Nov 112009
 

Savaitgalį per TV stebėjau socialinių reikalų ministro pasisakymą, kuriame viena iš iškeltų idėjų, kaip taupyti (?!?) Sodros pinigus buvo – siūlymas mažinti bedarbio pašalpą. Idėja skamba labai racionaliai: jei bedarbio pašalpa yra didesnė už minimalią algą, tai toks žmogus ir neis dirbti už minimumą. Forumuose sklaido dar kardinalesnės idėjos: priversti gaunančiuosius bedarbio pašalpą dirbti viešus darbus (lyg tų darbų būtų).

Šiuo klausimu mano nuomonė kardinaliai priešinga: bedarbio pašalpa – tai dar viena socialinė garantiją, už kurią žmogus susimoka mokėdamas mokesčius Sodrai. Draudiesi Sodroj nuo galimybės prarasti darbą. Teoriškai, dėl to natūralu tikėtis išmokų bent kažkiek proporcingų įmokoms. Jei žmogus 10 metų mokėjo mokesčius gaudamas, tarkime, 3000 Lt. algą, manyčiau jis užsidirbo gauti „pašalpą“ bent po 1000 Lt kokius tris mėnesius. O gal ir visus 6. Pajamų sumažėjimas nuo 3000 Lt. iki 1000 Lt yra pakankamas šokas, verčiantis žmogų judėti ir ieškoti išeities. Absurdas yra tikėtis, kad toks žmogus savanoriškai atsisakys kito normalaus darbo ir gyvens iš pašalpos. Kita vertus nereikėtų tikėtis, kad jis griebs pirmą pasitaikiusį darbą „už minimumą“. Jei valdžios ponai ir ponios nežino – darbo paieškos yra procesas, užimantis laiko. Nevisi turi geru dėdžių ar tetų kuriems paskambinus iškart atsiranda laisva darbo vieta. Aišku, bado šmėkla ar peilis prie gerklės priverčia žmones suktis greičiau, bet nebūtinai taip pasiekiamas geriausias rezultatas.  Kam bus geriau dėl to, kad, tarkim, aukšto lygio šaltkalvis persikvalifikuos į sargus ?

Aš nesiginčiju – šiuo metu problemų su bedarbių pašalpomis yra (ir ne tik pašalpomis), bet nesugebėjimą problemos spręsti (ar jos identifikuoti) perkelti „solidariai“ ant visų bedarbių pečių nėra teisinga (nors šiandieniniai valdantieji ir labai pamėgo šį problemų „sprendimo“ būdą). Galbūt reikėtų peržiūrėti formules, daugiau atsižvelgiant į sumokėtų mokesčių sumą ar didinti stažo įtaką, bet padaryti maksimalią bedarbio pašalpą mažesnę už minimalią alga nėra geriausia išeitis.

Pagalvojus geriau, įkyriai peršasi išvada didžiausia bedarbių ir jų pašalpų problema – tai šešėlis. Dalis bedarbių nėra bedarbiai – jie dirba nelegaliai. Bedarbiais jie vadinas tik dėl pašalpų ir lengvatų. Gyvenimiškas pastebėjimas: vienas „trečios eilės“ pažystamas legaliai dirba tik šiltuoju metu laiku, o link žiemos, kai prasideda šildymo sezonas, tampa bedarbiu. Jam taip ekonomiškai naudinga. Bet vėlgi, tokius sukčius gaudyti reikia ir strategijos, ir pastangų, ir proto. O kam verstis per galą, ir bandyti problema spręsti, jei paprasčiau „solidariai“ sumažinti visas išmokas ir tiek. Visi atrodo turėtų būti laimingi: ir valdininkija su valdžios vyrais (bei moterimis) nepersidirba, ir solidariai (pjaunama visiems.. bet daugiau tiems kas gauna daugiau).  Bet kodėl aš, vis dar turintis darą ir neplanuojantis tapti bedarbiu, nesu patenkintas dabartine sistema ?

Oct 262009
 

Šiandien Delfi publikavo trumpą straipsnį cituojantį prezidentė D. Grybauskaitės interviu leidiniui „Buzines  & Baltija“. Straipsnis iš tolo atsiduoda demagogija. Vien ko vertas pasakymas:

„Mes galime rinktis vieną iš dviejų kelių: arba skausmingą devalvaciją, arba smarkų algų apkarpymą“

Čia norėtą pasakyti, kad smarkus algų karpymas yra neskausmingas ? O gal algos karpomos tik tiems, kas turi mažiausiai galimybių priešintis ? Pavyzdžiui eiliniai kareivukai, kuriems labai solidariai planuojama nurėžti pusę algos kai tuo tarpų karininkams algos mažinamos tik simboliškai (po kelis procentus).

