptį. Kitais žodžiais tariant negali pateikti audito duomenų (Frealey ataskaita iš principo paviršutinis auditas) savininkui (jei bankas nacionalizuotas, tuomet Seimas Lietuvos žmonių, t.y. savininko atstovas).. nes tai paslaptis ?

Graudžiai atrodo ir iki šiol nuveiktų darbų suvestinė. Iš jos galima spręsti, kad laikinasis administratorius sugebėjo surinkti pinigus iš bankomatų, parduoti kelias akcijas ir atsiimti kelias paskolas (70 mil. Lt). Man kaip ne specialistui tai nedaro didesnio įspūdžio. Nelabai matau darbų už 17 milijonų litų.

Administratoriaus pagrindinis pasirinkimo kriterijus žiūrint iš šono irgi juokingas: patarė kiti (centriniai) bankai. Visiems norėčiau rekomenduoti būtinai pasižiūrėti į paskutinę pristatymo skaidrę.

Aš nieko nesakau, tikriausiai tie UK administratoriai geri vyrai (ir moterys), bet ar tai ne per didelė prabanga Lietuvai  ? Sutinku, gerai skamba kad mes pasisamdėme tą pačia kontorą kuri bankrotino Islandiją, (ten, jei ne klystu kalba ėjo apie 100 milijardų eurų, čia apie… 2 milijardus eurų), bet ir restruktūrizuodami žvakių fabrikėli nekviečiame tų pačių ekspertų kurie restruktūrizuoja multimilijones kompanijas.

Reziumuojant: kaip ir daugelyje procesų šiandieninėje Lietuvoje AB „Snoro“ bankroto byloje labai trūksta viešumo ir aiškumo. Stebint iš šono kyla keistos mintys, kad viskas daroma, kaip sako rusai „Na URA“. O pagrindinis, mano nuomone, UK specialistų privalumas: jie nekalba to ko nereikia. Dėl to neturiu vilties, kad mes kada nors sužinosime kas iš tiesų vykstą/vyko banke „Snoras“.

Papildyta 2012.01.20: siūlyčiau paskaityti delfi žinutę apie “nebuvusius įskaitymus“.  Perliukai: “Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, neteisėti įskaitymai negalėjo būti padaryti be Lietuvos banko žinios” – reiškia su Lietuvos banko žinia galėjo būti vykdomi., “po bankroto bylos paskelbimo nebuvo įvykdyta jokių nelegalių pervedimų“, “iki bankroto paskelbimo buvo nemažai didelių pervedimų“. O kaip laikas tarp veiklos sustabdyo ir bakroto ?  O kaip savaitė prieš bankrotą ? N. Cooperis kalba labai gražiai ir diplomatiškai, bet prasmė aiški: nelysk nesakysiu.  Dar karta pasitvirtino užsieninių konsultantų pagrindinis privalumas: jie kalba tik tai ką reikia.

Demokratija yra nuostabu

 Kita  6 Responses »
Jan 132012
 

Šiandien buvo darbinis projekto susitikimas. Darbai atsilieka nuo grafiko, bet dirbant netinginiaujant laiko dar daugiau nei pakanka. Į susitikimą susirinko 5 iš 6 prie jo dirbančių žmonių. Sekančio etapo darbai buvo dalinama balsuojant. Taip sutapo, kad susirinkęs kolektyvas vieningai nubalsavo, kad visus darbus atliks tas.. 6. Kuris į susitikimą atvykti negalėjo.

Demokratija yra nuostabu, kai tu sprendi ką turi dirbti kiti. Arba kai sprendi ką galima atimti iš kitų.

Noriu į Seimą. Tada galėsiu spręsti ką visi likę turi dirbti. Ir sau pačiam atlygį nustatinėti, pagal tai, kiek jaučiuosi nusipelnęs.

 

Apie pinigų vertę, darbo efektyvumą ir banką Snoras

 Laisvalaikis  1 Response »
Jan 102012
 

Sąmosklso teorijų dėliojimas ir žongliravimas skaičiais Snoro tema

Netyčia paaiškėjo, kad visos Lietuvos linksniuojamas S. Freakley ir jo komanda kainavo 16 su trupučiu milijono litų. Kiek daugiau nei 1 milijoną litų per dieną. T.y. laikinasis Snoro administratorius ir co per dieną uždirbdavo maždaug tiek, kiek statistinis lietuvis neuždirba per 30 metų. Tiek pat kainuoja garsioji Snoro vila Nicoje.

