Dali.us

Ekonomikos augimas yra pertekliaus pasekmė

Nov 012012

Chris Martenson, the Crash Course 6-11 dalys

Pieš kelias dienas mes jums pristatėme pirmas penkias Crash Course dalis. Tiems, kas praleido, – trumpa šių dalių santrauka.

Pirmiausia, mes sužinojome, kad ateinantys dvidešimt metų bus visiškai kitokie nei praėję dvidešimt. Tai galima pasakyti ne tik apie 20 metų, tačiau ir apie dar didesnį laikotarpį. Iš tiesų, mes gyvename milžiniškų permainų laikotarpyje, tokiame reikšmingame kaip pirmykščio žmogaus ugnies atradimas. Permainos jau prasidėjo. Jos susiveda į tris paprastus “E”. Pirmas “E”- Ekonomika. Antras “E”- Energetika, trečias “E”- Ekosistema. Visos jos yra labai glaudžiai susijusios. Norite žinoti, kaip? Tai paaiškinta kitose „Žlugimo kurso“ dalyse.

Dar mes sužinojome, kad gyvename pasaulyje, pilname eksponentinių funkcijų ir kad šios funkcijos yra beveik neįkandamos žmogaus suvokimui. Augimas tam tikru procentiniu dydžiu yra eksponentinė funkcija. Labiausiai žinoma ir dažniausiai aptariama tokia funkcija – ekonomikos augimas. Galiu drąsiai teigti, kad ši funkcija yra nesuvokiama ne tik penktos klasės moksleiviams, tačiau ir ekonomikos ekspertams – netgi pačio aukščiausio rango.

Šalia to, ekonomistai, socekonomės ir bankų analitikai tokie kaip R. Kuodis, A.Maldeikienė ir G.Nausėda gavo dar vieną labai didelį akmenį į savo gražiai suartą teorijų daržą. Tas akmuo neįtikėtinai paprastas. Ant jo iškalta: „Augimas yra pertekliaus pasekmė.“ Viskas. Tai žiauriai elementaru. Visus, kurie aiškina apie ekonomikos augimo būtinybę, paprašykite paneigti šią koncepciją, jei jiems pavyks jus įtikinti, kad taip nėra, žinokite, turite reikalų su burtininku, šamanu, fakyru ar mažų mažiausiai hipnotizuotoju….

Šiam vakarui kelios dalys apie paprastą dalyką – pinigus. Nors pinigai toks kasdieniškas ir neypatingas dalykas, tačiau ir čia galima padaryti atradimų, Taigi, gero žiūrėjimo.

Šešta dalis: Kas yra pinigai?

Chapter 6: Kas yra pinigai ?

Septinta dalis: Kaip atsiranda pinigai?

Chapter 7: Kaip atsiranda pinigai?

Aštunta dalis: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Chapter 8: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Devinta dalis: Trumpa JAV pinigų istorija

Chapter 9: Trumpa JAV pinigų istorija

Dešimta dalis: Infliacija

Chapter 10: Infliacija

Vienuolikta dalis: Kiek daug yra trilijonas?

Chapter 11: Kiek daug yra trilijonas?

Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Trečia dalis, Ketvirta dalis.

Trečias kelias: pamintijimai atominiam referendumui pasibaigus

Energetika 41 Responses »

Oct 162012

Batalijas dėl Visagino atominės elektrinės referendumo stebėjau kiek iš šono. Savo nepritarimą šiam projektui jau esu išsakęs ir nieko labai naujo šia tema ir dabar negaliu pasakyti. Visgi pati diskusija man pasirodė savotiškai įdomi. Visu pirma dėl to, kad joje pagrindiniai „diskutuotajai“ retai skiria kW nuo kWh (ir aš čia ne apie energetikos ministerijos darbuotojus).

Iš vienos pusės susispietę atominės šalininkai, kaip užburtą mantrą kartojantys kad atominė elektra pigiausia pasaulyje. O visi kas mano kitaip yra rusų šnipai ir kolaborantai.

Kitoje pusėje glaudžiasi atsinaujinančios energetikos Lietuvoje šalininkai, siūlantys milijardus investuoti į atsinaujinančią energetiką ir taip išgelbėti Lietuvą nuo rusų priklausomybės.

Pigi atominė elektra vs. brangūs rangūs atsinaujinantys ir tarši/pavojinga atominė vs. „švarūs“ atsinaujinantys. Praktiškai tai ir visa diskusija. Telpanti keturiuose elementariuose taiginiuose. Dar kartais paminimos darbo vietos.. bet čia jau sunkiau pasakyti, kas jų sukurs daugiau.. dėl to šis argumentas retai naudojamas. Visa kita – baltas triukšmas apie tautos priešus, europinį kelią ir dideles grėsmes.

