Jun 162011
 

Tikriausiai jau visi įpratom, kad pienas ar jogurtas pardavinėjamas ne po 1 litrą o po 0.9 litro. Kad sviesto pakelis sumažėjo nuo 200 iki 180 gramų, o kruopos ir kiti birūs maisto produktai sufasuoti ne po 1 kg o po 0.8 kg.

Bet mane „pribaigė“, kai nusipirkau „Pieno žvaigždės“ 380 gramų grietinės. Indelis normalaus dydžio, kaip ir tų.. kur po 400 gramų sufasuota, bet čia trūksta 20 gramų. Nedaug.. bet nemalonu.

Bjaurūs maisto fasuotojai (dar vadinami gamintojais) piktnaudžiaują „žmoniškuoju faktorium“. Daugelis pirkėjų, net ir krizės sąlygomis įdėmiai neskaito etikečių. O ir kainas žymiai lengviau palyginti „pakelio“ o ne litro ar kilogramo. Ypač kai pakuotojai stengiasi šį palyginimą kaip galima apsunkinti.

Tiesa, teoriškai visose prekybos centruose kainos prie prekės turi būti nurodyta ir kaina už kilogramą/litrą, bet, dažniausiai, tai yra daroma labai mažomis raidėmis ir ne visada (yra toks raudonas prekybcentris Lietuvoje, kuris akcinėms prekėms dažnai pamiršta nurodyti standartinio mato kainą.).

 

Jei nebus sustabdyta ir pakeista ši tendencija, greitai produktai bus sveriami gramais ar net jų dalimis (pvz. kruopos 734 gramai, grietinė 189,22 gramo ir t.t.). Tai legalus pirkėjų kvailinimo būdas, ir tik pirkėjas gali pasirinkti jam patinka būti kvailio vietoje ar nelabai.

 Reziumuojant siūlau visus suinteresuotus asmenis (t.y. maisto vartotojus) iš principo NEPIRKTI klastingai sufasuotų produktų.

 

Jei pienas ar jogurtas– tai 1 litras ir jokių 0.9 ar 0.85 litro

Jei kruopos – tai 1 kilogramas ir jokių 800 g. ar 760 g.

Jei miltai – tai 2 kilogramai ir jokių 1.75 ar 1.6 kg.

Jei sviestas – tai 200 gramų ir jokių 180 g. ar 175 g.

Ir t.t.

 Tiesa, tokiai akcijai jau galbūt ir per vėlu. Kai paskutinį karta buvau parduotuvėje, tai pieno supakuoto po 1 litrą pasirinkimas buvo tik vienas iš vieno. Lietuviško jogurto susverto po litrą aplamai neradau (teko rinktis latvišką), su miltais irgi panaši situacija (teko pirkti importinius)..

 


Raktai: adulthai, hospitalkfn, insidejen
Apr 222011
 

Papiktino vakar spaudoje pasirodęs straipsnelis apie bankų atstovų pasamprotavimą, kad „nemokamų pietų ir paslaugų nebūna“. Esu karštas kapitalizmo šalininkas ir tikiu, kad už bet kokį darbą/paslaugą reikia mokėti. Bet taip pat tikiu ir rinka bei konkurencija. Apsidairius aplinkui akivaizdu, kad mažmeninės bankininkystės srityje konkurencijos nėra. Visiškai. Bankai konkuruoja teikdami paskolas (tiksliau konkuravo), siūlydami investicines ir kitas paslaugas.. o „kasdieninėje“ bankininkystėje nėra jokios konkurencijos. Visi bankeliai daugiau/mažiau yra apmokestinę visas paslaugas (pinigų įskaitymas į sąskaita nesiskaito). Mokesčių tarifai irgi labai panašūs. Galbūt galima įtarti kartelį. Jie ir tinkamą asociaciją turi. Bet manau situacija yra žymiai paprastesnė: paslaugų apmokestinimas buvo įvedamas tyliai (informacija skelbiama tik banko tinklapyje) ir nuosekliai, dėl to daugelis tai pastebėjo ne iš karto. O kai pastebėjo buvo jau vėlu: panašiai ekvivalentines paslaugas buvo apmokestinę visi Lietuvoje veikę bankai.

