Dali.us

Šuo loja – karavanas eina

 Emocijos  4 Responses »
Sep 082011
 

arba įsileisk kiaulę į trobą tai ant stalo apdergs

 Čia aš ne apie ką kitą, o apie vienos, mums nelabai draugiškos valstybės prezidento pasisakymą: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=49407658

Kad Walesa atsisakė priimti Lietuvos apdovanojimą – tai jo asmeninis reikalas, bet kai kaimyninės šalies prezidentas pradeda postringauti apie skriaudžiamus lenkus tai jau per daug. Jei kas nežinojo už Lenkijos niekur kitur nėra tokių sąlygų lenkų mažumai. Ir visa tai finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto.

Apsidairius aplinkui, Lenkijos prezidento pazvimbimas labai primena ne vieną gerai žinomą autoritarinį rėžimą. Toks vienas Adolfas ėjo vokiečių gelbėti. Beje, jei neklystų ne tik į Čekiją, bet ir į tą pačią Lenkiją. Vladimiras su Dimitrijumi taip pat rusų mažumą aktyviai gynė. Kas nepamena… Estijos įvykiai, Gruzija..

Tiesa, nemanau kad p. Bronislowas pakartos Jozefo (Pilsudskio, ne Stalino) žygdarbius, bet tokios kalbos veda tik prie vieno: didesnės konfrontacijos. Jau dabar Lenkijoje lietuviai terorizuojami. Paskaičius Delfi komentarus.. tokie pasisakymai meilės lenkams Lietuvoje irgi nepridės. Aiškiai eskaluojamas konfliktas ir laukiama kraujo.

 P.S. tautinių mažumų mokyklos ir universitetai už valstybinius pinigus tai sovietmečio atgyvena, kurią reikėtų nuosekliai likviduoti.


Raktai: sunys loja karavanas eina, šunys loja karavanas eina reikšmė

Samsung Galaxy GIO: Android dar nesubrendęs masiniam vartojimui

 Laisvalaikis  22 Responses »
Sep 062011
 

Piešinukas paimtas iš www.lifeofandroid.com

Jau daugiau nei savaitė žaidžiu su nauju telefonu: Samsung Galaxy GIO (arba Samsung S5660). Detalios apžvalgos nerašysiu. Modelis gana senas, apie jį informacijas pilnas internetas. Pasidalinsiu tik savo asmeninius pastebėjimus.

Prieš pirkdamas žinojau, kad telefono komplektacija bus labai kukli (tik SD kortelė), kad naudojant baterija laiko ne daugiau trijų parų (nesvarbu ką gamintojas deklaruoja), kad telefonas lėtokas ir turi mažai RAM. Tai mano pirmasis telefonas su liečiamu ekranu ir pirmasis su Android operacine sistema, dėl to nesivaikiau aukštų parametrų. Paprasčiausiai norėjau pabandyti. Prieš tai naudojau (ir dabar dar naudoju) Nokia E51 su Symbian. Tai irgi įtakojo mano įspūdžius.

Džiaugsmai: Iš principo telefonas paliko teigiamą įspūdį. Ekranas ryškus, užkėlus ryškumą iki maximumo normaliai matosi saulėje. Kamera šauniai fotografuoja tekstą (pagrindinė priežastis kam man reikia kameros telefone). Pastebimai geriau nei mano senukas E51. Lengvas priėjimas prie atminties kortelės. Telefonu galima netgi skambinti ar rašyti sms.

Nusivylimai: pirmas ir bene didžiausias nusivylimas buvo GPS. Tiksliau google atsisakė man Lietuvoje rodyti kelią. Nuorodas pateikia kur sukti, kiek kilometrų nuvažiuoti, bet važiuojant neduoda jokių nuorodų. Norint šiuo telefonu naudotis kaip pilnaverčiu GPS navigatoriumi reikia papildomos programinės įrangos. Kitas didelis nusivylimas – tai pati operacinė sistema. Android. Jei visai tiksliai šiuo metu naudoju Android 2.3.4.

Android – kol kas nepritaikyta plačiajam vartotojui.