Tiek vieni, tiek kiti labai nori investuoti milijardus. Dešimtis milijardų. Noras žinoma labai geras, bet kodėl nepasirinkus trečiojo kelio (kuris beje irgi numatytas „statybininko sapne“, dar žinomame kaip energetinės nepriklausomybės strategija).

Kodėl neapsiriboti investicijom į elektros jungtis su Švediją ir Lenkiją ir importuoti elektros energiją rinkos kainomis. Šios linijos ar naujos atominės, ar atsinaujinančių masinės plėtros atveju vis tiek yra būtinos. O turint pakankamai stiprias jungtis su kaimynais.. galima elektra pirkti. Rinkos kainomis.

Investicijų čia reikėtų minimaliai (kažkoks niekingas milijardas su trupučiu. Maždaug tiek.. kiek būtų skirta infrastruktūros paruošimui parvežti naują reaktorių į Visaginą). Be to šios linijos taip pat yra dali „atominio“ arba dalis „atsinauinančio“ plano.

Visas šio sprendimo grožis tame, kad tokiu atveju galutinis vartotojas už elektra mokės tiek pat (o tikriausiai netgi mažiau) nei bet kuriuo iš dviejų aukščiau pateiktų alternatyvų, t.y. rinkos kainą. Ir jam nereikės per VIAP‘ą subsidijuot atsinaujinančių energijos šaltinių (ilgesnėje perspektyvoje, tikiuosi, ir Elektrėnų). Tiesa, nebus, ir labai išsiilgo pusės milijardo kasmetinio pelno iš atominės (kuriuo aš netikiu). Bet ir neliks daugiamilijardinių investicijų rizikos. Ir kaina elektros man, ir kitiems vartotojams bus mažiausia iš visų galimų scenarijų (nevertinant sociumo subyrėjimo ir visiško importo iš užsienio nutrūkimo).

Nelaimingi liks tik firmų ir firmelių vadukai bei politekonomistai, mylintys bet kokias „valstybines“ statybas. Kuo didesnes.. tuo geriau. Ir politikieriai nebegalės išdidžiai aiškinti kad atstovaują atominę valstybę. Visi likę tik išloš.

Liks laiko, lėšų ir galbūt net proto susitvarkyti šilumos ūkį.

P.S. prisiminiau dar vieną bendrą atsinaujinančių ir atominių entuziastų argumentą: į užsienį iškeliaujantys milijardai. Kad ir kaip bebūtų gaila, abiems atvejais į užsienį iškeliauja panašūs pinigų kiekiai (kalbant apie saulę/vėją tikriausiai net didesni) nei importuojant elektrą).

O kas visgi laimėjo šaltąjį karą ?

Komentarai 25 Responses »

Aug 162012

Atrodo akivaizdu: CCCP subyrėjo, kapitalistinės vakarų valstybės – triumfuoja. Bet pasižiūrėjus atidžiau.. galima susidaryti kardinaliai priešingą vaizdą: didžioji vakarų Europos, o ypatingai Skandinavijos gyventojų dalis seniai gyvena išvystyto socializmo sąlygomis. JAV irgi bėga ristele šia linkme. Žinoma, egzistuoja nedidelė visuomenės dalis, kuri „gyvena geriau nei turėtų“. Bet išimtys nepanaikina taisyklės.

Pasakysiu dar daugiau: atskiros asmenų (socialinės) grupės jau seniai pasiekė netgi komunizmą. Abejoju, ar be „gerovės valstybės“ pavyzdžio panosėje tiek ES, tiek JAV būtų tokios, kokios yra dabar. Manyčiau kad tai didelė tarybinės propagandos pergalė.

Tik gaila, kad nei socializmo nei komunizmo tvarumu aš netikiu.

Liūdnos mintys pritrūkus duonos ir paaiškėjus, kad per Žolinę Austrijoj nedirba nei viena maisto prekių parduotuvė poros kilometrų spinduliu. Išvystytas socializmas.

Naujoji Vilniaus viešojo transporto sistema

Komentarai 13 Responses »

Aug 142012

Arba kaip taksi keleivis autobusų bilietus krūrė

Skaitau aš apie Vilniuje diegiamą naująjį elektroninį bilietą ir negaliu atsistebėti. Ten kažkas sabotažu specialiai užsiiminėja ? Bent jau mano akimis žiūrint šiandien pristatyta sistema – tiesioginis kelias į suirutę.