Nuo pat devalvacijos vajaus aš visada pasisakydavau prieš. Tam žinoma didžiausios įtakos turėjo mano būsto paskola (eurais). Be to, nuoširdžiai, nemačiau devalvacijos prasmės (ir tikėjausi, kad šalis iš krizės išsikapstys greičiau). Dabar, bežiūrėdamas juodojo humoro šou, vadina „nacionaliniu susitarimu“ ar „2010 metų biudžeto projektu“ kardinaliai pakeičiau nuomone. Kuo toliau, tuo labiau devalvacija man atrodo patrauklesnė už spiralinį atlyginimų ir kitų išlaidų mažinimą. Keletas pavyzdžių :

  1. Atlyginimai. 25% sumažinus atlyginimus ar 25% devalvavus litą blogiausiu atveju situacija išliks ta pati. Geriausiu atvejų devalvavus litą perkamoji galia sumažėtų mažiau. (=)
  2. Santaupos. Devalvacijos atveju, visi turintys santaupas litais prarastu dalį santaupų. Bet praradimai būtų solidarūs (sunkus žodis). Galbūt galima sužaisti su kompensacijom pinigų esančių bankų sąskaitose, bet nemanau kad tai būtų tikslinga. (-)
  3. Privačios skolos. Tie, kas skolas turi litais – išloštų. Tie kas skolas turi eurais, nei išloštų, nei praloštų (25% sumažėjas atlyginimas paskolos gražinimui turi tą pačią įtaką, kaip ir 25% devalvacija). (+)
  4. Valstybės skola. Tikėtina, kad bent jau pradiniam etape, devalvacija turės neigiamą įtaką galimybėms atiduoti skolas (t.y. tai kainuos brangiau). (-)
  5. Juodoji buhalterija. Juodų pinigų vertė sumažėtų. (+)
  6. Vietinė gamybą. Pajaustų labai neženklų pliusą, dėl santykinai atpigusios darbo jėgos. (+)
  7. Sunkiausia situacija, manyčiau, būtų dėl galiojančių vietinės rinkos kontraktų, tiek prekėms, tiek paslaugoms. Čia vietinei rinkai dirbančios kompanijos prarastų pinigus. (-)

Atrišus valiutą, ar devalvavus litą, šitas smūgis proporcionaliai pasiskirstytų visiems. Tai, tai automatiškai sumažintų pensijas, ir atlyginimus biudžetininkams (įskaitant ir mokytojus, policininkus, etc. ). Tikriausiai po tokio sprendimo vėl dužtų seimo langai, ir kas blogiausia – vis tiek struktūrinės reformos liktų būtinos: tiek Sodros, tiek ministerijų, tiek visokiu VŠĮ ir t.t. Devalvacija paprasčiausiai duotų atokvėpį. Gal metams. O ir dabartinei vyriausybei kiek laisvo laiko liktų, nereikėtų žaisti pikto/gero Kalėdų senelio, kuris vienai grupei atimą daugiau… kitaip mažiau. Aš suprantu, kad Lietuvoje devalvuoti litą yra gan sudėtinga procedūra, ir kad po to bankams, būtų nelabai saldus gyvenimas, bet dabartinis aklas spiralinis išlaidų mažinimas nėra panašus į jokią išeitį. Tai tik nuoseklus judėjimas žemyn, link bedugnės.

 P.S. devalvacija labiausiai tiktų naujų metų naktį. 

Sep 292009
 

Ilgai galvojau, kiek iš mano uždirbtų pinigų pasiima valdžia, kiek galiu išleisti aš pats. Vis nelikdavo laiko parašyti šia tema. Atrodo kokia čia problema ? Visi žino tuos mokesčius: pajamų (15%), Sodros(3%) ir „šviežiena“ privalomas sveikatos draudimas (6%). Viso 24%. Viskas labai gražiai ir aiškiai surašyta Nėra labai mažai, bet kai pagalvoji – ketvirtoji dalis pajamu – daugiau už biblijos dešimtinę, bet visgi nėra tai taip jau daug. Bet.. tai toli gražu nėra viskas ką valstybė „atsiriekia“ nuo mano „kruvinu prakaitu“ uždirbtų pinigų. Yra dar toks minties perlas kaip darbdavio sumokami mokesčiai už darbuotojo algą. Tikriausiai ponas darbdavys juos moka iš savo kišenės ir manęs jie neturėtų jaudinti. Deja, vadinamuosius „darbdavio mokesčius“ taip pat sumoka tas pats darbuotojas. Continue reading »


Raktai: kiek darbdavys moka mokesčiu už darbuotoja, kiek darbdavys moka uz darbuotoja, kiek darbdavys sumoka mokesciu, kiek moka darbdavys uz darbuotoja, darbdavio mokesciai, mokesciai uz darbuotoja