Jul 172012
 



Arba konservatoriškas komunizmo ilgesys

Kuo toliau šalį valdo Kubilius & Co, tuo labiau šis valdymas „nešą į kairę“. Galime prisiminti, kad tik atėję į valdžią konservatoriai „perpirko“ VST. Visą jų kadenciją tik ir girdėjosi pareiškimai apie poreikį ką nors nacionalizuoti: tai dujų perdavimo tinklus, tai šilumos ūkį. Ne mažiau „kairuoliškai“ skamba ir naujas premjero palaikomas pasiūlymas renovuoti daugiabučius savivaldybės lėšomis (vėliau, galbūt per sumažėjusias šildymo sąskaitas išleistus pinigus atsiimant iš gyventojų). Iš pirmo žvilgsnio idėja atrodo labai patraukliai (jei neklystu ji yra paremta „užsienio praktika“ ir Lietuvoje sklando jau daugiau nei dešimtmetį): gyventojams nereikia nieko užstatyti ar įsipareigoti bankams, įmonė (privati) užsiimanti renovacijos organizavimu pinigus atsiima per sumažėjusi šilumos suvartojimą (dėl to ji suinteresuota kad šis sumažėjimas būtų kuo didesnis). Be to vienai įmonei vystant kelis renovacijos projektus atsiranda galimybė skolintis pigiau ir bent dalinai diversifikuoti gyventojų nemokumo riziką.

Realybė, mano nuomone, kiek kitokia: visų pirma renovacija apima ne tik priemones skirtas sumažinti šilumos suvartojimą, bet ir kapitalinį namo ir jo sistemų remontą, dėl to investicijos vien šilumos sutaupymas neatpirks Ypač per verslui patrauklų terminą. Jei tokią renovaciją organizuos savivaldybė ar jos sukurta VŠĮ turėsime tipinė finansinės katastrofos scenarijų: politinių vėjų blaškomi valdininkai (ar politiniai VŠĮ vadovai) neturi nei atsakomybės nei paskatų (o dažnai ir kompetencijos) užtikrinti efektyvų renovacijos procesą. Jei trumpai – gausime daug nedidelių valdovų rūmų išsibarsčiusių po visą respubliką (nekalbant jau apie tai, kad skolintis pinigų didelei daliai savivaldybių neleistų šiuo metu galiojantys limitai).

Kita, grynai lietuviška tokio renovavimo būdo problema: komforto lygis. Niekam nepaslaptins, kad senuose daugiabučiuose vidaus temperatūra žiemą gali nukristi gerokai žemiau sanitarių normų (18 laipsnių). Pačiam yra tekę gyventi daugiabutyje, kur šaltomis žiemos naktimis temperatūra nukrisdavo iki12 laipsnių). Turiu negerą įtarimą, kad atlikus renovaciją „investuotojo“ lėšomis namo gyventojų komforto  poreikis ženklai pakils (iki kokių 20-21 laipsnio) ir realus energijos reikalingos pastato apšildymui sutaupymas taps gerokai mažesnis nei tikimasi.



Be to toks renovavimo būdas nesprendžia didelių sąskaitų už šildymą problemos: jos lieka tokios pat ar bent jau panašios. Tiesa, namas taps išoriškai patrauklesnis, o ir valstybės mastu renovacija yra gerai: didėja užimtumas, gerėja užsienio prekybos balansas.

Pabaigai: ir pats principas, kad ateina geras dėdė politikas (savivaldybės) ir sutvarko tavo namą.. nemokama man nepatinka (ir nėra konservatoriškas). Tokiu būdu siunčiami labai blogi signalai gyventojams, ne tik mažinantys asmeninę atsakomybę už save (ir savo būstą) bet ir premijuojantis tinginius ir lodarius: pats nieko nedarai.. kiti ateina ir padaro. Ir kaip visada lieka nuskriausti individualių namų savininkai, kurie turi mokėti už kolūkiečių gerovę.

