Keletas faktų su nedideliu komentarų kiekiu. Pradžioje žadėjau apsiriboti tik skaičiais.. bet dėl geresnio skaitomumo įdėjau „rišančio“ teksto.
- Daugiausiai dividendų į valstybės biudžetą šiemet sumokėjo energetikos įmonės. O tiksliau Visagino atominė elektrinė (VAE) – 275 milijonus litų. Labai džiugi naujiena: nepastatyta elektrinė jau moka solidžius dividendus.
- Pagrindiniai VAE pajamų šaltiniai – jai priklausančių įmonių mokami dividendai: “Litgrid” savo valdytojai šiemet sumokėjo 381 mln. Litų; “Lesto” – 140,725 mln. litų. T.y. iš Lietuvos elektros tiekimo sektoriaus į VAE buvo įlieti 521.725 mln. litų. Iš kurių 275 Visagino atominė elektrinė sumokėjo į biudžetą, o 246.725 mln. litų sunaudojo savo reikmėms.
- Remiantis p. Vaitkaus pateikiama informaciją 170 milijonų „regioniniai“ partneriai pripažino kaip Lietuvos indėlį į Visagino atominės elektrinės projektą. Netgi darant prielaidą kad VAE kitokių pajamų neturėjo.. 76.725 mln. litų buvo “sudeginti”. Jei atominė elektrinė nebus statoma “sudegintais taps visi 246,725 milijonai. Vien per 2012 metus. Kokia suma bus įsisavinta 2013 kol kas neaišku.
- Remiantis galutiniu elektros suvartojimu šalyje, elektros kainos struktūroje dividendai turėjo sudaryti 6 ct/kWh. T.y maždaug vienu centu daugiau nei kitąmet didės elektros energijos tiekimo kaina galutiniams vartotojams.
- Besidomintiems elektros energijos kaina siūlyčiau pastudijuoti valstybinės kainų ir energetikos komisijos pateikiamą informaciją: Tarifo buitiniams vartotojams ir VIAP struktūra. Ypač atkreiptinas dėmesys į kainos sandarą (kiek % sudaro gamybos kaina, ir kiek visokie rėmimai), bei prognozuojamą elektros energijos suvartojimą 2013.
- 2011 LESTO grupės grynasis konsoliduotas nuostolis sudarė 65,84 mln. litų ir buvo 5,55 proc. didesnis, lyginant su 2010 m. 2011 m. „Litgrid“ nuostoliai viršijo 20 mln. Norint išmokėti dividendus minimus 1 punkte pinigai buvo skolinami iš bankų (dalis).
Konservatoriai atliko labai panašią machinaciją kaip savo laikų privatūs VST savininkai: skolintais pinigais išsimokėjo dividendus. Šiandieninės finansų inžinerijos laikais tai nėra labai nuostabus dalykas: už paskolas mokamos palūkanos mažina pelno mokesčius (jei tokio pelno yra žinoma). Bet monopolinei valstybinei įmonei didelių tokių veiksmų privalumų nematau (tiek mokesčiai tiek dividendai subyra į valstybės kasą). Čia greičiau buvo ėjimas žirgu: išmokėtais dividendais buvo finansuojamas Visagino atominės elektrinės projektas.. o ir ministrui grąžų pasigirti: va kiek mano sektoriaus įmonės nešą naudos valstybės biudžetui. Tik kažkodėl nutylima.. kad visi tie išmokėti pinigai bus surenkami iš kiekvieno elektros energijos vartotojo. Kai supranti, kad tie gražus pelnai reiškia kad už vieną kWh buvo/bus sumokėta 6 ct. daugiau džiaugsmą turėtų pakeisti pyktis. Jei per mėnesį Jūsų namų ūkis suvartoja 200 kWh elektros, tai papildomu „pelno“ mokesčiu Jūs paėmėte Visagino atominę elektrinę 12 litų (Per metus – 144 Lt). Tiesa.. pusę to sumos ji vėliau pervedė į biudžetą.
Toks pinigų išpumpavimas labai gražiai pasislepia tarife (kaip perdavimo/paskirstymo kaina) ir akių nebado kaip atskiros eilutės pvz „VAE finansavimas“ ar pan. Paskirstymo/perdavimo mokestis daugeliui kliūna netgi mažiau nei VIAP‘as. Tai vienas iš būdų, kaip „neskausmingai“ yra melžiami Lietuvos gyventojai prisidengiant įvairiomis energetikos sektoriaus reorganizacijomsis. Salsu, kiek atominių svajonių priedangoje šiemet bus išgręžta dividentų iš elektos energijos vartotojų. Jau žinome kad ši suma nepriklauso nuo perdavimo/paskirstymo įmonių veiklos rodiklių (pvz. pelno), o tik nuo valdžiazmogių ir “teigingų dėdžių” užimančius “teisingus postus” norų.
