Šiandien bloga diena. Iš pat ryto atsibudau skaudančia galva (nors iš vakaro ir negėriau, garbės žodis), namuose šalta, lauke drėgna. Vienu žodžiu – bloga diena. Visiems pasitaiko, ir apie tai didelio romano rašyti neverta. Geriau parašysiu apie politika, arba ekonomika, arba žiniasklaida. Tiesa pasakius, iš laikraščiu skaitau tik verslo žinių online versiją. Prieš keletą metų verslo žinios buvo mažiausiai bulvarinis laikraštis Lietuvoje. Gal ir šiandien jis yra mažiausiai bulvarinis, bet to beveik nebesijaučia. Didžioji dalis informacijos srauto parašyta bet kaip, maišant dimensijas (pvz. milijonus su milijardais, kW su kWh), pilna paslėptos reklamos, barzdotų naujienų. Tik komentarų skiltyje kartkartėmis atsiranda įdomesnių straipsnių. Grystant prie politikos, Continue reading »
Premjeras, ministrai, parlamentarai… visi kala apie solidarumą veržiantis diržus. Valdžios aparatas ir jo apetitai tema verta pamastymu, bet gal atidekim tai kitam kartui. Mane labiausiai trikdo kitkas – teismai dirbantys tik 4 dienas per savaite. Ir ne dėl to, kad sumažėjo nusikalstamumas, bet todėl kad pinigų nėra. „Išbadėjęs“ policininkas ar ugniagesys jau sena ir nuvalkiota tema. Užjaučiu abiejų profesijų atstovus. Bet kai prie jų prisidės ir teisėjai sistema grius. Jau dabar policija ir teismais nepasitiki daugelis. Dėl policijos Continue reading »
Įkišiu ir aš savo dar 2 aliuminius centus į diskusiją. Pasakysiu iš karto: nepritariu dabar siūlomam variantui, kai lenkiškas mokyklas baigę vaikai turi laikyti tuos pačius egzaminus kaip ir lietuviškas. Nesąžininga taip. O ir kuris Lietuvos politikos šviesuolis šią problemą sugalvojo iškelti prieš rinkimus Lenkijoje ? Medalį tokiam į dantis ir atgal prie žagrės.
Grįžtant prie Lenkiškų mokyklų – užteks čia išsidirbinėti. Reikia nuosekliai pereiti prie europinio tautinių mažumų standarto. Modelio naudojamo daugelyje „senųjų“ ES šalių, JAV ir t.t.: visose valdžios finansuojamose mokyklose visi dalykai PRIVALO būti dėstomi valstybine kalba. Jei yra noras ir pinigai kišenėse netelpa – galima rinktis privačias mokyklas. Šeštadienines mokyklas. Mokyklas su sustiprinta rusų, lenkų ar turkų kalba. Bet visos valstybinės mokyklos privalo būti LIETUVIŠKOS.
Tik taip galima apginti Lietuvos piliečių turinčių lenkiškas, gudiškas ar rusiškas šaknis teises ir paskatinti jų integraciją į šalies ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Patys pagalvokit, kam lengviau darbą rasti Lietuvoje: žmogui kuris laisvai kalba/rašo/skaito lietuviškai, ar žmogui, kuris lietuvių kalbą girdėjo tik per TV. Visi kurie galvoja kitaip yra priešiškų Lietuvai jėgų papirkti pakalikai ir jais turi užsiimti saugumas. Arba medikai.
Tiesa.. perėjimą reikia daryti švelnų. Paprasčiausiai nuo kito rudens nebeformuoti mažumų klasių ir tiek. Kas pradėjo mokytis „lenkiškoje“ ar „rusiškoje“ mokykloje lai ir baigia ta pačia kalba. Kai pagalvoji Lenkijos valdžia tokį sprendimą turėtų džiugiai palaikyti: juks atsivers tiek galimybių padėti savo tautiečiams užsienyje. Kaip jie padeda JAV ar JK lenkų bendruomenėms. Taip pat jie galėtų padėti ir LT lenkų diasporai.
arba įsileisk kiaulę į trobą tai ant stalo apdergs
Čia aš ne apie ką kitą, o apie vienos, mums nelabai draugiškos valstybės prezidento pasisakymą: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=49407658
Kad Walesa atsisakė priimti Lietuvos apdovanojimą – tai jo asmeninis reikalas, bet kai kaimyninės šalies prezidentas pradeda postringauti apie skriaudžiamus lenkus tai jau per daug. Jei kas nežinojo už Lenkijos niekur kitur nėra tokių sąlygų lenkų mažumai. Ir visa tai finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto.
Apsidairius aplinkui, Lenkijos prezidento pazvimbimas labai primena ne vieną gerai žinomą autoritarinį rėžimą. Toks vienas Adolfas ėjo vokiečių gelbėti. Beje, jei neklystų ne tik į Čekiją, bet ir į tą pačią Lenkiją. Vladimiras su Dimitrijumi taip pat rusų mažumą aktyviai gynė. Kas nepamena… Estijos įvykiai, Gruzija..
Tiesa, nemanau kad p. Bronislowas pakartos Jozefo (Pilsudskio, ne Stalino) žygdarbius, bet tokios kalbos veda tik prie vieno: didesnės konfrontacijos. Jau dabar Lenkijoje lietuviai terorizuojami. Paskaičius Delfi komentarus.. tokie pasisakymai meilės lenkams Lietuvoje irgi nepridės. Aiškiai eskaluojamas konfliktas ir laukiama kraujo.