 

  12 Responses to “Dar vienos daugiabučių renovavimo aferos metmenys”

  1. Vat toks scenarijus man irgi nepatinka, kad norima prastumt renovaciją ne per gyventojų kišenę tiesiogiai (renovuoja savivaldybė ar dar kas). Bet tuo pačiu nežinau kaip priversti gyventojus renovuoti tuos senus laužus. Kad tai daryti reikia, tai nėra kalbų, bet kodėl niekas nepajuda?
    Manau, kad labiausiai trūksta renovacijos privalumų aiškinimo gyvais pavyzdžiais. Dažniausiai šalia renovuotų daugiabučių labai greitai renovuojasi ir kiti aplink. Tikriausiai vien dėl to, kad gyvai gali matyti kaip kaimynai moka mažiau ir gyvena šilčiau.
    Ir nepaisant visko, aš manau, kad pirmiausiai reikia renovuoti šildymo sistemas ir pereiti prie individualios apskaitos, o tuo pačiu privalomo higienos normų laikymosi (kad nebūtų kokių bobulkų su užsuktais radiatoriais). Tuomet savaime manau atsirastų noras ir pinigai iš gyventojų renovacijai. O šildymo sistemos renovacijai manau, kad pritaria tikrai daugiau, nei daugiabučio aplijavimui polistirolu ar vata.
    Juk toks modelis kuo puikiausiai tinka individualiems namams. Kiekvienas supranta, kad pinigus degina per kiauras sienas ir stengiasi apsišiltinti, tai kodėl tai neturėtų suveikti daugiabučiams? Aišku, yra visokių “gyvenimo nuskriaustųjų”, bet jiems ir dabar kompensuojama daugiau, nei reikia, tai čia manau tikrai nėra kliūtis.
    Esminė kliūtis turbūt būtų gyventojų nenoras gadinti savo padarytų remontų ir panašiai, nes keičiant šildymo sistemą vis tiek reikėtų šiek tiek skylių padaryti, šiek tiek užlopyti, bet stebuklų nebūna ir tai padaryti reikia.

  2. Mariau, teisingai rašai, kad privalumų aiškinimas yra naudingas. Jeigu žmogus matys bent preliminarius skaičius, jis bus linkęs priimti jam ekonomiškai naudingą sprendimą. Tačiau mesk iš galvos tokius posakius kaip “priversti gyventojus renovuoti”. Jeigu pradėsi jėga kištis į žmonių gyvenimą, nuo to laimės nepadaugės. Na nebent esi įsitikinęs, kad visiems namams renovacija apsimokės nuo pat pirmojo mėnesio (t.y. naujos šildymo kainos ir įmokos bankui suma bus mažesnė už senąją šildymo kainą) ir kad tas apsimokėjimas nesikeis laikui bėgant (didėjant palūkanų normoms), plius kad neegzistuoja dar naudingesnių variantų (pavyzdžiui, pirkti ar nuomotis butą kitame name). O jeigu nauda ne čia ir dabar, o kada nors ateityje, tai dėl tokios naudos reikia kiekvienu atveju konkrečiai skaičiuoti ir planuoti. Lyg ir elementaru. Tai iš kur tokie pasisakymai apie privertimą renovuoti senus laužus. Ačiū man Tavo prievartos nereikia.

    • Priversti žmones renovuotis galima ir švelniai: panaikinus lengvatas (PVM) ir kompensacijas. Tada žmonės pradėtu galvoti..

      Kitais žodžiais tariant – šyldymas pas mus vis dar per pigus.

      • As tai pasakyciau – galima dar paprasciau ir efetyviau. Tereikia duot tiesiog zmonem daugiau uzdirbt.

        Tada nereiks kompensaciju isvis, anei renovacijos propagandos. Darysis patys ir laisvanoriskai. Nes negraziam – nerenovuotam name s kaitysis gyvent ne kroota. Taipogi patenkins poreiki laisvesnius pinigus leist liaudis. Vat kaip “easy”. Ir kartu sunku.