Nusivylimai: Išsitraukus iš dėžutės Android telefonas tikriausiai mažiau funkcionalus už eilinę neišmaniąją „plytą“. Taip, juo galima skambinti, rašyti SMS. Yra primityvus kalendorius, žadintuvas, diktofonas  ir t.t. bet, naudojantis standartinėmis priemonėmis tai labai nepatogu. Dar galima naršyti internete ir naudotis elektroniniu paštu.  Bet šiais laikais tai gali pasiūlyti beveik visi telefonai.

Dažnai vienu didžiausių privalumu laikomas Android programų gausa (dažniausiai nemokamų) iš tiesu yra didžiulis jo trūkumas. Tiksliau Android Market vyraujantis chaosas. Aš tikiu, kad papildomos programinės įrangos pagalba galima iš Android telefono pasidaryti labai funkcionalų įrankį (ką padaryti aš vis dar tikiuosi), bet tai nėra paprasta. Pabandykit susirasti kad ir patogesnį kalendorių naudojantis Android market pagalba. Jūms išmest šimtus (jei ne tūkstančius) pasiūlymų. Kurių dauguma pristatomi kaip nemokami, nors iš tiesų taip nėra. Parsisiuntę „nemokamą“ programą iš Android Market, dažniausiai gaunate programos demonstracinę versiją su apribotomis galimybėmis, ar ribojamu veikimo laiku. Arba programas, rodančias reklamą. Tikrai nemokamų programų yra nedaug, ir jas atskirti bendrame sraute tikrai sunku. Aš nesu nieko prieš norą užsidirbti, bet aprašymuose retai būna nurodyta programos apribojimai. Dėl ko bandant ką nors išsirinkti – sugaiškit marias laiko pereidamas per visus tuos demo, shareware, adware, etc. Dėl tokios piktybinės dezinformacijos Android Market telefone yra praktiškai nepanaudojamas (PC atsirinkti paprasčiau, ten nurodomos kitos to paties gamintojo programos… ir galima atspėti ar programa nemokama). Jau daugiau nei savaitę per dieną paskiriu maždaug valandą bandydamas išsirinkti man tinkančias programas. Kol kas radau tik man patinkančią audio knygų skaityklę, orus rodančią programėlę, skaičiuotuvą bei falų ir spartinančiosios atminties tvarkykles. Paskutines kelias dienas nesėkmingai bandžiau rasti normalų „kalendorių“ ir ekrano užsklandą(lock screen), užduočių tvarkyklę (task manager) ir žadintuvą. Kol kas nepavyko.

Kita didelė problema – atminties (tiek „disko“ tiek operatyvinės) valdymas. Pradžioje per dieną instaliuodavau/išinstaliuodavau po keliolika programų. Ir net jei dienos pabaigoje nepasilikdavau nei vienos programos.. vietos tiek telefone tiek SD kortelėje sumažėdavo.

Su automatiniu programų pasileidimų ir jų resursų valdymų yra dar blogiau. Palikus telefoną ant lentynos.. programos pačios pasileidinėja. Naudoja atmintį, kabinas prie tinklo. Šiuo metu sprendžiu spėlionių žaidimą: kuri iš mano instaliuotų programų pastoviai bando  naudotis GPS‘u. Standartinių priemonių nei pasižiūrėti kokios programos „piratiškai“ dirba, nei kokius resursus kas naudoja nėra (galima nebent spėti pagal jų sunaudojamos energijos kiekį). Nestandartiniu programų atliekančių šias funkcijas irgi neradau.

Džiaugsmai. Situacija su žaidimais kiek kitokia nei su programine įranga (gal dėl to, kad man tai nėra labai aktualu). Lendančios reklamos kartais blaško, bet dažnai jos integruotos taip, kad neapsunkintų žaidimo. Leidimas nemokamai žaisti tik kelis pirmuosius lygius irgi atrodo visai suprantamas: patiko – pirk. Tiesa, žaidimų aš išbandžiau gerokai mažiau nei programinės įrangos, gal dėl to nesusidūriau su labai aršiais. Kitas teigiamas telefono aspektas – Skype. Mano įsigytas aparatas neturi dviejų kamerų dėl to video pokalbių neišbandžiau (o ir duomenų srautas video nepalyginamai didesnis), bet tekstinis rėžimas tikrai patogus. Tiesa, Skype turėjau ir Symbian telefone, bet galimybė rašyti „pilna klaviartūra“ yra milžiniškas privalumas.

