Blogai ir pajamos iš adsense

 Kita  17 Responses »
Jan 162011
 

Blogą rašau jau daugiau nei metus. Su reklama adsense pradėjau žaisti gal prieš pusmetį. Šiuo įrašu noriu pasidalinti savo pastebėjimais.

Pradžioje truputis statistikos. Mano blogas nėra iš populiariųjų. Turiu 62 prenumeratorius, ”pasyvus“ lankytojų srautas apie 100 unikalių lankytojų (aktyvus iki 300). Iš adsense reklamų per mėnesį vidutiniškai surenku.. 3 eurus (maždaug tiek, keik kainuoja pigiausias hostingas).

Pradėjus knistis po statistiką, didžiausias siurprizas man buvo tai, kad labiausiai skaitomi įrašai praktiškai nesulaukdavo reklamų paspaudimų. Per mėnesį įrašą gali aplankyti kokie 500 žmonių ir nei vienas nepaspaus reklamos, o kitą įrašą aplanko mažiau nei 100 ir jis sulaukią 3-5 paspaudimų ant reklamos.

Kitas pastebėjimas – blogeriai nespaudo reklamų. Praktiškai visiškai. Tai rodo tiek adsense statistika, tiek mano paties naršymo įpročiai: aš paprasčiausiai nematau reklamų. Akis paprasčiausiai prašoka nefiksuodama turinio. Nesvarbu ar tai tekstinės reklamos ar paveiksliukai.

Mano subjektyvia nuomone, pagrindinė auditoriją spaudanti reklamas yra… „čiainikai“, galbūt net neskiriantys parašyto straipsnio teksto nuo reklamos. Bent jau mano atveju parašinėjimai „apie ūki ir bites“ generuoja žymiai daugiau paspaudimų nei įvairūs pasamprotavimai apie techniką, politiką ar ekonomiką.

Kai pradėjau žaisti su adsense – mano tikslas buvo iš blogo „generuoti“ 1 euro per dieną pajamas (už tiek pragyvena statistinis afrikietis), bet šiuo metu manau kad toks tikslas bus sunkiai pasiekiamas: žiūrint grynai statistikai tam man prireiktų 11 kartų padidinti įrašų skaičių šiame bloge. Nemanau kad tai įmanoma.

 Beje, pradžioje pabandžiau paanalizuoti kas ir ką reklamuoja per adscense ir.. labai nusivyliau. Mane domino energetines paslaugas teikiančios kompanijos.  Didžioji dalis tokių reklamų tekstų surašomi labai patraukliai: sutaupyk daug elektros, geoterminis šildymas už xx.xxx LT. ir panašiai, bet nuėjus į besireklamuojantį puslapį nerasdavau jokios informacijos (išskyrus: skambinkite mums ir mes jums viska papasakosime).

Jei kas naudojate adsense savo bloge gal galite pasidalinti  informacija: apsilankymų skaičius per mėnesį / reklamų paspaudimų skaičius. Mano atveju tai: 4323 lankytojai 72 paspaudimai.

Kas skraido verslo klase ?

 Kita  15 Responses »
Dec 062010
 

Penktadienį turėjau nemalonumą užstrigti lėktuve skrendančiam iš Briuselio į Vilnių. Valanda teko sėdėti lėktuve ir laukto kol pakraus bagažą. Sėdėjau iškart už verslo klasės, dėl to turėjau galimybe apžiūrėti žmones, kurie ten sėdėjo. Taigi verslo klasėje sėdėjo 6 žmonės. Trys iš jų buvo politikai (ex seimo pirmininkas, ex Vilniaus meras ir ex ekonomikos ministras),  vienas onkologas. Kas kiti nežinau.  

 Smagu žinoti, kad tautos išrinktieji ne tik važinėja džipais nuomojamais už kanceliarines išlaidas, bet ir skraido verslo klase. O gal krizės ir nebuvo ?

Papildyta 2010 12 07: visi mano matyti politikai šiuo metu yra Europarlamento nariai.