        O prievarta visada gimdo jei ne priespriesa, tai bent nepasitikejima. Tas irgi naturalu ir seniai zinoma.
        Paziurekit kada prie progos i tas vadinamas senos demokratijos saknis turincias salis. Kaip ten su publika bendrauja. Mazdaug: “mums labai smagu, jog jus pas mus uzsukote. Ir mes labai dziaugtumes, jei jus rastume laiko …(.tam ir tam).
        Kai tuo tarpu mus ex USSR: “Jus dabar turite/privalote! Ispejimas! Bauda! ”
        Atspekit dabar – kuris budas efektyviau veikia? Ir katro salininkas ponas Dalius? 🙂

  3. Ir velei pilanai pritariu autoriui. Lygia taip pat sita reikala matau.

    Kas cia dabar tik sakau darosi? Su Dalium istisai gincinomes, o dabar mazne unisonu imsim dainuot? 🙂 Na, kaip bebutu cia ner blogo nieko juk.

    Tai va, sakau, kad matau lygia taip reikala. Tiktai gal per kita kampa, katro raktinis zodis but “paremta „užsienio praktika“”. Viska sita jau seniausiai maciau Vokietijoj. Apie kuria pacia, beje, mano poziuris keitesi nuo “oj, kaip grazu ir puiku” (pirmasyk nuvazivau issyk po Nepriklausomybes, kada pas mus buvo suirute ir aplamai daug ko isvis nebuvo. Naturaliai isrode ten vos ne rojus). Iki “qurviska salis su qurviska tvarka” 😀 – ilgiau pabuvojus ir viska kaip ten kas ir kodel pamacius.
    Va ten sita schema atidirbta gerai irnuolat veikia. Kad valstybe reguliariai pratustina “biurgeriu” kisenes, kai tik jose suikaupia “oiru”. Per visur kur tik ismanom ir neimanoma. Pradedant “progresiniais” mokesciais “auto” ( kuo senesniu metu – senesnes ismetimo normas atitinka – tuo daugiau moket turi kas met uz 100cm3 turio). Del ko “biurgeriai” atiduodavo da visai gerai vaziuojancius “auto” i lauzynus, dar uz perdirbima primokedami ir pirkdavo naujesni stenedami. Na dabar mes sugelbejam, i lauzynus mest nereik, bet nekeicia sitas esmes.
    Kai buvau ten syki gal pries desetka jau (uj, ka bega laikas…) metu, tai mus giminaitis visai rimatai sako syki: a nenori Mersa pirkt? Mus imone parduoda. Ta senaji, “agurka”, kur taksi seniau vazinedavosi ir dyzeli. Mat metinis mokestis anam net 1500DM. Tiek mazdaug pats visas kainuoja…
    Ora tersia? He! 20 metu pravazinejo toks ir niekas neuzduso. Dabar jau mat negal, nors viskas veikia ir vaziuoja dar gerai. Praejes, beje, TUV’a.

    Kazkas panasaus buvo ir su katilais. Namu sildymo. Pas juo skysto kuro labai populiarus prie nuosavu namu. Geri ir kokybiski Buderus’ai, ilgaamziai kaip tie Mersai. Kazkaip irgi “Abgastest” nepraiena (ten lygu ir ant kaminu lipa atvaziavae, dumu ismetima matuoja, pas mus da tik sneka, bet irgi turbut padarys). Ir lupdavo tokius va gerus dar lauk zmogelaiai, ir naujus niurzgedami statydavos. Tikrai ne is reikalo ar noro.

    Dabar su tom Saules baterijom, ten manija. Ir siulo, ir reklamuoja, ir valdzia skatina. “Apsaulins” greit visas suns budas is visu pusiu. Nieks te neziur, ka sukainuoja n syk daugiau, negu naudos duoda. Svarbu ka mada ir visiem turet.
    Paskui… Da ka sugalvos. Tas lups salin, nes pasirodys kad kazkokiu ten normu neatitinka, des kitas, ar da koki biesa sugalvos. Jau kad tik “biurgeris” ramia nesedetu atsiputes. Dirbk, ark, varyk. Valstybe pasirupins, kad tu neturetum ramybes ir sanatupu daug.