Snoro bankroto administratoriui per 3 mėnesius leista išleisti tik 60 milijonų litų. Tai vargani 670 milijono per dieną. Arba 22 metai statistinio Lietuvio darbo.. per diena. Tie patys 60 milijonų tai mažumėle daugiau nei optimistinėmis prognozėmis tikimasi surinkti iš „prabangos“ mokesčio. Arba tris kartus daugiau nei skinama partijų finansavimui iš biudžeto.

Bet tai tik skaičiukai, kurie pasirodys niekingai maži, jei bus atgauta bent pusė sumos, kuri šiuo metu paskelbta kaip dingusi/pavogta iš banko Snoras. Ir jei banko bankroto procedūra netruks 10 metų. Tuomet vien banko administravimas kainuos 2,4 milijardo litų..

Nesiimsiu spręsti nei laikinojo administratoriaus nei bankroto administracijos kompetencijos bei darbo efektyvumo (kuris matuojamas Lt/val.). Galbūt jie verti kiekvieno jiems sumokėto cento. Bet man, žiūrint iš šalies, tai labai primena klasikinį pinigų plovimo scenarijų:

  1. Pasisamdai laikiną administratorių.. pažadi jam normalią algą su suteiki carte de blanche. Jis gali samdyti ką nori ir leisti pinigų kiek nori (iš čia turime 16+ milijonų per dvi savaites). Kai išlaidos nenormuojamos ir nekontroliuojamos koks nors milijonas ar dešimt milijonų gali „nubyrėti“ ir „teisingoms“ kontoroms. Baigęs darbą laikinasis administratorius „randa“ 3,4 milijardo skylę banko finansuose (iš kurių apie 2,5 milijardo vienaip ar kitaip pavogti).
  2. Pasamdai laikinojo administratoriaus draugelį (šiuo atveju verslo parnerį) kad jis tų pinigų ieškotų. Ir bankrotą administruotų. Skiri pirmiems 3 mėnesiams 60 milijonų litų (t.y. tiek kiek jis paprašė) Vėl suteikiamos neribotos galimybės samdyti ką nori ir mokėti kiek nori ir kam nori (tiesa, šį kartą uždėtos lubos.. 20 milijonų).

Aš neteigiu, kad būtent taip ir buvo kuriama banko Snoras bankroto procedūra, bet jei man reikėtų išplauti kokį 10-20 milijonų tikriausiai daryčiau panašiai. O ir informacijos srautas kelia įdomių minčių. Pradedant tuo, kad tik atėjus bankroto administratoriui.. Snoro kreditorių asociacijos atstovas apsidžiaugė tuo.. kad atsirado galimybės atgauti gerokai daugiau pinigų nei „žadėjo“ laikinasis administratorius. Ir baigiant pretenzija Snoro savininkams pateikta UK, kuri kartais yra mažesnė už dingusį turtą.

Tiems kas norės paaiškinti kad brangūs užsieniečiai dirba sąžiningai norėčiau priminti Enron  ir jų audotorius „Arthur Andersen“. Beje, įdomus faktas, kad po skandaliuko dalį subyrėjusios „Arthur Andersen“ po savo sparneliu priglaudė Ernst & Young“, kurios padalinys auditavo Snorą. Ir kurios kol kas niekas realiai nejudina, nors būtent šitos kontoros audito išvadomis patikėjo žmonės išpirkinėję naująją banko akcijų emisiją ar paprasčiausiai skolinę pinigus bankui. Beje, už savo žongliravimą skaičiais Artūras Andersonas gavo maksimalią… 0,5 milijono USD baudą. Sakyčiau juokingai maža bauda, ypač įvertinus Enron griūties pasekmes.

Vienintelis faktas, kuris prieštarauja čia pateiktai sąmokslo teorijai – atrodo p. Vasiliauskas net neįsivaizdavo kiek iš tikro kainuos Lietuvai S. Freakley paslaugos. Arba jis labai geras aktorius.

 Older Entries  Newer Entries