Aug 132011
 



Katik grįžau iš atostogų Turkijoje, Antalijos regiono (Alanya miestelio). Pasidalinsiu savo praktiniais pastebėjimais, gal kam pravers. Nors susidaro įspūdis, kad Turkijos kurortai patapo vos ne antrąją Palanga pagal Lietuvių lankomumą, bet kai kurių atsakymų į mane dominančius klausimus i-nete prieš važiuodamas  neradau.

 Visa žemiau išdėstyta informacija yra paremta mano asmeniniais įspūdžiais Alanijos kurorte.

 Kalba. Buvo labai keista, kai mieste beveik niekas nekalba/nesupranta rusiškai. Yra kelios agentūros parduotuvės ir kelionių „agentūros“, kurios kalba rusiškai, bet vyrauja anglų/vokiečių/danų (?) kalbos. Jei tikitės susikalbėti rusiškai gali būti problematika.

Iš lietuviškai kalbančių radom tik vieną „tašką“, ir tai kalba apsiribojo maždaug 10 žodžių.



 Valiuta. Turkijos oficialus piniginis vienetas naujoji Turkijos lyra. 2011 08 08 dienos kursu už dolerį duodavo 1.7 lyros. Kainos miesto parduotuvėlėse dažniausiai surašytos eurais arba doleriais, supermarketuose – lyrom. Atsiskaityti visur galima įvairiom valiutom. Net viešajame transporte vairuotojai mielai priima dolerius ar eurus. Tik „keitimo kursas“ keleiviui nelabai palankus. Įdomu tai, kad pardavėjai perskaičiuodami kainas taiko labai įvairius valiutos keitimo kursus (kurie retai būna panašūs į oficialius). Pavyzdžiui turguje moteriškė pardavinėjanti čili pipirus naudojo 1:1 keitimo kursą: lyra = doleris = euras. Mano buvimo Turkijoje metu beveik visada labiau apsimokėdavo mokėti liromis nei užsienio valiuta. Gaudavosi apie 10% pigiau. Važiuojant rekomenduočiau aprūpinti smulkiais tiek eurais tiek doleriais. Pirmomis dienomis labai praverčia, tiek norint nusipirkti atsigerti, tiek arbatpinigiams. Valiutos keityklos išsidėstę tik miestelio centre (kursas pastebimai geresnis nei viešbutyje), be to jos netaiko komisinių mokesčių. Pastebėjimas: dėl nepalankaus valiutos keitimo kurso viešbutyje daugeliu atveju nebeapsimoka naudoti vietinės valiutos: doleriais ar eurais gausis pigiau.



 Kainos. Turkijoje yra 2 tipų parduotuvės: a) su fiksuotomis kainomis (kur derėtis nepavyks) ir b) visos kitos. Tiesa.. atskirti kur kuri ne visada yra paprasta: daugelis parduotuvių turi surašytas kainas.. Beje, kainos Turkijoje nesveikai aukštos. Vien benzinas kainuojantis 6-7 litus už litrą daug ką pasako.

Taigi nedidelis sąrašiukas kiek ir už ką mes mokėjome:

  • Mineralinis vanduo: 1/3 liros už 0.5l
  • Tabakas (geras): 7-8 liros už 125g pakelį. Įtariu kad tai dar ne dugnas (oro uoste – 3.5 euro).
  • Tabakas (pigus): 4-5 liros. Tiek pat kainuoja ir kiti mišiniai kaljanui (be tabako).
  • Raki (anyžių degtinė): nuo 29 lirų už 0.75l butelį (oro uoste 20.5 eurai už 2×0.75)
  • Baklava – nuo 12 iki 20 lirų už kilogramą (jei centre tai iki 40 lirų).
  • Lokum – sveriami nuo 20 lirų/kg
  • „Turkish deligh“ – dėžutėse nuo 1.5 liros (prasti). Nepirkit nieko, ko negalima apžiūrėti (dežudčių be „langelio“).
  • Duona – nuo 0.75 (pailgas kepalas) iki 1 liros (apvalus kepalas)
  • Šafranas – nuo 40 eurų/kg
  • Pistacijos – nuo 30 lirų/kg
  • Čili (džiovinti) – nuo 15 eurų/kg
  • Čili (švieži) – nuo 5 lirų/kg
  • Ledai – 1-3 liros.
  • „Magnetukai“ nuo 1.5 liros.
  • „marškinėliai“ nuo 3 eurų (kur pasirinkimas kokybė geresnė apie 5 eurus)..