    Aj – paskutinis pavyzdelis.
    Tie mus gimines tur sena nama. Beveik vienkiemis, paciam nesideles gyvenvietes gale, nuo kitu atokiau. Senas jau, statytas tuoj po karo. Na ir visa laika kanalizacija subegdavo i istraukiama suliniuka – senoviskai. Viskas veike, ir nekliuvo niekam. Dabar neseniai pasake valdzia – sitaip nera “gut”, turit keist.
    Atvaziavo viendein komanda ir sumontavo atseit valymo irengini jame.
    Pastate kompresoriu, nuvede oro slanga – kaip ir prikluso. Saskaita atejo – a ne 3000 “oiru”, nepaisant kad savininkas pensininkas, ir cia pensijos jo cielos 3. Plius dar elekta kompresoriui ir aptarnavimo mokestis 170 EUR kas met.
    Padirbo bile kaip, daug nesicackino. Aisku, kad sistama tam nepritaikyta. Na bet kas tau ziures. Sako, dabar tas oro burbuliavimas aidi per vamdzius iki pat trobos, kazkiek prasimusa net kvapas net per sifonus. Kaip ir kiek jis ten valo – irgi neaisku. Tai supyke kartais visai isjungia.
    Keikia firma, valdzia, ir visa fokieciu “Regierung’a” tie gimines susiriesdami. 🙂

    Tai i pas mus. Ka begirdim is valdzios? “Patare uzsienio ekspertai” “Ekspertu konsulatacijos kainavo tiek ir tiek …milijonu”. Na ka gi jie kita patars? Tik ka pas save isbande.

    O ir stebuklu negal but, kita vertus. Pinigu valdzio katile truksta nuolat. Taupyt juos ten… negirdets dalyks! 😀 Baikit juokus.
    O “runkeliai” biedni ir nieko neperka – mazos payvartos is mazi mokesciu. Isleidzia mazne viska ka uzdirba uz edala ir busta. Tai beliek tik prie situ pridet kokia “pridetine verte”.
    Pav., kaip tas elektros VIAP-as taigi mazne genealus dalyks. Gali ji kelt i kelt. Kada tik nori ir kiek tik nori.
    Runkelis nedings niekur, mokes ciaudedams uz savo saldytuva ir TV kad ir vien.

    Vat kaip cia man matosi. Tikrai neko gero ner, net perspektyvoj.

  4. > Turiu negerą įtarimą, kad atlikus renovaciją „investuotojo“ lėšomis namo gyventojų komforto poreikis ženklai pakils (iki kokių 20-21 laipsnio) ir realus energijos reikalingos pastato apšildymui sutaupymas taps gerokai mažesnis nei tikimasi.

    Jeigu norės daugiau šildyti, tai ir daugiau energijos suvartos – tai daugiau užsimokėt reiks.
    Kaip suprantu, po renovacijos bus tarsi perskaičiuotas (padidintas) tarifas – grubus pvz:
    Jei 18 temperatūrai palaikyt reikėdavo tarkim:
    1000 džiaulių/mėn, ir tai kainuodavo 100 Lt /mėn (1 J = 10ct).
    Po renovacijos – 18 temperatūrai tarkim reikės
    600 J/mėn, o mokės 90 Lt/mėn (1 J = 15ct)

    jei norės 21 temperatūros, tarkim tam vėl reikės
    1000 J/mėn, ir mokės 150 Lt (nes 1 J = 15ct)

    ar kitaip žada skaičiuot?

    ps.: girdėjau, kad po renovacijos pasitaiko problemų su drėgme-pelėsiukais.. šildymo reikalams tai gal ir nekenkia, bet problemų gali būt..