 Bankų paslaugos kainuoja šimtus.

Pamenu, dar 2005 metais, kai atlikau savo naudojamų bankų ir bankinių paslaugų reviziją situacija buvo gera. Pervedimai kainuodavo nedaug arba buvo nemokami. Pinigų išgryninimas (atskirais atvejais iki 10.000 Lt per dieną) buvo nemokamas. Apie sąskaitos aptarnavimo mokestį aplamai niekas net negalvojo. Tuomet turėjau sąskaitas visuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir jų filialuose (išskyrus Medicinos banką).

Tokią pačią patikrą atlikau ir šių metų pradžioje. Situacija pasikeitė kardinaliai. Nei vienas bankas nebeleidžia nemokamai išsiimti savo pinigų (išimtys yra tik „kortelės“, bet apie jas vėliau). Neliko nemokamų pervedimų. Atsirado netgi sąskaitos aptarnavimo mokestis. Situacija tragikomiška: tu bankui patiki savo pinigus… jis juos naudoja savo veiklai vystyti (skolina) ir tau už tai nieko nemoka, bet jei nori juos atsiimti – būk malonus – susimokėk. Bankas gis tiek visokių nepatogumų patiria… ir saugo tavo pinigus.. o dabar dar juos ir grąžinti reikia.

Taigi, šiuo sąskaitas turiu tik trijuose Lietuvoje veikiančiose bankuose ir vienoje kredito unijoje. Maždaug po metų tikiuosi apsiriboti pora bankų ir unija.

Iš pirmo žvilgsnio bankų paslaugos gali pasirodyti nebrangios. Dažniausiai jos kainuoja vieną-kitą litą. Jomis naudotis patogu: sąskaitas apmokėti ir mėtyti pinigus galima neišeinant iš namų. Įdomumo dėlei suskaičiavau kiek aš 2010 metais išleidau bankinėm paslaugoms. Susidarė gana įspūdinga suma: beveik 300 litų. Didžiausią šios sumos dalį sudarė „grynų pinigų operacijos“ ir valiutos pervedimai. Bet visokios įmokos, vietiniai pervedimai ir panašiai man kainavo virš 100 Lt. Ir čia turint galvoje, kad Swedbank‘o viduje ir iš kredito unijos man pervedimai nemokami.

 Mokėjimo/kreditinės kortelės – apynasris ir pardavėjui ir klientui. Kaip klientui plastikas (kreditinės/debetinės) kortelės man patinka. Neužima daug vietos ir patogu naudotis, tiek perkant, tiek mėnesio gale suvedant išleistų pinigų balansą. Jei prireikia grynųjų – bankomatai irgi patogu. Kol šios paslaugos buvo nemokamos aš jomis mielai naudojausi. Šiuo metu vis mažiau lieka nemokamų kortelių (kreditinių praktiškai nebeliko). Pinigų išsiėmimas iš bankomatų labai ribotas (ir sklinda gandai, kad greitu laiku bus pilnai apmokestinas). Verslo padėtis dar blogesnė: jie priversti mokėti už bet kokias operacijas kortele. Jei neklystų tie mokesčiai gali siekti iki 3.5%.

„Kapitalistiniame pasaulyje“ situacija kiek kitokia. Kai gyvenau užjūriuose nesu nei karto mokėjas nei už kreditinę nei už debetinę korteles. Dar ir dabar bent kartą per porą metų vis pasiūlo.. pasiimti kokią kortelę. Šiemet siūlė Visa Gold ir žadėjo dar 50 dolerių primokėti, kad tik imčiau.  

Įdomu tai, kad kreditinių kortelių,kaip ir sąskaitų aptarnavimo mokesčiai  įkainiai visuose bankuose panašūs.

 Tęsinys bus rytoj.

Papildyta 2011 01 22:

Šiandien gavau pasiūlyma kreditkei iš CapitalOne. Kortelė Platinum Mastercard.