Keisčiausiai atrodo paprastų vienkartinių bilietų atsisakymas. Suprantu, vilniečiams jų neprireiks. O kaip miesto svečiai ir turistai ? Tiesa, palikta galimybė bilietėlį nusipirkti iš vairuotojo, bet tai velniškai nepatogu, jei reikia kur važiuoti „su persėdimais“. O ir kaina tikriausiai specialiai sugalvojo, kad būtų sudėtingiau: 3.5 Lt. Ne mažiau 3 monetų. Dažniausiai tikriausiai bus naudojamos bent 5 monetos. Prie vairuotojo/pardavėjo tetrūksta prikabinti lentelę: vairuotojas grąžos neduoda (nebent užsirausi). Kodėl nebuvo galima padaryti 4 litų ? Tokie bilietai skirti išimtinai turistams, o juos galima melžti. O ir gerokai patogiau 2 monetos po 2 litus, nei sauja centų. Jei jau būtinai reikėjo atsisakyti paprastų talonėlių. O kur atskiros 3 dienų ar savaitės kortelės (kad nereikėtų pirkti „vilniečio“ ir aiškintis kas yra papildymas). Nuoširdžiai užjaučiu visus turistus. Ypač tuo kurie čia pirmą kartą.

30 minučių ir valandiniai bilietai Vilniaus sąlygomis taip pat atrodo keistai. Daugelis maršrutų centras/miegami rajonai ne piko metu tikriausiai bus 30 minučių.. piko metu 60. Kiekvienas keleivis turės įsigyti chronometrą, kad žinoti ar jis dar turi bilietą.. ar jau zuikiu važiuoja (čia tikriausiai buvo norima realizuoti „3 stotelių“ principą.. bet nelabai vykusiai).

Susidaro toks vaizdas, kad koncepcija buvo ruošta, o vėliau ir patvirtinta žmonių, niekada gyvenime viešuoju transportu nevažinėjusiu. Nei Lietuvoje nei užsienyje. Kita vertus Vilnius garsėja įvairiais „lagaminų bilietais“, kai keleivis turi žymėti talonėlį ne tik sau, bet ir visiems savo lagaminams.

Šiaip smalsu, kam ir kiek buvo sumokėta už tokios „genialios“ koncepcijos parengimą ?

Raktai: taloneliai vilniuje

Paaiškėjo kaip žadama pasiekti VAE pelningumo: kelsime elektros kainas !

Energetika 14 Responses »

Jul 202012

Verslo žinios paskelbė labai įdomų faktą. Cituoju:

“Estijos ir Lietuvos energetikos bendrovių atstovai, politikai jau porą metų deda pastangų, kad ES apribotų elektros importą iš Rusijos muito mokesčiais”

Paskutiniu metu esu gan nutolęs nuo Lietuvos problematikos, dėl man buvo naujiena kad Lietuvos politikai ir energetikai stengiasi įvesti muitus elektrai iš Rusijos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuva perka elektrą iš Rusijos už 14-20 ct/kWh, o vietoje pagamintos energijos supirkimas svyruoja ties 30+ centų kWh riba, galima suprasti lobistus, kurie nori įvesti muitą: pritaikius pakankam aukštą tarifą pradės apsimokės gaminti elektrą ir iš mėnulio šviesos. Atominės pagaminta elektra taip pat gali atrodyti labai pigi.. pritaikius “teisingus” muitus.

Žiūrint ne iš lobistinės varpinės toks elgesys galėtų būti traktuojamas kaip valstybės sabotažas: įvestas muitas automatiškai padidintu elektros kainą tiek verslui tiek gyventojams, reiškia kad ne tik sumažėtų žmonių disponuojamos pajamos, bet ir padidėtų išlaidos verslui (kiltų kainos, mažėtų konkurencingumas). Vien tik neigiamos pasekmės. Penktoji kolona dirba ?

Įdomus ir paminėtas terminas: pora metų. Vienareikšmiškai konservatoriškas būdas „mažinti kainas“. Kubilius, Sekmokas & Co.

Pikta, kad siekdami padidinti planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE) ekonominį patrauklumą poliyikams visos priemonės geros, įskaitant ir didmeninės elektros kainos dirbtinį kėlima: pakankamai sukėlus kainas VAE siūlomą elektrą galima padaryti labai patrauklią. Tik kas iš to išloš ?

Mano nuomone vien tas faktas, kad VAE rankose sutelkta visa Lietuvos elektros energetika (tikriausiai tam, kad būtų galima užstatyti imant paskolą atominės statybai) yra didelė Lietuvos energetinio saugumo spraga. Dabar aiškėja, kad siekiant padaryti investicijas į VAE patrauklesnes siekiama sukelti didmenines elektros energijos kainas. Statom atomine bet kokia kaina, o po manęs nors ir tvanas ?

Bijau kad kuo toliau.. tuo daugiau tokių siurprizų mūsų laukia…

Older Entries Newer Entries