    • Kaip perskaičiuoti kainas kai renovuoja “tretieji asmenys” būdų yra daug.
      Pati tiksliausią pats aprašei: papgal “sutaupymą” perskaičiuoti elektros kainą. Jei renovaciją atlitų privati kontora… tikriausiai taip ir būtų.

      Bet politiškai tai nėra patrauklu (nes kainos vistiek didės). Be to, Lietuvos sąlygomis yra labai nedaug namų, kuriuose toks būdas iš viso įmanomas: imant statistinį daugiabutį, norint atsiimti pinigus vien per šilumos sutaypymą bus reikalingas 15-20-25 metų terminas (statybas vykdant “valdiškai” galbūt ir ilgesnis). O tie daugiabučiai, kuriuose šis terminas būtų apie 10-12 metų šiandien moka už šyldymą kosmines kainas. Jas turėtų mokėti ir po renovacijos (tarkim sekančius 10 metų). Gauname silpną agrumentaciją.

      Dėl šių priežasčių privatus verslas į tokią chemą pinigų nekiš. Iš čia ir kilo idėja tuo užsiimti savivaldybėm. Problema, kad kai į nerentabilų biznį įsivelia valdiškos įstaugos.. geruoju tai nesibaigia.

      Apibendrinant: iš šono žiūrint idėja atrodo labai graži (ir rinkimams tinkanti), bet pradedant dėlioti skaičiukus… galvai nesueina.

      Problemos su drėgme kyla dėl vėdinimo (tam nebūtinai reikia renovacijos. Užtenka langus pasikeist). Apšiltinus sienas ir pakeitus langus nebelieka konstruktorių numatyto oro pritekėjimo pro “kiaurus” langus…

      P.S. Džiaulis gena mažas energijso matas.. gerau matuoti MJ (arba kWh), nes vien tik eilinis šaldytuvas per metus suvartoja GJ energijos

  5. > Gauname silpną agrumentaciją.

    Taip, iš asmeninės perspektyvos motyvacijos nedaug (ypač seniems pensininkams).

    Bet man atrodo išmintingi Kuodžio paaiškinimai, kad dalis to, kas dabar sumokama už dujas užsieniui, liktų vidaus rinkoje ir gaivintų ekonominę situaciją (pagrinde statybų sektorių, bet nuo jo per mokesčius ir SODRĄ/LT biudžetą šiek tiek..).

    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rkuodis-dar-karta-apie-renovacija-remiantis-seniai-mirusiu-ekonomistu-izvalgomis.d?id=45812655

    • Liktų ir gaivintų. Net tik statybininkai.. bet ir nemaža dalis medžiagų gaminama LT (nors ir po užsienio firmų ženklais). Bet ir čia savi niuansai: kam ir kiek duoti ? O kodėl tik daugiabučiams ? Be to.. “valstybinis finansavimas” sukelia kainas. ką buvo galima stebėti projektų rengime.Plius papildoma administracinė našta.

      Manyčiau geriau negu nieko.. bet situacijos iš mirties taško neišjudins. Vis dar tikiu kad pas mus šiluma per pigi o dotacijos per dosnios.

  6. kuriem bus renovuoti namai,pasitikrinkit projekta ar faktiniu ir skaiciuojamuju silumos

    sanaudu skirtumas nevirsija 15% jei taip tuomet viska reikia perskaiciuoti pagal faktini

    suvartojima(projekto rengimo tvarkos aprasas)
    sekmes

  7. kuriem bus renovuoti namai,pasitikrinkit projekta ar faktiniu ir skaiciuojamuju silumos

    sanaudu skirtumas nevirsija 15% jei virsija tuomet viska reikia perskaiciuoti pagal faktini

    suvartojima(projekto rengimo tvarkos aprasas)
    sekmes

  8. An inliltegent point of view, well expressed! Thanks!

Leave a Reply to Dali.us Cancel reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)