Pagrindinės sąlygos atrodo taip:

  • 0% intro APR on purchases and balance transfers until July 2012; 10.9%–18.9% variable APR after that (palūkanos vidutiniškos. LT irgi panašios. Tik čia duoda daugiau nei metus visai be palūkanų)
  • $0 Fraud Liability if your card is ever lost or stolen (už tai LT bankai ima pinigus, nors mano nuomone neteisėtai. Plius galioja įvairūs apribojimai, pvz laiko prasme)
  • No annual fee (Lietuvoje tai kainuoja 100’tus litų)
  • Free customization (leidžia užsidėti ant kortelės norimą paveiksliuką)
  • Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 25 dienos pasibaigus mėnesiui. Reiškia bet kokiu atveju turi nemokamą kredita nuo 25 iki 54 dienų.

Nei vienas Lietuvoje dirbantis bankas tokių sąlygų nepasiūlys (nebent esi didelės kontoros vadovas/savininkas ir atsivedi VISĄ savo kontorą į tą bankelį (su įmonės sąskaitomis, darbuotojų atlyginimais ir t.t.)

Apr 212011
 

Tęsinys rašinėlio apie bankų nemokamus pietus

Palaiko valstybinės institucijos. Jei kam nors teko mokėti už „paslaugas“ valstybinėm institucijoms tokioms kaip Policija ar Hipoteka, jie žino, kad tokios kontoros visada reikalauja atnešti BANKO pažymą apie sumokėtą rinkliavą. Reiškia reikia eiti į banką ir palikti papildomus kelis litus. Aš suprantu kad tokia situacija atsirado dėl inercijos ir valdininkų nekompetencijos (juokingai atrodo kai moteriškė vienu pirštu suvedinėja duomenis į kompiuterį). Maždaug 20-30 simbolių į minutę. Bet tai naudinga bankams.

Grynųjų pinigų ribojimas irgi žaidimas už bankus: kuo mažiau bus grynųjų pinigų, tuo bankai gaus didesnius komisinius. Už „operacijas“ už korteles ir t.t..

Vyriausybės leidžiami taupymo lakštai vėlgi pritaikyti bankų reikmėms: palūkanos apskaičiuojamos tokios, kad šia taupymo priemone gali domėtis tik patriotai, pasiryžę bet kokioms sąlygom paremti bankus. O vyriausybė mieliau skolinas (už ženkliai didesnes palūkanas) iš bankų. Geriau užsienio valiuta.

 Kredito unijos – bankams dar ne konkurentai. Peržiūrėdamas savo bankų „krepšelį“ nusprendžiau patapti akademinės kredito unijos nariu. Nusipirkau pajų, atsidariau pora sąskaitų. Jei banku naudojatės tik mokesčiams sumokėti ir debetinei kortelei – kredito unijos nebloga išeitis, bet iki normalių bankinių paslaugų lygio joms dar labai, labai toli. Keletas pavyzdžių: patapęs kredito unijos nariu norėjau pas juos pasiimti nemokamą kreditinę kortelę. Pasirodo jei noriu kredito limito – reikia turėti laiduotoją. Net jei noriu tik vieno mėnesio algos kredito ir mano darbo stažas ilgesnis nei gyvuoja pati unija. Ir šiaip daug betvarkės dar unijose, internetinis bankas primena XX a.

Kita vertus, tokios paslaugų apimties tikriausiai pakaktų 3 iš 4 bankais besinaudojančių žmonių, o jų įkainiai tikrai viliojantys: nemokamos kreditinės, debetinės, pervedimai. Kartais ir palūkanas jie aukštesnes moka.

