Feb 152011
 

Šiandien politinė tema. Jau rašiau kaip aš nemyliu SPAM‘erių ir kitų kenkėjų. Šiandien susidūriau su man gan nauja SPAM‘o rūšimi – SMS SPAM‘u. Gavau pasveikinimą Šv. Valentino dienos proga nuo Garbaravičių Arvydėlio. Su palinkėjimu vilties.

 Mano ribotos fantazijos neužtenka, kad surasti ryšį tarp manęs, Arvydėlio ir Šv. Valentino dienos. Šiuo aspektu man tikrai patinka moterys ir jokių vilčių su SMS atsiuntusiu ponu tikrai nesieju.

 Žinoma, nėra to, kas neišeitų į gerą: mano sąrašas už ką tikrai nebalsuosiu per šiuos rinkimus pasipildė dar viena partija/kandidatu.

 Kauniečiai, nebalsuokite už liberalų ir centro sąjungą, kurios atstovai trukdo įstatymus gerbiantiems piliečiams net jų nuosavuose namuose ilsėtis po ilgos darbo dienos..

P.S.  Jei kas norite susisiekti su ponu Arvydu, nuoroda į oficialius jo kontaktus komentaruose.

Feb 082011
 

Yra tokia bjaurių individų padermė, vadinama SPAM‘eriais. Lietuviškai tikriausiai šiukšlintojais vadinasi. Tai visokių nusmurgusių kontorėlių atstovai, kurie nesugeba sąžiningai konkuruoti ir per prievarta kišą savo informaciją visiems kas to nori ar nenori.

Nepageidaujamus elektroninius laiškus anglų ar kitomis kalbomis nufiltruoti iš asmeninės pašto dėžutės žymiai lengviau nei lietuviškus: paprasčiausiai trini viską, kas anglų kalba. O yra ir veikėjų, kurie specialias pašto dėžutes kuria SPAM‘ui platinti.

Žemiau pateiktas kompanijų užsiiminėjančių interneto teršimu ir kita nepagirtina veikla sąrašas. Jei šį įrašą radote ieškodami informacijos apie čia minimas kompanijas – rekomenduočiau su jomis neprasidėti. Jei kompanija užsiima kenkėjiška veikla internete, tai rodo jos žemą moralę ir niekinantį požiūrį į potencialius klientus.

 

Taigi Lietuvos SPAM‘erių sąrašas (pradėtas pildyti 2010 09 23):

 

Vertimų biuras „Poliglot“ Spamą siuntinėja iš  polyglot.lietuva@gmail.com adreso, o kontaktuose nurodo info@polyglot.lt

 Internetinė parduotuvė patinka.lt. Spamą siuntinėja iš adreso info@nemieste.lt

 Šatijų dvaras. SPAM‘ą siuntinėja iš adreso: satijudvaras@mailer.x-email.eu, o kontaktuose nurodo: admin@satijudvaras.lt

 Internetinė parduotuvė www.dabao.lt. SPAM‘ą siuntinėja iš adreso dabaolt@euroo.eu, o kontaktuose nurodo info@dabao.lt

 UAB “Karnela” SPAM‘as atėjo iš pasiulymai@karnela.lt, kontaktuose nurodyta info@karnela.lt

 Portalas cv1.lt. SPAM‘as atėjo iš cv1.pranesimai@gmail.com, kontaktuose nurodyta: info@cv1.lt 

 UAB „Dorevi“. SPAM‘as atėjo iš ausra@dorevi.lt, dorevi@dorevi.lt

 Portalas CVBankas.lt. Spamas atėjo iš info@cvbankas.lt

 KONSULTUS.  Spamas atėjo iš paslaugos@consultus.lt,  Kontaktuose nurodyta: mokymai@konsultus.lt. Laiškų siuntinėjimą dengia oficialiom duombazės ir neegzistuojančiais websaitais.

 Monetų namai (nordicmoneta.com) SPAM‘as atėjo iš: info.lt@nordicmoneta.com

 Akmenių dvaras. SPAM‘as atėjo iš akmeniudvarokaledos@gmail.com

Robotaisiurbliai.lt, SPAM‘as atėjo iš robotaisiurbliai@mailer.x-email.eu, kontaktuose nurodyta: •info@robotaisiurbliai.lt

 Fotovideo.lt. SPAM‘as atėjo iš: info@fotovideo.lt

 x-letter.com (SPAM‘erių kontora). SPAM‘as atėjo iš x-letter@x-email.eu, kontaktuose nurodyta: info@x-letter.com

 Pirčių pasaulis. SPAM‘as atėjo iš info1@pirtys-saunos.lt

 VŠĮ “Valdymo ratas“. SPAM‘as atėjo iš seminarai@valdymoratas.com

Papildyta 2011 02 25: Liberalu ir centro sajunga. SPAM’as atėjo iš info@numeris16.lt. Pareiškė kad mano e-mail gavo.. iš įmonių duomenų bazės.