 Kainos viešo maitinimo įstaigose pasakiškos. Pietūs žmogui kainuoja nuo 10 iki 30 eurų. Alkoholis nuo 3 eurų. Kebabai – nuo 3 iki 10 lirų. Tiesa, viešbutis mūsų buvo AI, tai valgyt „mieste“ neteko, bet tokios kainos buvo surašytos meniu.

 Jei ką nors domina, galiu pasidalinti vienos neblogos kepyklėlės  koordinatėmis (GPS). Maždaug1.2 kmpėstute nuo Bazaro (pats turgus irgi įdomi lankytina vieta, ypač penktadieni tarp 6 ir 20 valandų).. Baklava ten šviežutėlė, o ir kainos mažesnės nei kitur (kilogramas nuo 12 iki  20 lyrų, priklausomai nuo „modelio“.), bei labai skani duona (apvali). Parsivežėm į Lietuvą 2 kepaliukus.. pasirodė kad reikėjo paimti bent 5…. Tiesa, ten nelabai kalba angliškai: pirma karta mums pavertėjavo kitas kepyklos klientas turkas.. antrą kartą kažkas iš „kepėjų“.  

 Derybos. Lyginant Egipto Hurgadą su Turkijos Alanya, turkų prekeiviai nėra tokie agresyvūs. Per 10 dienų (gyvenom netoli centro, tai kasdien bent po kelias valandas pamaklinėdavom po „prekybinius kvartalus“ gal tik pora kartų buvo bandyta jėga sustabdyti ir įsitemti į savo krautuvę (Egipte tai vykdavo kas keli žingsniai). Aišku, visi vietiniai apsimetinėja mano draugais (nors aš jų gyvenime nematęs) ir t.t. bet palyginus su egiptiečiais – jie visai neagresyvūs.

Kaip jau minėjau, kainos, kurias siūlo pardavėjai dažniausiai neturi daug bendro su realybe, dėl to prieš einant ką nors pirkti… reikia bent įsivaizduoti kiek ir kas gali kainuoti. Kainų lygį aš nustatinėjau maždaug taip:

Įeini į parduotuvę ir pradedi apžiūrinėti kažkokią prekę. Prisistačius pardavėjui paklausi kainos ir ją išgirdęs nutaisai pasipiktinusi veidą (mol tyčiojies ?) ir eini lauk. Tokiu atveju pardavėjas dažniausiai klausia o kiek nori mokėti (arba ima pats numetinėti kainą). Tuomet pabandai pardavėjui pasiūlyti trečdalį (arba ketvirtadalį) jo siūlytos pirminės kainos. Pardavėjas tokiu atveju dažniausiai nebesileidžia į kalbas (reiškia kaina tikrai per žema) ir tu išeini. Tada sekančiam pardavėjui pasiūlai mažėle daugiau… neparduoda – eini pas trečią ir t.t. :). 

Tiesa, geriau nepradėkit derybų jei šalia kas nors perka. Palaukit kol nupirks ir išeis. Taip ne tik sužinosit už kiek perka kiti.. bet ir suteiksit pardavėjui daugiau laisvės deryboms (mačiau kaip viena švedė/davė nupirko 3 pakelius tabako už 20 eurų… kol toks klientas neišeis.. niekas neparduos to paties tabako po 3 eurus/pakelis).

 Viešas transportas. Iš vietinio viešojo transporto teko susipažinti tik su vadinamais „dolmušais“. Kažkoks hibridas tarp autobuso ir mikriuko: dydis kaip autobuso.. važinėja kaip mikriukas. Nors egzistuoja oficialios stotelės, bet stabdant stoja bet kur. Išleidžia irgi bet kur. Net beveik viduryje sankryžos (norint išlipti reikia paspausti mygtuką įtaisyta ant lubų) ir jis momentaliai stoja (pirma karta mums buvo siurprizas kad stoja ne stotelėje.. o ten kur paspaudei). Kaina tokio malonumo – 1.25 liros žmogui. Priima ir dolerius, ir eurus. Net grąžos turi įvairia valiuta. Po miestą maltis praktiškai užtenka 1 numerio, jei norite nuvažiuoti iki pilies – 4 numeris. Pagrindinis sunkumas yra žinoti kur esi – stotelių pavadinimų niekas nepranešinėja (teoriškai turėtų pranešinėti vairuotojas.. bet kiek važiavom gal tik pora stotelių girdėjom pranešant).