 Posted by at 20:51  Tagged with:

Absurdo teatras

 Kita  13 Responses »
Dec 012010
 

Oro uoste pusės litro buteliukas vandens kainuoja keturis su puse lito. Daugiau nedvigubai daugiau nei išėjus pro oro uosto duris. Bet.. vandens į oro uosta įsinešti negalima: dar sprogs.

Į oro uosta taip pat negalima įsinešti ir žiebtuvėlio ir roplyčių nagams. Akivaizdus masinio bukumo pavyzdys.

O lėktuvui kylant negalima klausytis muzikos. Net per ausines. Kažkokiems lėktuvo prietaisams mano MP3 grotuvas maišo. Keista, kad nereikalauja baterijų iš elektroninio laikrodžio išimti. Juk tai irgi elektroninis prietaisas ne mažiau pavojingas už MP3 grotuvą.

 

Kietas kuras: Anglys + pjuvenos (Kalvis 2-20)

 Kita  No Responses »
Nov 172010
 

Prieš metus rašiau apie savo neigiamą patirtį naudojant Kieto kuro katilą Kalvis 2-20. Katilas yra ilgalaikė investiciją, dėl to tenka gyventi su tuo ką turi. Per praėjusį laikotarpį kiek geriau susigyvenau su šituo agregatu. Čia pasidalinsiu vienu iš savo neprofesionalių eksperimentų su šituo katilu. Ši karta išbandžiau anglių deginimą maišant jas su nedžiovintomis ąžuolinėmis pjuvenomis. Visi čia pastebėjimai yra grynai subjektyvus.

Pavasari/rudeni, kai lauko temperatūra santykinai aukšta ir šilumos poreikis nėra didelis deginti anglis problematiška: net ir mažesnio kaloringumo (kaitrumo) anglis išskiria per daug šilumos, dėl to katilas uždaro oro padavimą ir anglis blogai sudega. Tiesa, DOM 13-50 frakcijos anglis sudega žymiai geriau nei mano pernai naudota SSOM (15-50), bet užpylus kiek didesnį kiekį (pvz. nakčiai) ryte randu daug nesudegusiu anglių.

Šiemet malkas pirkau nepjautas (rastais po 3m), dėl to šildymo sezono pradžiai turėjau sukaupęs nemažą pjuvenų/skiedrų kiekį (kiek daugiau nei 0,5 M3). Šios pjuvenos buvo nedžiovintos, vietomis net pradėję pelėti, dėl to jų, kaip kuro, vertė nedidelė.

Kita vertus, sumaišius šias nekokybiškas pjuvenas su anglimis gaunamas visai geras efektas: jos kiek užtęsia anglies degimą, dėl to ryte kambariuose būna šilčiau, o ir anglis sudega geriau (paprasčiau pečių valyti). Tiesa, deginant bet kokį nedžiovintą kurą išsiskiria daugiau drėgmės, kas nėra labai sveika katilui/kaminui.

Išvada: pjuvenų maišymas su anglimi yra geras sprendimas, kuomet dar nereikia didelės katilo galios. Tai prailgina pakuros degimo laika ir pagerina kuro sudegimą. . Problema tik pjuvenų sandėliavimas (nes jos dažniausiai būna drėgnos ir greitai pradeda pelyti)  bei didesni kondensato kiekiai kamine.

Paskutiniu metu vis pasvajoju apie akumuliacinę talpą, kuri padėtu optimizuoti katilo darbą ir nereikėtų taip žaisti…