Reziumė (paremta Samsung biudžetiniu GIO modeliu): Jei galite sau leisti paskirti mėnesį atostogų kad susitvarkyti Android telefoną pagal save (arba esate studentas neturintis ką veikti) – telefonas su Android sistema geras pasirinkimas. Visiems likusiems tai daugiau laisvalaikio praleidimo forma ar mados dalykas nei normalus darbinis aparatas. Man tikriausiai užims ne vieną mėnesį, kol telefoną pilnai pritaikysiu darbui ir galėsiu taip pat pasitikėti kaip ir mano senu geru Nokia E51.

Pabaigai: Android vartotojai, gal galit pasidalinti savo naudojamų programų sąrašu. Palengvintumėte man gyvenimą. Jei turite apie tai savo bloge – pasidalinkit nuoroda. Ačiū 🙂

 


Raktai: samsung galaxy gio, samsung galaxy gio atsiliepimai, galaxy gio, samsung gio, Samsung galaxy gio apžvalga, samsung galaxy gio programos, samsung galaxy gio interneto nustatymai, samsung galaxy gio navigacija, samsung galaxy gio komentarai, galaxy gio apzvalga

Labai (ne)profesionali kompanija

 Komentarai  1 Response »
Aug 232011
 

 Arba labai nerimtas požiūris į verslą

  Kaip visada pirmadienio vakarą leidau knisdamasis internete. Akis užkliuvo už šilumos siurblių reklamos (žadėjo nuolaidas). Nuolat domiuosi įvairiom energetikos naujovėm, taigi nepraleidau progos aplankyti reklamuojamąją svetainę: tenko.lt. Kontora skelbiasi esanti prekybinė-inžinerinė kompanija užsiiminėjanti atsinaujinančių energijos išteklių bei kitų inžinerinių sistemų srityje (?!?).

Internetinė kompanijos svetainė palieką slogų įspūdį (pardavinėjant žaislus kainuojančius po kelias dešimtis litų negi sunku rasti 300Lt internetinei svetainei kuri nesikeiktų angliškai ?). Bet tai smulkmena. Lietuvoje madinga taupyti internetinių svetainių sąskaitą: internetinei reklamai išleidžiami tūkstančiai litų.. o atėjęs lankytojas mato tik jovalą ir tenko.lt toli gražu ne blogiausias variantas.

Bet šitas rašinėlis ne apie tai. Labiausiai „patiko“ jų platinamų šilumos siurblių reklaminės „skrajutės“. Kad ir šita: http://www.tenko.lt/images/pdfai/akcijawzsh.pdf

Kontora diegianti šilumos siurblius neskiria siurblio galios ir naudingo veiksmo koeficiento (COP). Ir ta pati klaida eina per visas skrajutes jau ne pirmą mėnesį. Retorinis klausimas: ar kontora, neskirianti NVK nuo kW gali suprojektuoti ir įrengti šildymo sistemą ?

 Beje, jų siūlomi šilumos siurbliai nėra blogi. Remiantis Vokietijos duomenimis (http://www.waermepumpen-verbrauchsdatenbank.de/index.phpbutton=verbrauch&lang=en) jų realus vidutinis NVK (COP) siekia apie 4 (400%). Tiesa, nesiūlyčiau labai žavėtis ten pateiktais skaičiukais. Sistemos darbo našumas labai priklauso tiek nuo klimatinių sąlygų, tiek nuo teisingai apskaičiuotos ir įrengtos sistemos. Vien dėl šaltesnio klimato realus NVK (COP) Lietuvos sąlygomis tikriausiai bus mažesnis, net esant žemė-vanduo sistemai.

 P.S. su aukščiau minima kontora nesu turėjęs jokių reikalų, dėl to negaliu tvirtinti nei kad jie dirba gerai nei kad blogai. Visi aukščiau pateikti samprotavimai kilo apsilankius jų interneto svetainėj ir peržiūrėjus reklaminius lankstinukus, bet jei jau pardavinėji prabangos prekes (pvz. šilumos siurblius) tai reikia bent kruopelės respektabilumo. Srities kurioje dirbi išmanymas būtų privalumas.