 P.S. jeigu Jūsų kontora per klaidą pateko į šį sąrašą, prašome man atsiųsti kopija mano raštiško sutikimo gauti Jūsų reklaminė medžiagą ir aš tuojau pat pašalinsiu jūsų kontoros duomenis iš spamerių sąrašo bei viešai atsiprašysiu. Samprotavimai apie siunčiamose šiukšlėse paminėtas galimybes jų ateityje negauti man nėra įdomūs: aš neprašiau Jūsų kontoros pridergti į mano elektroninio pašto dėžutę, ir nematau prasmės prašyti kad Jūs to daugiau nebedarytumėte. Paprasčiau automatini SPAM filtrą pakoreguoti.

 


Raktai: on-letter info, šildymo sistemų nepertraukiamo maitinimo šaltiniai
Feb 032011
 

Lietuvos blogerių padangę sudrebino dar viena beprotybė. Šį kartą visi krausto savo kišenes, kuprines, rankines ir fotografuoja. Kadangi man irgi nesvetimas bandos jausmas – nusprendžiau prisidėti. Foto matosi be ko aš niekada neišeinu iš namų. Net į parduotuvę. Šitam paveiksliuke dar trūksta raktų.. bet aš per didelis paranojikas, kad fotografuočiau nuosavus raktus ir dar dėčiau į internetą. Taigis daigtų sąrašiukas:

  • Nokia E51
  • Leatherman Wave
  • Kingston 16 Gb
  • Ipod mini
  • Timex
  • Piniginė & dokumentų dėklas

 Kuprinėj dar dažniausiai guli NetBook‘as, testeris, prožektorius, sauja rašiklių, bloknotas  ir krūva laidų. Tik ji su manim ne kasdien keliauja.

Jan 232011
 

Arba UPS‘as kieto kuro katilui

Tęsiu vakar pradėta temą apie nepertraukiamo maitinimo šaltinius šildymo sistemai. Mano atveju šildymo sistema yra labai paprasta: vienas cirkuliacinis siurblys ir jokios elektronikos. Atsižvelgiant į tai, kad variklis (cirkuliacinis siurblys), kuris varinėja vandenį po šildymo sistema nėra galingas: priklausomai nuo nustatymų kažkas tarp 30W ir 90W, t.y. gerokai mažiau nei modernus personalinis kompiuteris. Dėl to pirmas mano pasirinkimas buvo – senas ir primityvus kompiuterinis nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS‘as) Mustek (naudojantis vieną standartinę 12V bateriją). Šis bandymas nebuvo labai vykęs: paaiškėjo, kad toks variantas mano cirkuliaciniam siurbliui nelabai patiko: jis, žinoma, sukos, bet pastebimai garsiau nei paprastai. Nesu didelis šios srities specialistas, bet žmonės kalba, kad siurbliams reikalingas „sinusinis“ maitinimas, o visi pigiausi UPS‘ai naudoja ne tikrą sinusoidę o vieną iš modifikuotų variantų.