Raktai: anglys, kietas kuras, pjuvenos, ssom anglis

Vilnius netinka didelėms tarptautinėms konferencijoms organizuoti

 Kita  4 Responses »
Sep 102010
 

Prieš porą savaičių baigėsi 11‘toji Europinė energetikos ekonomikos konferenciją . Man irgi teko truputi prikišti rankas prie šio renginio organizavimo, dėl to noriu pasidalinti įspūdžiais. Turiu pripažinti, kad tokio formato konferencijas organizuoti Vilnius nėra tinkama vieta. Pirma problema, su kuria susidūrėme – vietos konferencijai parinkimas. Buvo reikalingas viešbutis (pageidautina arčiau centro). Iš bėdos būtų tikęs ir salių kompleksas esantis netoli vieno/kelių didelių viešbučių. Reikalavimai salėms: viena didelė galinti sutalpinti iki 400 žmonių ir 8 mažos (20-120 žmonių). Tokias sales Vilniuje pavyko rasti 3: Vilono, Bevalio ir Litexpo. Litexpo atkrito iškarto dėl nepatogios vietos. Vilonas irgi nelabai tiko, nes yra toliau nuo miesto. Taigi šioje srityje Revalis yra praktiškai monopolistas ir jie tai žino: derėtis dėl kainų buvo labai sunku. Ne mažesnė problema yra ir maitinimas. Tradicija reikalauja, surengti vieną sėdimą vakarienę ir vakarienę furšetą (stovimą). Susodinti mums reikėjo apie 350 žmonių. Vilniuje yra vienintelė vieta, kur tai galima padaryti daugiau/mažiau vienoje erdvėje – Belmontas. Turiu pripažinti, kad jie turi nuostabiau atrodantį pastatų kompleksą. Visiems labai patiko. Bet va su maistu nepasisekė: gavom daug neoficialių nusiskundimų. Be to, kaip vieninteliai savo nišoje, kainų jie nebuvo linkę nuleisti. Su stovima vakariene neturėjom didesnių problemų, nes mums reikėjo „pamaitinti“ tik apie 250 žmonių. Jei būtų prireikę daugiau – tikriausiai vėl būtume susidūrę su problemomis.   

Tiesa, bendravimas su galerijomis, kurios nuomoja patalpas tokiems renginiams irgi turi savu niuansu: kadangi didžiąja dalį gautų pajamų tenka atiduoti ministerijai.. suinteresuotumo, be papildomo paskatinimo taip pat nelabai yra. Beje, antrajai vakarienei maistą mums tiekė Taurakalnis. Likom sužavėti tiek maisto kokybe tiek aptarnavimu (tiesa, kainavo irgi nepigiai, nors tai ir buvo mažiausias pasiūlymas).

 Apibendrinant – dalyvavimas šioje „košėje“ buvo įdomus. Pasižiūrėjus į konferencijos organizavimą iš vidaus, pradedi geriau suprasti kaip ir kodėl viskas vyksta.

 Keletas pastebėjimų:

Jei biudžetas spaudžia – niekada nesinaudokite nei tarpininkų nei viešbučių paslaugomis. Pavyzdžiui pirminiame technikos (kompiuteriai, pelės, projektoriai) nuomomos pasiūlyme (tikriausiai viešbučio) kainos buvo ant tiek sukeltos, kad už 3 dienų kompiuterių nuomą, bes būtume galėję nusipirkti naujus ekonominės klasės nešiojamus kompiuterius, o už vienos dienos pelytės nuomą (čia ne pokštas.. pasiūlyme tikrai buvo išskirta kompiuterinė pelė) buvo galima nusipirkti 2 Logitech optines peles (pigiausias žinoma). Kadangi kompiuterius nuomojomės „patys“ sumokėjome 8-9 kartus pigiau. Panaši situacija buvo ir su projektoriais. Likus mėnesiui iki konferencijos.. viešbutis mažose salėse juos mums siūlė už 350, likus nepilnai savaitei jau už 100 :).

Beje, viešbutis prieš konferenciją mums nemažą kiaulystę iškrėtė: parsidavė kitai kompanijai, dėl to keitėsi pavadinimas, dingo vidutinės klasės kambariai ir t.t. Vienu žodžiu daug papildomos sumaišties.

Žinoma, būtų galima dar daug rašyti ir apie išalkusius tautiečius, ir apie būtinybę visus susitarimus patvirtinti parašais, bet gal geriau reik pasidžiaugti kad viskas praėjo sėkmingai .

 Older Entries  Newer Entries