P.S. Smalsu, kodėl viešumoje nebesirodo jokios informacijos apie įmonę NT valdos (kuri perėmė milijardinį energetikos kompanijų turtą, bet taip ir nesugebėjo įsigyti normaliai veikiančios www svetainės (jei kam įdomu: www.valdos.eu sukurta gana mėgėjiškai WordPress pagrindu).
Raktai: elektro kaina
Nas vat… Kazkaip siandien visi sia tema “karsia”, net Delfi parase: http://verslas.delfi.lt/energetics/nuomone-elektros-kainos-didinimas-bausme-uz-nepaklusnuma.d?id=60066381
Nu bet kas is to. Vistiek daug kas tvirtai “zino”, kad elektra brangsta del to, ka nestatom atomines, o del visko kaltas Kremlius…
Klausimas kaip galbūt labiau besidominčiam šia tema. Kiek kainuoja šiuo metu saulės energija dabartiniam tarifui? Ir kiek įtakos turės vėliau? Nes tų elektrinių dygsta kaip grybų po lietaus, nes sąlygos net labai neblogos, o garantuotas tarifas 12 metų laikotarpiui garantuoja labai greitą atsipirkimą ir solidų uždarbį.
Nu kad i toki klausima google per sekunde atsako…
Nors da cia kaip klausta reiketu patikslint. Kainuot, kaip zinia, ji nieko nekainuoja. 🙂 Kainuoja tik iranga. Taigi savikaina mazdaug lygi (irangos kaina+aptarnavimas)/prigamintos elektros kiekis iki susidevint.
O supirkimo kainos ir problemos stai: http://verslas.delfi.lt/energetics/ministerija-sugalvojo-kaip-pazaboti-saules-energetikos-buma.d?id=60045113
Bet jeigu ziuret is sios temos konteksto i ta pacia Saule, nu tai dar biskeli kitaip. Pav. kaip isnaudojamas VIAP’as, katruo mus graudina, buktai viskas atsinaujinantimes isteklaimas sueina:
VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) kaina (7,04 ct/kWh) susideda iš kelių dedamųjų. Dalis šios kainos yra skirta (3,87 ct/kWh) Lietuvos elektrinei, kurioje elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui ir energetikos sistemos rezervams užtikrinti, 1,14 ct/kWh skirta remti termofikacines elektrines, elektrą gaminančias termofikaciniu režimu kombinuoto elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse bei 1,12 ct/kWh – atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines (vėjo jėgaines, hidro, biokurą naudojančias ir saulės elektrines). Strateginiams objektams skirta 0,83 ct/kWh – tai Nacionalinėje energetikos strategijoje numatomiems šaliai svarbiems objektams finansuoti skirtos lėšos.
Saltinis: http://www.baltpool.lt/lt/elektros-kaina/viap
O kaina elektrai dideja labiau uz VIAP. Taip kad Saule galim palikt ramybej praktiskai. Nors su tu mazuju jos elektrini bumu jau ir perlenkta.
Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, kitamet atsinaujinančių dalis VIAP kyla kiek daugiau nei 50 milijonų, t.y. maksimali saulės jėgainių įtaka kitų metu tarife svyruoja apie pusę cento. Tiesa.. manau kad saulės įtaka tarifui išaiškės tik per pora metų.. ir gali pasiekti net iki poros centų.
Didžiausia VIAP padidėjimo priežastis – padidėjusi “elektrėnų” dalis, kas mano nuomone taip pat yra gelabai korektiška.
Dėkui, tiek ir norėjau sužinoti, nes buvo įdomu, ar tas “saulės bumas” kažkiek turi įtakos ar nelabai. 2 ct (čia vadinkim maksimumu netolimai ateičiai), ta tikrai nelabai ką reiškia.
Du centai nėra mažai. Man, suvartojančiam apie 150 kWh per mėnesi tai reiškia apie 45 litus per metus.
Kaip už orą tai daug (Saulės energetika Lietuvoje nekuria nieko pozytivaus). IMHO. Kai bus daugiau laiko gal reikes plačiau apie šita, mano nuomone afera, parašyti.
O čia nėra taip, kaip skaičiau pas anglus. Saulės energita apsimoka todėl, kad už ją sumoką visi kiti elektros naudotojai. Kad tas geras fiksuotas tarifas nėra iš oro, o tisiog surenkamas padidinus “standartinės” elektros įkainį.