Nemokami pietūs. Bet grįžkime prie nemokamų pietų. Iki šiol aprašinėjau tik bankų klientams taikomus mokesčius. Už kiekvieną pasijudinimą, net tuomet, kai bankui tai papildomai nekainuoja. Bankai, pagal savo pirminę paskirtį, skolinasi iš gyventojų perteklinius pinigus, kuriuos vėliau perskolina (verslui ar tiems patiems gyventojams). Kai skolinies iš banko – moki jam palūkanas. Tai natūralu. Bet jei pinigus laikai banke.. palūkanų kažkodėl negauni. Tiksliau jų negauni jei pinigus laikai einamojoje sąskaitoje. Taigi, jei Jūs, kaip ir aš, savo atlyginimą automatiškai pervedate į banką – bent jau dalį mėnesio einamojoje sąskaitoje turite pinigų. Kuriais bankas sėkmingai naudojasi (perskolina). Kuo ne nemokami pietūs ? Elementarūs skaičiukai: jei 1.000.000 Lietuvos gyventojų vidutiniškai sąskaitoje laiko po 1000 Lt, o bankas juos perskolina su minimalios 5% palūkanom… per metus vien tai atneša 5 milijonus litų pajamų. Neblogi pietūs išeitų. Nemokamai. Atsižvelgus į šiandieninę palūkanų normą – manyčiau kad einamosiose sąskaitose laikomi ženkliai didesni pinigų kiekiai. Nemokamai (O va jei netyčia sugalvotus „išsigryninti“ nuosavus pinigus laikomus banke… susimokėtum vidutiniškai 0.6%.

Reziumuojant: palyginus su kitomis šalimis situacija Lietuvos bankiniame sektoriuje tragiška. Nors bankų yra nemažai, jie praktiškai nekonkuruoja tarpusavyje. Vartotojas „melžiamas“ kaip klasikinėje monopolinėje rinkoje. Lietuvoje VISI bankai apmokestino praktiškai viską, t.y. „kasdienės“ paslaugos šiuo metu tik kredito unijose nemokamos.

Dar daugiau – iš oficialios bankų retorikos sprendžiant, ateityje visos paslaugos bus linkę tik brangti. Ypač jei bus pradėta riboti atsiskaitymai grynais pinigais. Liūdniausia, kad iš šios situacijos praktiškai nėra išeities. Klientams judėti tarp bankų sudėtinga, o ir skirtumai įkainiuose nedideli. Su nekantrumu laukiu Euro įvedimo. Gal tuomet sumažės tarptautinių „valiutinių“ pervedimų kainos ir bus galima pradėti naudotis bankų, neregistruotų Lietuvoje paslaugomis.

Apr 202011
 

Pasinaudodamas blogosferos tribūna pareklamuosiu vieną iš mūsų renginukų: Seminarą “Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo šilumos gamybai skatinimo priemonių sistemos tobulinimas Lietuvoje”, kuriame bus pateikti vieno ES dalinai Inteligentgen Energy programos rėmuose remto projekto rezultatai. Renginys su energetika susijusiems dalyviams nemokamas.

Veiksmo vieta: Vilnius “Best Western”

Veikslo laikas: 2011 04 27 9:30-14:30

Kalba – Lietuvių – Anlgų

Programą galite rasti – Čia.

Registracijos forma – Čia.

Dar liko kelios vietos (jei visai tiksliai – 7). Kaip visada, kadangi vietų skaičius ribotas, pirmesnis, tas gudresnis. Beje, registracija baigiasi rytoj, Balandžio 21d.

Apie priėmimą/nepriėmimą į seminarą pranešime elektroniniu paštu. Organizatoriai pasilieka teisę savo nuožiūra priimti/atmesti registracijas.

Mar 222011
 

Taip aš vertinčiau premjero pasamprotavimus, kad reikia apmokestinti „nesaugios“ elektros energijos importą iš trečiųjų šalių.

Jau ne pirmi metai sklando idėjos apie tai, kaip gerai būtų pabranginti elektros energiją vartotojams. Tai daroma netiesioginiais būdais:

Idėjos apie „pelno spaudimą“ iš valstybės įmonių (įskaitant ir energetinių): gražios pasakaitės apie veiklos skaidrinimą, efektyvinimą ir t.t. yra ne daugiau nei pasakaitės… taip „sutaupytas“ pajamas galima panaudoti dvejopai: mažinti paslaugos kainą arba išsimokėti dividendus. Jei „suefektyvinti“ nepavyks.. kaina kils. Gal ne šiandien ir ne rytoj, bet kils. Pasekmės tikriausiai bus panašios kaip su Vilniaus šiluma.. Politikai prisižaidė, o gyventojai moka daugiau.