 


Raktai: silumos siurbliai

Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija mažiesiems

 Energetika  1 Response »
Aug 222011
 

Naršydamas internete užtikau puslapį „viešinantį“ Lietuvos nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (kažkodėl čia trumpinamą kaip NES). Tiksliau naršydamas internete užėjau reklamą: nupirkta labai agresyvi reklama textads sistemoje: maždaug kas trečiame puslapyje man rodė būtent šitą svetainę.

Viskas labai gražiai padaryta: gyvos spalvos, žaismingos ikonos  Kaip iš animacinio filmo. Tiesa, nelabai su energetika susijusios. Greičiau su chemija ar telekomunikacijom. Bet spalvos gražios. Ir vienoj vietoj kompaktiškai surašytos visos numatomos grandiozinės statybos, paryškinti pagrindiniai šūkiai. Gal kas žinot kiek enmin‘ui tas kainavo ir kodėl autorinės teisės paliktos svetainę kūrusiai kontorai ?

Tik gaila, kad tiek pati strategija, tiek jos viešinimas ruošiami orientuojantis tik į jaunesniojo mokyklinio amžiaus auditoriją. Jokio pagrindimo, jokios lyginamosios analizės. Tik gražūs paveiksliukai ir skaičiukai iš Palubinsko žinyno.

Jau esu rašęs, kad pati strategija man labiau primena statybininko svajonę nei strateginį dokumentą, bet pasivaikščiojęs po šią svetainę atkreipiau dėmesį į dar vieną įdomų aspektą: sinchroninį prisijungimą prie ENTSO-E (2018-2020 metai). Iš pateiktos informacijos galima daryti išvadą,  kad 2015 metais Alytuje pastatome srovės keitiklius. 2018 metais juos išmetam ir prisijungiam prie ENTSO-E tiesiogiai (per Lenkiją ?). Atjungiam visas linijas su Kaliningrado sritimi (nėra numatyta jokių keitiklių), atjungiam visas linijas su Baltarusija (vėlgi keitiklių nėra numatyta) ir tikriausiai atsijungiam nuo Latvijos (jei jie nespės iki to laiko atsijungti nuo „rusų“). Gal ir visai nieko. Nepriklausomybės tikrai bus daugiau.

 Pabaigai keletas paburbėjimų:

 Draugystė su gamta: pastatų modernizavimas padės sutaupyti 40 % užsibrėžto energijos kiekio. Kas ta kiekį užbrėžė ir kur ? Ir kaip transporte tas efektyvumas per 9 metus šoktels 40%. Neįsivaizduoju. Niekaip.

 Elektra: elektrą importuojam ne dėl to kad pasiūla sumažėjo (turim pakankamai galios dengti visą Lietuvos poreikį), o dėl to kad paprasčiausiai importuoti pigiau. Ir nemanau kad nauja atominė situaciją pakeis (importuoti vis tiek bus pigiau, bent jau pradžioje). O atsinaujinančių rėmimo vertinime nefigūruoja ekonomika. Tik „žalos gamtai vertinimas“.

 Šildymas: valstybė modernizuodama būstus ir viešuosius pastatus storins gyventojų pinigines. Neįsivaizduoju, kaip nuo to papilnės mano piniginė. Gal reikia pirkti šilumos gamintojų akcijas ?

 P.S. ech kaip laukių saulės kolektorių skatinimo programos… irgi paminėtos šiame „leidinuke“. Gaila kad apie tai nieko nesigirdi.

Atostogos Turkijoje. Praktiniai patarimai.

 Laisvalaikis  8 Responses »
Aug 132011
 

Katik grįžau iš atostogų Turkijoje, Antalijos regiono (Alanya miestelio). Pasidalinsiu savo praktiniais pastebėjimais, gal kam pravers. Nors susidaro įspūdis, kad Turkijos kurortai patapo vos ne antrąją Palanga pagal Lietuvių lankomumą, bet kai kurių atsakymų į mane dominančius klausimus i-nete prieš važiuodamas  neradau.

 Visa žemiau išdėstyta informacija yra paremta mano asmeniniais įspūdžiais Alanijos kurorte.

 Kalba. Buvo labai keista, kai mieste beveik niekas nekalba/nesupranta rusiškai. Yra kelios agentūros parduotuvės ir kelionių „agentūros“, kurios kalba rusiškai, bet vyrauja anglų/vokiečių/danų (?) kalbos. Jei tikitės susikalbėti rusiškai gali būti problematika.

