May 142010
 

Premjeras ir vėl nepataikė.  Lietuvos politikos veteranas galėtų žinoti, kad paprastų žmonių pensijos mokamos iš Sodros o ne valstybės biudžeto.

„Klausimas, kieno pensijas mes pasiruoštume mažinti, kad turėtume pigesnius degalus?“

Šis premjero klausimas nuskambėjo per visas televizijas ir žiniasklaidą. Kadangi premjeras nežino, kieno pensijas gali įtakoti akcizas – tai jam pasakyti galiu aš: visų tų pensininkų, kurie gauna taip vadinamas personalines arba valstybines pensijas ir rentas. Pvz.  signatarai, ex. Prezidentai ir t.t.  Didžiosios, „pilkosios“ pensininkų masės, kurie gauna pensijas iš Sodros akcizų mažinimas/didinimas pensijos įtakoti negali (išskyrus tuos atvejus, kai daroma ekvilibristika su pinigų permetinėjimu iš vienos kišenės į kitą.

 P.S.  gerb.  p. Kubiliau: kitą kartą jei norėsite pagąsdinti tautą.. geriau apleliuokit į policininkus, mokytojus, medikus, ugniagesius, nes eilinis pensininkas (ypač važinėjantis senu žiguliuku), sužinojęs kieno pensiją įtakoja didesni akcizai… gali nekaip suprasti.

May 072010
 

Tikriausiai sutapimas, bet prekybos tinklas Maxima gegužės 7-9 dienomis „Vievio paukštyno“ kiaušiniams taiko 25% nuolaida. Galbūt apie šią akciją sužinojęs sostinės policijos vadovas p. K. Lančinskas į dalį Vilniaus senamiesčio uždraudė įsinešti kiaušinius (paukščių).

O jei rimtai, tai tokie renginiai skaldo tautą ir kursto nesantaika ir tai visai nepriklauso nuo to, ar paradas vyks ar ne, bus incidentų ar nebus. Problema jau iškelta beveik iki tarptautinio skandalo lygio. Tikriausiai visiems būtų geriau, jei tam paradui iškarto būtų duotas leidimas. Dabar tai tapo žiniasklaidos pamėgtu šou, kuris tikriausiai nedaug beturi bendro su deklaruojamais tikslais. Kai renginiui prieštarauja 3 iš 4 Lietuvos gyventojų, kai renginiui apsaugoti reikia daugiau policijos nei pačiame parade dalyvaujančių žmonių, iškylą klausimas ar negeriau tuos pinigus būtų panaudoti gatvių apšvietimui ar papildomam patruliui miegamuosiuose rajonuose.

Šioje situacijoje man labiausiai priimtinas vyskupų požiūris (nors aš ir esu netikėlis): homoseksualus reikia gerbti.

 Posted by at 12:36
Apr 272010
 

Paskutiniu metu esu dažnai kaltinamas tuo, kad atstovauju dujininkus, šilumininkus, rusus ar didžiąją energetiką.  Šį įrašą norėčiau skirti savo pozicijos atsinaujinančių energijos išteklių atžvilgiu išdėstymui:

  1. Aš dažniausiai aš atstovauju tik pats save (ir kitus vartotojus). Kartais orientuojuosi į tai, „kaip Lietuviai būtų geriau“ ir neturiu jokių sąsajų nei su šilumos nei su elektros gamintojais/tiekėjais, resursų importuotojais ir t.t.
  2. Niekur nedingsi – atsinaujinančius energijos šaltinius naudoti reikia (energetinis saugumas, tvari plėtra, priklausomybė nuo importo, vietinė rinka, dosnūs politikų įsipareigojimai ES ir t.t.). Vienintelis klausimas kuriuos ir kiek.  Nepritariau ir nepritarsiu „pionieriškom“ idėjom be saiko skatinti visus iš eilės atsinaujinančius energijos išteklius: remti/skatinti reikia tik atsižvelgiant į gaunamą naudą ir tik tiek, kad įvykdytume įsipareigojimus.
  3. Pats savaime atsinaujinančių išteklių naudojimas yra teigiamas reiškinys, ypač kai tuo pačiu tvarkoma aplinka (ar surenkamos „šiukšlės“), bet atsinaujinančių išteklius naudojimas negali tapti savitiksliu reiškiniu, kuomet siekiama kuo daugiau ir kuo greičiau, bet nesirūpinama pasekmėmis. Atsinaujinančių energijos išteklių integracija turėtų būti bendros energetikos strategijos dalis.
  4. Su retomis išimtimis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas didina elektros/šilumos/kuro kainas (viena iš retų išimčių – biomasė) ir tai man nepatinka.
  5. Mano nuomonę paramą reikia organizuoti remiantis rinkos principais (pvz. sertifikatais, kvotom ar pan.), o ne pasenusia komandine sistema, kur tarifas tvirtinamas valdžios struktūrų, o jo dydis be kitų veiksnių priklauso nuo juos tvirtinančių valdininkų „geranoriškumo“.
  6. Atsinaujinančių energijos išteklių nepamatuotas rėmimas skurdina Lietuvos žmones (ir mane) bei kenkia pramonės konkurencingumui.
  7. Aš nesu prieš atsinaujinančius energijos išteklius ir jų naudojimą, bet man labai nepatinka kaip šiuo metu jie yra remiami Lietuvoje.