Machinacijos su energetikos įmonių turtu: visas turtas nesusijęs su tiesiogine veikla buvo nemokamai perduotas specialiai įsteigtai įmonei (pavadintai NT, nors ji valdo ne tik NT bet ir visą likusį turtą pradedant automobiliais ir baigiant biuro kėdėmis).Šiuo metu „NT valdos“ už jai perduotą turtą ima nuomos mokestį (ankščiau turtas priklausė pačioms įmonėms ir nuomos nemokėjo). Siūlau pasigrožėti šios kontoros internetine svetaine: www.valdos.eu. Užsakomųjų paslaugų (Outsourcing) naudojimas pasaulyje paplitusi praktika.. bet pirmą kartą matau jį tokioje formoje.

Grandiozinės statybos. Apie tai jau esu ne kartą rašęs. Priminimui: 2 elektros jungtys, 1 atominė, 1 LNG terminalas, 1 dujų jungti… Tikriausiai kažką pamiršau.

Naujausios tendencijos šioje srityje – siūlymai įvesti papildomus mokesčius.

Pernai, renginiuose susijusiuose su atsinaujinančiais energijos ištekliais, pradėjo viešoje erdvėje sklandyti pasiūlymai apmokestinti gamtines dujas naudojamas energetikai. Idėja paprasta: apmokestinam importuojamas dujas (kartais buvo siūloma apmokestinti ir elektrą). Gautas pajamas buvo siūloma skirti atsinaujinančių energijos išteklių skatinimui (pagrinde dotacijoms „geležiai“). Idėja kažkodėl nesusilaukė didelio palaikymo iš valdančiųjų.

Vakarykštis premjero p. Kubiliaus pareiškimas apie būtinybę apmokestinti importuojamą elektros energiją iš trečiųjų šalių (jei visai tiksliai – iš nesaugių ar aplinkai nedraugiškų jėgainių). Motyvacija labai graži: kovojam su Baltarusių ir Rusų statomomis jėgainėmis Lietuvos pasienyje. Retorika aiškina, kad būtent iš šių jėgainių ir nepirksime pigios (ir nesaugios elektros). Žinant elektros energijos tekėjimo dėsnius galimi du variantai: arba apmokestinama visą elektros energiją iš UPS/IPS (įskaitant, Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą), arba leidžiama uždirbti tarpininkams, registruotiems „saugioje“ šalyje. Kitų variantų nėra. Bet kokiu atveju elektra Lietuvos vartotojams brangs (nes importas šiuo metu pigiausia alternatyva).

Kuo toliau, tuo baisiau darosi žiūrėti, kaip dabartiniai valantieji bet kokia kaina stengiasi pastatyti naują atominę. Dar prieš paskelbiant investuotojo paieškas, jau buvo kišamos milžiniškos lėšos į naujos atominės „statybą“. Teisingumo dėlei reikia pastebėti, kad šį procesą pradėjo p. Kirkilo vyriausybė. Kita vertus, p. Kubilius ne tik kad proceso nebandė pristabdyti, bet viskas įgavo dar didesnį pagreitį. Ir nesvarbu net tai, kad fiasko baigėsi plačiai išreklamuotas investuotojo paieškos konkursas, kad niekaip nepavyksta net be konkurso rasti norinčių investuoti. Dabar, pasinaudojant proga, bandoma „gerinti investavimo sąlygas“ ribojant pigios elektros energijos importą.

Aš suprantu, kad Baltarusijos AE šalia Vilniaus yra tikrai nepageidautinas objektas. O kur dar planai reaktorių aušinti Neries vandeniu (mažiausio „incidento“ atvejų radiacija nutekės Nerimi į Lietuva. Netikiu, kad nėra kitų poveikio priemonių (Ir kodėl paskutinius pora metų buvo aktyviai tvirtinama kad ta elektrinė tik blefas ir nieko nedaroma. Visi sujudo tik kai buvo pagaliau pasirašyta sutartis). Beje, nemanau kad net mokesčių įvedimas sutrukdys Baltarusijai pasistatyti savo atominę: jiems elektrinė reikalinga vidaus poreikiui tenkinti, o ne menamam eksportui į Lietuvą. Kiek kitokia situacija su galima Kaliningrado AE.

Pabaigai: neblogas straipsniukas apie atominės energetikos „kryžkeles“.