Iš lietuviškai kalbančių radom tik vieną „tašką“, ir tai kalba apsiribojo maždaug 10 žodžių.

 Valiuta. Turkijos oficialus piniginis vienetas naujoji Turkijos lyra. 2011 08 08 dienos kursu už dolerį duodavo 1.7 lyros. Kainos miesto parduotuvėlėse dažniausiai surašytos eurais arba doleriais, supermarketuose – lyrom. Atsiskaityti visur galima įvairiom valiutom. Net viešajame transporte vairuotojai mielai priima dolerius ar eurus. Tik „keitimo kursas“ keleiviui nelabai palankus. Įdomu tai, kad pardavėjai perskaičiuodami kainas taiko labai įvairius valiutos keitimo kursus (kurie retai būna panašūs į oficialius). Pavyzdžiui turguje moteriškė pardavinėjanti čili pipirus naudojo 1:1 keitimo kursą: lyra = doleris = euras. Mano buvimo Turkijoje metu beveik visada labiau apsimokėdavo mokėti liromis nei užsienio valiuta. Gaudavosi apie 10% pigiau. Važiuojant rekomenduočiau aprūpinti smulkiais tiek eurais tiek doleriais. Pirmomis dienomis labai praverčia, tiek norint nusipirkti atsigerti, tiek arbatpinigiams. Valiutos keityklos išsidėstę tik miestelio centre (kursas pastebimai geresnis nei viešbutyje), be to jos netaiko komisinių mokesčių. Pastebėjimas: dėl nepalankaus valiutos keitimo kurso viešbutyje daugeliu atveju nebeapsimoka naudoti vietinės valiutos: doleriais ar eurais gausis pigiau.

 Kainos. Turkijoje yra 2 tipų parduotuvės: a) su fiksuotomis kainomis (kur derėtis nepavyks) ir b) visos kitos. Tiesa.. atskirti kur kuri ne visada yra paprasta: daugelis parduotuvių turi surašytas kainas.. Beje, kainos Turkijoje nesveikai aukštos. Vien benzinas kainuojantis 6-7 litus už litrą daug ką pasako.

Taigi nedidelis sąrašiukas kiek ir už ką mes mokėjome:

  • Mineralinis vanduo: 1/3 liros už 0.5l
  • Tabakas (geras): 7-8 liros už 125g pakelį. Įtariu kad tai dar ne dugnas (oro uoste – 3.5 euro).
  • Tabakas (pigus): 4-5 liros. Tiek pat kainuoja ir kiti mišiniai kaljanui (be tabako).
  • Raki (anyžių degtinė): nuo 29 lirų už 0.75l butelį (oro uoste 20.5 eurai už 2×0.75)
  • Baklava – nuo 12 iki 20 lirų už kilogramą (jei centre tai iki 40 lirų).
  • Lokum – sveriami nuo 20 lirų/kg
  • „Turkish deligh“ – dėžutėse nuo 1.5 liros (prasti). Nepirkit nieko, ko negalima apžiūrėti (dežudčių be „langelio“).
  • Duona – nuo 0.75 (pailgas kepalas) iki 1 liros (apvalus kepalas)
  • Šafranas – nuo 40 eurų/kg
  • Pistacijos – nuo 30 lirų/kg
  • Čili (džiovinti) – nuo 15 eurų/kg
  • Čili (švieži) – nuo 5 lirų/kg
  • Ledai – 1-3 liros.
  • „Magnetukai“ nuo 1.5 liros.
  • „marškinėliai“ nuo 3 eurų (kur pasirinkimas kokybė geresnė apie 5 eurus)..

 Kainos viešo maitinimo įstaigose pasakiškos. Pietūs žmogui kainuoja nuo 10 iki 30 eurų. Alkoholis nuo 3 eurų. Kebabai – nuo 3 iki 10 lirų. Tiesa, viešbutis mūsų buvo AI, tai valgyt „mieste“ neteko, bet tokios kainos buvo surašytos meniu.

