Paskutiniu metu esu dažnai kaltinamas tuo, kad atstovauju dujininkus, šilumininkus, rusus ar didžiąją energetiką. Šį įrašą norėčiau skirti savo pozicijos atsinaujinančių energijos išteklių atžvilgiu išdėstymui:
- Aš dažniausiai aš atstovauju tik pats save (ir kitus vartotojus). Kartais orientuojuosi į tai, „kaip Lietuviai būtų geriau“ ir neturiu jokių sąsajų nei su šilumos nei su elektros gamintojais/tiekėjais, resursų importuotojais ir t.t.
- Niekur nedingsi – atsinaujinančius energijos šaltinius naudoti reikia (energetinis saugumas, tvari plėtra, priklausomybė nuo importo, vietinė rinka, dosnūs politikų įsipareigojimai ES ir t.t.). Vienintelis klausimas kuriuos ir kiek. Nepritariau ir nepritarsiu „pionieriškom“ idėjom be saiko skatinti visus iš eilės atsinaujinančius energijos išteklius: remti/skatinti reikia tik atsižvelgiant į gaunamą naudą ir tik tiek, kad įvykdytume įsipareigojimus.
- Pats savaime atsinaujinančių išteklių naudojimas yra teigiamas reiškinys, ypač kai tuo pačiu tvarkoma aplinka (ar surenkamos „šiukšlės“), bet atsinaujinančių išteklius naudojimas negali tapti savitiksliu reiškiniu, kuomet siekiama kuo daugiau ir kuo greičiau, bet nesirūpinama pasekmėmis. Atsinaujinančių energijos išteklių integracija turėtų būti bendros energetikos strategijos dalis.
- Su retomis išimtimis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas didina elektros/šilumos/kuro kainas (viena iš retų išimčių – biomasė) ir tai man nepatinka.
- Mano nuomonę paramą reikia organizuoti remiantis rinkos principais (pvz. sertifikatais, kvotom ar pan.), o ne pasenusia komandine sistema, kur tarifas tvirtinamas valdžios struktūrų, o jo dydis be kitų veiksnių priklauso nuo juos tvirtinančių valdininkų „geranoriškumo“.
- Atsinaujinančių energijos išteklių nepamatuotas rėmimas skurdina Lietuvos žmones (ir mane) bei kenkia pramonės konkurencingumui.
- Aš nesu prieš atsinaujinančius energijos išteklius ir jų naudojimą, bet man labai nepatinka kaip šiuo metu jie yra remiami Lietuvoje.
P.S. aš suprantu, kad norint vystyti atsinaujinančius energijos juos reikia vienaip ar kitaip paremti, bet parama turėtų priklausyti nuo šių išteklių teikiamos naudos, o ne remiantis vystytųjų pageidavimais. Remti visų pirma reikia tas kuro rūšis, kurios yra ekonomiškai patraukliausias, ar sprendžia kitas, papildomas, problemas (tokias kaip miškų valymas ar pan.).
P.P.S. nesuprantu ir nepalaikau žmonių, kurie reklamuodami atsinaujinančius energijos šaltinius kalbą apie jų ekonomiškumą ir naudą remdamiesi esamomis ar būsimomis paramos schemomis (pvz. kaip pramoninkų atstovai gyrėsi kad jie įrodys saulės elektros ekonominį patrauklumą Lietuvoje). Tai elementarus pinigų perpumpavimas iš vienos kišenės į kitą ir su ekonomiškumu neturintis nieko bendro. Visada galima padaryti „auksinį“ verslą jei užsitikrini savo gaminamos produkcijos privalomą supirkimą už fiksuotas, iš anksto žinomas kainas, bet ar tokią veiklą galima vadinti verslu nesu tikras.
Raktai: atsinaujinantys energijos saltiniai problemos