Antras bandymas buvo sėkmingesnis: įsigijau naudotą UPS‘ą turintį tikrą „sinusinį” išėjimą. Siurblys maitinamas šio UPS‘o dirbo kaip visada, bet teko spręsti kitą problemą – siurblio darbo naudojant baterijas trukmė nėra pakankama šildymo sistemai palaikyti. Standartinės UPS‘o baterijos negalėjo užtikrinti pakankamo sistemos veikimo laiko (4- 6 valandų, kiek dažniausiai dega viena įkrova). Teko ieškoti talpesnių baterijų. Vienas iš variantų buvo panaudoti automobilio akumuliatorius, bet jo teko atsisakyti: automobiliniai akumuliatoriai yra skirti varikliui užvesti, dėl to jų sandara pritaikyta trumpalaikei didelei srovei ir jie labai nemėgsta būti pilnai iškrauti (pilnai iškrovus akumuliatorius, stipriai kenčia jų ilgaamžiškumas). Akumuliatorių, pritaikytų pilnam iškrovimui (angliškai vadinamų „deep cycle“) už normalią kainą rasti nepavyko. Kai, 2006 metais, gaminau savo UPS‘ą  buvau radęs tik vieną kontorą, prekiavusią tokiais akumuliatoriais, ir jų kainą buvo kartais didesnė už normalių automobilinių akumuliatorių. Šiuo metu pasirinkimas yra gerokai didesnis, bet kainos taip pat nedžiugina.  Po ilgų ieškojimų problemą išsprendžiau apsistodamas tiek „jūriniais“ akumuliatoriais. Tai kažkas tarpinio tarp normalių automobilinių ir „deep cycle“ akumuliatorių. Jie skirti naudoti jachtose. Mano įsigytas UPS‘as naudoja 24V maitinimo įtampą, dėl to teko įsigyti du akumuliatorius.. Jei ir Jūs planuojate daryti ką nors panašaus prieš pirkdami UPS‘ą atkreipkite dėmesį ne tik į jo išėjimo signalo formą (kad būtų sinusoidė), bet ir kokį maitinimą jie naudoją. Kai ieškau sau UPS‘o nesu sutikęs įrenginių susinusiniu išėjimu ir 12V maitinimu. Viskas prasideda nuo 24V (t.y. Jūms reikės minimum dviejų akumuliatorių: talpa dvigubai didesnė, bet ir kaina dvigubai aukštesnė). Jei įsigytumėte UPS‘ą su 48V maitinimu – Jūms reikėtų 4 akumuliatorių ir t.t. Kadangi akumuliatoriai vienas brangiausių  sistemos komponentų, geriau ieškoti UPS‘ų su kuo žemesne maitinimo įtampa – viskas kainuos pigiau.

Taigi, mano projektukas sumoje kainavo virš 600Lt, t.y. panašiai kaip pigus benzininis generatorius, bet užtai dabar nebaisu išeinant palikti besikūrenantį pečių: net ir dingus elektrai sistema ir toliau dirbs be sutrikimų.

Per tuos keturis metus, kai naudojuosi savo UPS‘u tik vieną kartą man jis man tikrai padėjo: dingus elektrai jis maitino sistema 3-4 valandas. Bet net jei nei karto nebūtų jo prireikę – vis tiek būtų vertą jį gaminti: paprasčiausiai ramiau tiek naktį miegoti  tiek kur nors išlėkti paliekant pečių kurenantis.


Raktai: upsas cirkuliaciniam siurbliui, sildymo sistemos, upsai katilams, upsas katilui, ups maitinimo saltiniai, nepertraukiamo maitinimo šaltinis cirkuliaciniam siurbliui, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai, nepertraukiamo maitinimo šaltinis, ups cirkuliaciniam siurbliui, ups šildymo sistemai
Jan 212011
 

Grįžtu prie savo mėgstamos temos: šildymo. Daugelyje Lietuvos individualių namų, ypač statytų per paskutinįjį dešimtmetį yra naudojamos taip vadinamos „aktyvios“ šildymo sistemos, kuriose, nepriklausomai nuo naudojamo kuro, vanduo (ar kitas šilumos nešėjas) yra varinėjami elektrinių variklių (cirkuliacinių siurblių) pagalba. Tai reiškia, kad jei dingsta elektra – nebeveikia ir šildymo sistema. Tiems, kurie turi dujinius ar dyzelinius šildymo katilus su normalia automatika tai reiškia tik tai, kad namuose temperatūra pamažu kris (dingus elektrai šie katilai automatiškai išsijungia). Kiek kitokia situacija susidaro naudojant kieto kuro katilus, ypač deginant anglį: automatinis oro srauto uždarymas dažniausiai yra nepakankamas kad katilas pats užgestų. Dėl to iškyla grėsmė „sistemai užvirti“ (o jei pamiršote įsidėti apsauginius vožtuvus, gali baigtis dar blogiau: sprogimu).

Pas mus ši problema aktuali: remiantis oficialiai skeliama informacija šiuos naujuosius metus be elektros energijos sutiko kelios dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Per 2010/2011 Kalėdų/Naujų metų laikotarpį pas mane elektra irgi buvo dingus tris kartus. Ir šiaip nuo 2005.. neprisimenu metų, kuomet elektra nebuvo nei karto dingus. Dėl to teko daug domėtis šios problemos sprendimo būdais.

Poreikis: šildymo sistemos normalus veikimas esant elektros energijos tiekimo sutrikimams, t.y. „pamaitinti“ šildymo sistemos elektroniką (jei tokia yra) ir cirkuliacinius siurblius.