 Jei ką nors domina, galiu pasidalinti vienos neblogos kepyklėlės  koordinatėmis (GPS). Maždaug1.2 kmpėstute nuo Bazaro (pats turgus irgi įdomi lankytina vieta, ypač penktadieni tarp 6 ir 20 valandų).. Baklava ten šviežutėlė, o ir kainos mažesnės nei kitur (kilogramas nuo 12 iki  20 lyrų, priklausomai nuo „modelio“.), bei labai skani duona (apvali). Parsivežėm į Lietuvą 2 kepaliukus.. pasirodė kad reikėjo paimti bent 5…. Tiesa, ten nelabai kalba angliškai: pirma karta mums pavertėjavo kitas kepyklos klientas turkas.. antrą kartą kažkas iš „kepėjų“.  

 Derybos. Lyginant Egipto Hurgadą su Turkijos Alanya, turkų prekeiviai nėra tokie agresyvūs. Per 10 dienų (gyvenom netoli centro, tai kasdien bent po kelias valandas pamaklinėdavom po „prekybinius kvartalus“ gal tik pora kartų buvo bandyta jėga sustabdyti ir įsitemti į savo krautuvę (Egipte tai vykdavo kas keli žingsniai). Aišku, visi vietiniai apsimetinėja mano draugais (nors aš jų gyvenime nematęs) ir t.t. bet palyginus su egiptiečiais – jie visai neagresyvūs.

Kaip jau minėjau, kainos, kurias siūlo pardavėjai dažniausiai neturi daug bendro su realybe, dėl to prieš einant ką nors pirkti… reikia bent įsivaizduoti kiek ir kas gali kainuoti. Kainų lygį aš nustatinėjau maždaug taip:

Įeini į parduotuvę ir pradedi apžiūrinėti kažkokią prekę. Prisistačius pardavėjui paklausi kainos ir ją išgirdęs nutaisai pasipiktinusi veidą (mol tyčiojies ?) ir eini lauk. Tokiu atveju pardavėjas dažniausiai klausia o kiek nori mokėti (arba ima pats numetinėti kainą). Tuomet pabandai pardavėjui pasiūlyti trečdalį (arba ketvirtadalį) jo siūlytos pirminės kainos. Pardavėjas tokiu atveju dažniausiai nebesileidžia į kalbas (reiškia kaina tikrai per žema) ir tu išeini. Tada sekančiam pardavėjui pasiūlai mažėle daugiau… neparduoda – eini pas trečią ir t.t. :). 

Tiesa, geriau nepradėkit derybų jei šalia kas nors perka. Palaukit kol nupirks ir išeis. Taip ne tik sužinosit už kiek perka kiti.. bet ir suteiksit pardavėjui daugiau laisvės deryboms (mačiau kaip viena švedė/davė nupirko 3 pakelius tabako už 20 eurų… kol toks klientas neišeis.. niekas neparduos to paties tabako po 3 eurus/pakelis).

 Viešas transportas. Iš vietinio viešojo transporto teko susipažinti tik su vadinamais „dolmušais“. Kažkoks hibridas tarp autobuso ir mikriuko: dydis kaip autobuso.. važinėja kaip mikriukas. Nors egzistuoja oficialios stotelės, bet stabdant stoja bet kur. Išleidžia irgi bet kur. Net beveik viduryje sankryžos (norint išlipti reikia paspausti mygtuką įtaisyta ant lubų) ir jis momentaliai stoja (pirma karta mums buvo siurprizas kad stoja ne stotelėje.. o ten kur paspaudei). Kaina tokio malonumo – 1.25 liros žmogui. Priima ir dolerius, ir eurus. Net grąžos turi įvairia valiuta. Po miestą maltis praktiškai užtenka 1 numerio, jei norite nuvažiuoti iki pilies – 4 numeris. Pagrindinis sunkumas yra žinoti kur esi – stotelių pavadinimų niekas nepranešinėja (teoriškai turėtų pranešinėti vairuotojas.. bet kiek važiavom gal tik pora stotelių girdėjom pranešant).

 


Raktai: atostogos turkijoje, kainos turkijoje, turkijos valiuta, ka pirkti turkijoje, valiuta turkijoje, kur atostogauti turkijoje, kainos turkijoje 2011, turkija valiuta, ka galima nusipirkti turkijoje, turkija kainos
 Older Entries  Newer Entries