 


Raktai: atostogos turkijoje, kainos turkijoje, turkijos valiuta, ka pirkti turkijoje, valiuta turkijoje, kur atostogauti turkijoje, kainos turkijoje 2011, turkija valiuta, ka galima nusipirkti turkijoje, turkija kainos

  8 Responses to “Atostogos Turkijoje. Praktiniai patarimai.”

  1. Vienintelis praktinis patarimas šiuo metu, tai nevykti į Turkiją 😀
    P.S. Jeigu būtum pirkęs kelialapį Rusijos kelionių agentūroje, tai viešbutyje tikrai visi rusiškai kalbėtu. Kaip ir jeigu pirksi iš Vokiečių, tai viešbutyje sunkiai susikalbėsi angliškai.

    • Kodel nevykt ? Visai normaliai ten.

      Apie kalbėjima rašiau ne viešbutyje o mieste. O viešbutyje buvo didžioji dalie Lietuviu, keli rusai, keli ruminai, 3 Italų poros,

  2. Na jau na jau, bent 2008 metais Alanijoje rusiškai suskalbėjime be problemų, tiek viešbutyje (3 km nuo centro), tiek centre.
    Patarimas: nepasidižiuokite, jei turkas-pardavėjas spėlios, tu “suomis? Švedas? Lenkas?”, pasakykie teisybę – lietuvis. Kol 2,5 sekundės jis mąstys,kas tai per tautybė, jūs sėkmingai paspruksite nuo įkyraus pardavėjo.

  3. Teko praeitais metais Marmaryje būt, tai anglų kalbai pirmenybė irgi, kiek pastebėjau. Apskritai, nuo rajono turbūt priklauso – su gidu kalbėjom, tai sakė, jog vienu metu 2 milijonai rusų vienam kurorte (kartais ne Antalijoje?) buvo. Tai kur ten niekas rusiškai nešnekės… 🙂

  4. Sveikas, gana idomus aprasymas (zinoma, nenusileidziantis kitiems), daug kur ieskojau tavo kontaktu – neradau, ar galetum parasyti laiska man i < ...> ? Buciau dekingas, pratestumeme ten.

  5. Teko ir man pabuvoti Turkijoje pries pora metu, kazkokiam mazam kurortiniam miestelyje tarpe tarp alanyjos ir Antalijos. Apie kainas tai galiu pasakyti tik viena – jos yra nesveikai uzkeltos tam kad nugrezt turistus. Specialiai ejom nuo pakrantes link kalnu, jau priejus kurortinio miestelio pakrasti nusipirkau kavai virti induka, toki varini su medine rankena kurie turistu lankomuose shopuose po 10-20 euru pardavinejami, tik uz 2-3 eurus, kadangi toje krautuveleje savo gamybos metalo dirbiniais prekiavo senis toks. Paskui kita diena sugalvojom dar daugiau tu induku nusipirkti, kadangi puikus suvenyras parvezti, tai krautuvelej jau buvo to senio sunus, tai jis maziau kaip uz 15 euru (tiek kiek is pradziu uzsiprase) nenuleido niekaip, net vieno euro nenuleido. Nepadejo net aiskinimai kad pakrantej uz tiek pat pardavineja juos. Taigi, paskui nuvartem dar toliau nuo to kurorto ir pasiekem kaimo miesteliuka maza, kur verciasi zmones pagrinde vaisiu auginimu. Eilineje parduotuvelej pasopinau dzinsus uz 5 ar panasiai eurus, nesioju iki siol. Bet – pakeleje to kaimelio ziurim stovi senis su prilavke ir pardavineja saldumynus kazkokuius turkiskus. Panorom nusipirkti 5 litu dydzio gabaliuka, paprase ar tai ne 5 euru, aisku kaip diena kad vietiniai uz tiek tikrai neperka. Na ir siaip, nuvaziave kiek toliau i neturistini miesta pamatem, kad eiliniai zmones ten gyvena vargingiau nei lietuvoje, parduotuves daugiausiai ukiniu prekiu ir panasios pakraipos, maksimos tipo nei su ziburiu nerasi.
    Dar apie kainas – karta odine striuke sugalvojau pasimatuoti ant durniaus, net negalvodamas pirkti, tai derybu eigoje man vis besiruosiant iseiti, kaina numete nuo 800 iki atrodo 200 ar tai 300 euru.
    Zodziu, bendrai paemus, tai niekada nevaziuosiu daugiau turkijon, slykstus man tie turkai, i turistus ziuri kaip i pinigu maisus imho.

    • Turkai negyvenai taip blogai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Minimali alga Turkijoje… 1000 litų mūsų pinigais. Plius darbdavys dar maitina 3 kartus į dieną. Nemokamai.

      Tiesa, bedarbystė didelė, benzinas virš 6 litų/litras kainuoja.. bet vaisiai/daržovės pigesnės.

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)