Jus visiskai teisus. Saulės energetika Lietuvoje apsimoka dėl to, kad jos pagaminta energija superka maždaug 10 kartų didesniu tarifu nei rinkos kaina. Vėliau tos išlaidos paskirstomos visiems elektros energijos vartotojams per VIAP.
Taip visi elektros energijos vartotojai sumoka už Lietuvos saulės bumą.
Viršpelnis ir dividendai energetikoje egzistavo jau seniai, energetikos įmonių, daugiausia LEN, balansuose 2006 buvo apie 2,5 mlrd.Lt. Dar apie 800 mln.Lt. NDX išspaudė iš prichvatizuotų VST. Ne veltui nuosavų lėšų į VAE planuota dėti bene 4 mlrd.Lt. Kieno tai pinigai? Mūsų, vartotojų. Kas su jais ir su elektros tarifu vyks toliau? Pamatysim, jei konservai planavo juos sukišt į ambicingą ir rizikingą VAE, socdemai kol kas nieko nepasakė, ką darys. Belieka tikėtis, kad LeoLT2 nebus, laimės sveikas protas ir nueisim decentralizuotos, rinkos principais veikiančios gamybos iš biokuro, ir dujų tiekimo diversifikavimo keliu. Pirmi žingsniai padaryti, kaip tam panaudot energetikos įmonėse sukauptus pinigus, sugalvoti politikams nebus sunku.
Dėl saulės:
Analizuojant Lietuvos respublikos energetikos ministerijos tinklapyje pateiktą įmonių ir fizinių asmenų, kuriems iki 2013-01-01 buvo išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant saulės elektrines sąrašą (http://www.enmin.lt/lt/activity/veiklos_kryptys/atsinaujantys_energijos_saltiniai/Leidimai_saules_elektrinems_pletra.xls):
1) viso išduota 5288 leidimai, iš jų 3244 išduoti 740-iai “gamintojų”, kurie kavo po daugiau nei vieną leidimą, iš viso 2784 gamintojų:
Gamintojas Leidimų skaičius
UAB SUNSTYLE 103
UAB PV CARPORTS 87
UAB JOKIO ŠEŠĖLIO 67
UAB SUNCAPT 59
UAB SOLEMAX 33
UAB UNISOLE 33
………………….. ………..
Straipsnis: Verslininkai šluoja saulės elementus 2013.01.18
http://vz.lt/?PublicationId=bf248810-29e6-4195-853a-5354a40f5985
2) taip pat yra krūva “gamiontojų” sukurtų tik tam, kad pasinaudoti atsinaujinančių išteklių įstatymu užsimaskuojant kaip atskiru subjektu, jau atmetus tuos, kurie gavo po daugiau nei viena leidimą, lyginant pavadinimus tokių “gamintojų” bus ~268:
Gamintojas Leidimų skaičius
UAB SUN ALPHA 1
UAB SUN BETA 1
UAB SUN DELTA 1
UAB SUN EPSILON 1
UAB SUN GAMMA 1
UAB 30 KILOVATŲ 1
UAB AART ENERGY 1
UAB AG JĖGAINĖ 1
UAB AG MEISTRAI 1
UAB AG SAULĖS JĖGAINĖ 1
UAB AGROSAULĖ 10 1
…………………………….. ………………..
Straipsnis: Per dvi savaites atsirado 19 mažųjų bendrijų 2012.09.14
http://vz.lt/Default.aspx?PublicationId=45a1095e-03b9-4aeb-b7c0-ad6d5a53573f
“Marius Prekevičius, dvi mažąsias bendrijas registravęs tuo pačiu adresu Klaipėdos rajone, VŽ penktadienį sakė, kad MB “Emilektra” ir MB “Prelektra” ketina vystyti atsinaujinančios energetikos projektus, kuriems anksčiau planuota steigti UAB, tačiau mažoji bendrija pasirinkta, nes tai patraukli smulkiojo verslo forma, verslą ketina vykdyti šeimos nariai, taip pat reikėjo mažiau investicijų
Pasak p. Prekevičiaus, dvi bendrovės steigiamos dėl galiojančios elektros supirkimo tvarkos specifikos.
Kėdainių rajone trys mažosios bendrijos – MB “AS Energija”, MB “Energija Tau” ir MB “Energija JAS” – taip pat buvo registruotos vieno asmens. Užuominų apie veiklą energetikos srityje yra ir poros kitų MB pavadinimuose.”
Noriu pabrėžti, kad tokiems gamintojams buvo ne tik numatyti dideli elektros energijos supirkimo tarifai, bet ir nemokamas prijungimas prie elektros tinklų. Tokie prijungimai dažnais atvejais siektų nuo keliasdešimt tūkstančių ar viršijant šimtą tūkstančių litų.
Šaunus straipsnis 🙂