P.S. aš suprantu, kad norint vystyti atsinaujinančius energijos juos reikia vienaip ar kitaip paremti, bet parama turėtų priklausyti nuo šių išteklių teikiamos naudos, o ne remiantis vystytųjų pageidavimais. Remti visų pirma reikia tas kuro rūšis, kurios yra ekonomiškai patraukliausias, ar sprendžia kitas, papildomas, problemas (tokias kaip miškų valymas ar pan.).

P.P.S. nesuprantu ir nepalaikau žmonių, kurie reklamuodami atsinaujinančius energijos šaltinius kalbą apie jų ekonomiškumą ir naudą remdamiesi esamomis ar būsimomis paramos schemomis (pvz. kaip pramoninkų atstovai gyrėsi kad jie įrodys saulės elektros ekonominį patrauklumą Lietuvoje). Tai elementarus pinigų perpumpavimas iš vienos kišenės į kitą ir su ekonomiškumu neturintis nieko bendro.  Visada galima padaryti „auksinį“ verslą jei užsitikrini savo gaminamos produkcijos privalomą supirkimą už fiksuotas, iš anksto žinomas kainas, bet ar tokią veiklą galima vadinti verslu nesu tikras.

 


Raktai: atsinaujinantys energijos saltiniai problemos
Apr 172010
 

Iš tiesų situacija Lietuvoje  yra bjauri ne dėl krizės, o dėl akivaizdaus valdančiųjų savivalės ir gobšumo. Visais laikais pinigai buvo taškomi, bet šiandieninė valdžia rypaudama apie solidarumą ir diržų veržimasi perlenkė lazdą.

Čia galima paminėti ir be konkurso paskirtą naująjį Ignalios AE vadovą su precedento neturinčiu atlyginimu, ir seimo narių stumiami sau palankūs įstatymai, ir per ministerijų išorinius pirkimus plaunami milijonai darosi paprasčiausiai pikta. Apie šį konkursą plačiau: jis paskelbtas centriniame viešųjų pirkimų portale,   konkurso aprašymą galite rasti čia. Sprendžiant  iš aprašymo darbelis neatrodo vertas net 100,000 Lt., tai iš kur ten delfi minimi 412.000 Lt (nebent reikalavimas kad pretendentai būtų atlikę panašų darbą  kainavusį ne mažiau nei 350,000 įtakoja tokias sumas)?  Įdomu kiek kontorų atitinkančių šį reikalavimą yrą Lietuvoje?

Dar vienas įdomus konkursas, šį karta jau beveik iš mano srities: „Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) rekomendacinio plano parengimo paslaugų pirkimas“ vykdomas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros. Pats savaime darbas ir terminai normalūs, jei nevertinti vienos „smulkmenos“:  techninės užduoties 8.7 punktas reikalauja kad būtų atliekami bent 3 pastatų atitvarų šiluminio laidumo matavimai, skaičiuojami šilumos nuostoliai ir t.t. Mano žiniomis tokius matavimus realiai galima atlikti tik žiemą (kad susidarytų pakankamas temperatūros skirtumas tarp vidinės ir išorinės sienų pusės), o darbas vykdomas išimtinai vasara. Taigi, šį konkursą laimėti gali tik tokia kontora, kuri prieš pusmetį žinojo apie šį konkursą ir pasidarė atitinkamus matavimus.

Apr 112010
 

Pusryčiaudamas ir skaitinėdamas blogosferos naujienas užtikau darbo skelbimą, kuriame teigiama, kad siūlomas motyvuojantis atlyginimas. Labai skambi frazė, bet ka ji reiškia šiandieniniame pasaulyje ?

 Stalino epochoje viskas buvo aišku: atlikai paros norma – gavau balandos su duoną. Neatlikai – negauni. Gerokai viršijai – brigadininkas gauna sviesto. Viskas paprasta ir aišku.

 Šiandieniniame pasaulyje situacija gerokai painesnė. Teorija teigia, kad pakeltas atlyginimas motyvuoja labai trumpai (kelis mėnesius), reiškia motyvuojantis atlyginimas nusako ne jo dydi. Mano nuomone, Lietuvos sąlygomis motyvuojantis atlyginimas reiškia kad dirbi už minimumą.. jei patikai valdžiai gauni normalią algą. Taip kiekviena mėnesi žmogus motyvuojamas verstis per galvą kad nedvėstų iš bado.

 O gal yra kitų variantų kaip atlyginimas gali motyvuoti ?


Raktai: motyvuojantis atlyginimas, motyvuojancios frazes