Elektronika, kaip taisyklė, nėra raji elektrai (keli/keliolika watų). Varikliai (cirkuliaciniai siurbliai), kurie varinėja vandenį po šildymo sistemą taip pat nėra galingi: daugeliu atveju kažkas tarp 30W ir 100W. Tiesa, kai kurios sistemos, ypač su grindiniu šildymu turi keletą cirkuliacinių siurblių. Sudėję visų siurblių ir elektronikos maksimalius galingumus gausite Jūms reikalingos rezervinio maitinimo sistemos maksimalų galingumą (Aš atlikdamas tokius skaičiavimus gautą galingumą dažniausiai padauginu iš koeficiento 1.5. Dėl viso pikto). Daugelio individualių namų poreikis rezervinio maitinimo galiai tikriausiai svyruos nuo 80W iki kokiu 300W, bet šį skaičiuką geriau patiems susiskaičiuoti o ne manim pasitikėti.

Kita sistemos savybė, kurią reikia pasirinkti prieš renkantis rezervinio maitinimo sistemą yra automatinis pasileidimas: t.y. ar Jūms reikia, kad dingus elektrai sistema pati, automatiškai persijungtu į rezervinį maitinimą, ar Jūs planuojate tai daryti rankiniu būdu. Šis pasirinkimas priklauso tiek nuo jūsų naudojamos šildymo sistemos (dingus elektrai kieto kuro katilas gali užvirti, o dujinis dažniausiai tik išsijungs) bei siekiamo komforto lygio.

 Pastaba: žemiau išvardinti būdai orientuoti į kieto/skysto/dujinio kuro katilus.

 Sprendimo būdai:

a)      bet koks kompiuterinis nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS‘as). Jei UPS‘o išėjime nebus sinusoidės – cirkuliacinis siurblys dėl to nebus labai laimingas, bet sistemą suksis ir nuo užvirimo ar užšalimo bus išgelbėta. Tai vienas pigiausių sprendimo būdų, kuris, dingus elektrai, užtikriną automatinį persijungimą rezervinį maitinimą. Trūkumai:  standartinių UPS‘ų maža baterijos talpa, baterijas reikia prižiūrėti (atnaujinti), išėjime dažniausiai būna ne sinusoidė, dėl to „pyksta“ siurbliai . Privalumai: pigus sprendimas su pilna automatika.

b)      Eilinis automobilinis akumuliatorius plius nedidelės galios inverteris (kažas panašaus į tokį: inverteris, gali būti ir ne toks galingas). Cirkuliacinis siurblys dėl to taip pat nebus labai laimingas (inverterių instrukcijose net rašoma, kad jų negalima jungti), automobiliniai akumuliatoriai nemėgsta būti pilnai iškrauti, bet kritiniu atveju tai gali išgelbėti Jūsų šildymo sistemą. Trūkumai: išėjime dažniausiai būna ne sinusoidė, dėl to „pyksta“ siurbliai, dingus įtampai reikia viską sujungti „rankomis“, t.y. jokios automatikos, ilgiau naudojant gali „užmušti“ akumuliatorių, ir galbūt, siurblį. Privalumai: tikriausiai pigiausias variantas.

c)      Benzininis/dyzelinis generatorius. Jų nesu bandęs, dėl to ko nors konkretaus ir praktiško negaliu pasakyti. Pigūs generatoriai turi vieną akivaizdų trūkumą: rankinį paleidimą, o agregatų su elektrinu starteriu (prie kurio, jei nėra, galima primontuoti automatinį paleidimą) kainą yra didelė (skaičiuojama tūkstančiais). Be to reikia spręsti dūmų nuvedimo problemą (jei naudojama patalpos viduj). O ir kuras jų ne iš pigesnių. Tiesa, yra ir nemenkas privalumas, lyginant su akumuliatoriniais sprendimais: kuro generatoriui galima sukaupti ilgesniam laikui (savaitėms), kai tuo tarpu akumuliatorius yra laikinas sprendimas galintis pagelbėti tik jei elektros nėra nuo kelių valandų iki kelių parų. Be to generatorius gali „pamaitinti“ ir kitus buitinius prietaisus.

 P.S. jei pas Jus name yra tik geoterminis šildymas ir dingo elektra – Jums nepasisekė. Vienintelis sprendimas tokiu atvejų – elektros generatorius. Jei turit kalną pinigų, mėgstat egzotiką ir esat drąsūs – galbūt neblogas variantas – vėjo jėgainė. Paprastiems mirtingiesiems – elektros generatorius naudojantis benziną/dyzeliną.


Raktai: nepertraukiamo maitinimo šaltiniai cirkuliaciniam siurbliui, Rezervinis maitinimas šildymo sistemai, Rezervinis maitinimo šaltinis, upsas sildymo sistemai, cirkuliacinio siurblio rezervinis maitinimas, rezervinis maitinimas, rezerviniai maitinimo saltiniai