P.S. tautinių mažumų mokyklos ir universitetai už valstybinius pinigus tai sovietmečio atgyvena, kurią reikėtų nuosekliai likviduoti.
Raktai: sunys loja karavanas eina, šunys loja karavanas eina reikšmė
Jau gerą pusmetį aktyviai naudojuosi tautinę sveikatos apsaugos sistema. Jei visai tiksliai – nuo praeito rugsėjo. Iki tol – beveik visą mano šios srities patirtį sudarė profilaktiniai partikrinimai (dėl darbo). Žinojau, kad sveikatos apsaugos sistemoje klesti betvarkė ir korupcija.. bet niekada negalvojau kad ji tokio masto. Sistema sukurta taip, kad jei nori gyventi… turi mokėti. Dalį į kasą, dalį „į kišenę“.
Kol asmeniškai nusidūriau su Lietuvos medicina buvau sąžiningas pilietis. Negi policijai „ant arbatos“ nesu davęs.
Istorija trumpai: praeitą vasarą „pasigavau“ stuburo išvaržą. Po truputi paskaudėdavo nugarą ir kairią koją. Nieko labai tragiško, bet kai nepraėjo nuo rugsėjo mėnesio pradėjau vaikščioti „per daktarus“. Procesas gana ilgas. Užtruko beveik 2 mėnesius, kol man visgi diagnozavo stuburo išvaržą. Per tą laiką padarė rentgeno nuotrauką ir kompiuterinę tomografiją. Išgėriau kelias saujas tablečių, buvo suleista pora dešimčių ampulių. Ir čia prasidėjo visas įdomumas.
I lygio reabilitacija
Nustačius stuburo išvaržą poliklinikoje man buvo paskirta pirminė ambulatorinė reabilitaciją. Buvau nusiųstas pas reabilitologą, kuri paskyrė nemokamus: kineziterapiją (mankštą), fizioterapiją (elektrą), masažą ir rekomendavo „nusipirkti“ vertikalias vonias.
Viskas būtų lyg ir nieko… jei ne keli įdomūs „niuansai“: visos (3)nemokamai paskirtos procedūros buvo išdėstytos 6 savaičių laikotarpyje. T.y. viena procedūra, po to savaitės ar dviejų pertrauka, kita procedūra ir t.t. Be to nemokamai paskiriama tik pusė (arba mažiau) rekomenduojamo procedūrų kiekio. Kitas (žinoma) reikia pasipirkti. Nesu medicinos ekspertas, bet man, kažkodėl atrodo, kad taip laike ištęstos procedūros yra neefektyvios. Bent jau man nuo jų nepagerėjo. Greičiau atvirkščiai. (Sklinda kalbos, kad „patepus“ reabilitologą galima visas procedūras gauti tą pačią savaitę.). Kitas įdomus niuansas, kad reabilitologas griežtai atsisakė rašyti rekomendaciją antrinei reabilitacijai (tipo nepriklauso), nors pirminė jokių rezultatų nedavė. (ir vėl sklinda kalbos… apie „tepimo“ privalumus).
Patekimas pas specialistus (bent jau neurochirurgus klinikose. Kaune tai vienintelė vieta, kur daromos stuburo išvaržos operacijos.) eilės tvarka irgi nėra toks jau paprastas. Normaliai registruoja už kelių mėnesių (jei aplamai registruoja).
II lygio reabilitacija
Po stuburo išvaržos operacijos priklauso antrinė reabilitacija. Čia situacija ne ką geresnė nei su pirmine. Trečia dieną po operacijos (kai dar aktyviai leidžiami nuskausminantys) ateina reabilitologas, paklausia ar jautiesi geriau nei prieš operaciją ir kur gyveni. Tuomet paskiria… ambulatorinę reabilitaciją. Nesvarbu, kad po operacijos negalima ne tik kad vairuoti mašinos, bet ir sėdėti o man iki artimiausio autobuso stotelės – daugiau nei kilometras (plius dar važiavimo apie 40 minučių). Paklausus reabilitologo kaip jis įsivaizduoja tą ambulatorinę reabilitaciją.. kai ne tik kad toliau paeiti, bet ir ilgiau pastovėti sunku yra paaiškinama, kad norint galima „dasipirkti” stacionarą.
O ir taisyklės, verčiančios į reabilitaciją važiuoti tiesiai iš ligoninės atrodo keistos. Kol dar pilnai neužgijus žaizda negalima daryti jokių vandens procedūrų, taigi pirmoji reabilitacijos savaitė gaunasi kaip ir prarasta.
Pabaigai
Prisipažinsiu, taip ir nesupratau, kam reikalingas reabilitologo etatas. Nebent pakišom rinkti. Visas darbas kurį jie atlieka, tai pasižiūri į ligos kodą ir nukopijuoja reabilitacinių procedūrų sąrašą. Viskas.
Susidaro įspūdis, kad visa sistema sukurta speneliai kad išmušinėti iš ligonių kyšius. Pradedant registratūroje, norint papulti pas specialistą, ir baigiant visokiais reabilitologais, kurių galioje paskirti mokamas arba nemokamas procedūras. O gal ir visai nieko nepaskirti. Stengiamasi ne išgydyti pacientą, o pasiųsti jį. Kur nors toliau. Jau nekalbant apie kai kurių „procedūrininkų“ darbą. Ypač kineziterapeutų.
Raktai: reabilitacija po stuburo išvaržos operacijos, reabilitacija po stuburo operacijos, stuburo isvarza reabilitacija, reikalingas reabilitologas, reabilitologas, manksta po stuburo isvarzos operacijos