Mar 102011
 



Galutinai baigėsi kantrybė skaitant vėjininkų samprotavimus apie tai, kokia vėjo elektra yra pigi, ir kaip dėl jos kainos nekylą. Iš principo šita retorika nėra nauja: tie patys argumentai šmėžuoja jau ne pirmus metus (keičiasi tik skaičiukai). Juos tikriausiai matė visi, kurie bent kiek domisi energetika.

Šiame straipsniuke (beje, jis buvo pertiražuotas gal per 20 internetinių portalų) man labiausiai užkliuvo akivaizdus nesulyginamų dalykų lyginimas. Yra teigiama, kad vėjo energetika nekelia elektros tarifo (gyventojams) ir čia pat pateikiami skaičiukai, kad dėl atsinaujinančios energetikos elektros tarifas (gyventojams) padidėjo 0,5 ct (pasak straipsnio vėjo elektrinės pagamina mažiau nei 2,5% suvartotos elektros energijos). Ir čia pat siūlomą ta kiekį padidinti iki 30%.

Elementari matematika: jei 2,5% tarife sudaro sudaro 0,5% tai 30% tikriausiai būtų lygų 6ct. Elektros pabrangimas 6 centais manyčiau nėra toks niekinis dydis, apie kurį būtų galima pamiršti. Ir čia vertinamas tik tarifas, neatsižvelgiama į rezervavimo, balansavimo ir kitus pridėtinius kaštus.

Ne tokia elementari matematika: vėjo elektra konkuruoja tik su importine elektra (nors importinė elektra neturi vėjo elektrai būdingo nepastovumo, bet galime į tai dėmesio nekreipti). Taigi, vėjo elektra kainuoa kainuoja 30 ct./kWh, elektros importas – apie 15 ct/kWh . Jei vėjo elektros bus 30%, reiškia elektra galutiniam vartotojui brangs 4,5 ct/kwh. Skaičius taip pat verčiantis susimastyti: jei per mėnesį vidutiniškai suvartojate apie 150 kWh elektros – tuomet, jūsų sąskaitos padidėtų 81 litu per metus. Realybėje ši suma tikriausiai artėtų prie 100 litų, nes rezervuoti tikius vėjo kiekius yra brangiau nei esamus 2.5%.



Kiti vėjo energijos mitologijos aspektai:

Vėjo energetika – priemonė pritraukti užsienio investicijas. Jei ūkiškai tai šitokia investicija atrodo maždaug taip: atėjo „užsienio investuotojas“, pasistatė vėjo malūną, ir visi Lietuvos gyventojai jam centus neša. Nauda Lietuvai ? Jokios (Išskyrus, galbūt, sukurtas 2 darbo vietas).

Vėjo energetika – mažina priklausomybę nuo importo (mažina einamosios sąskaitos deficitą). Pasižiūrėjus atidžiau į „vėjo elektrinės“ projektą akivaizdi priešinga tendencija: „geležis“ – importinė, kapitalas – iš dalies importinis, „statyba“ – iš dalies importinė. Viska susumavus, iš to 30 ct/kWh bent 70% yra importas. Tik jis atliekamės pradiniame etape ir pinigai iškeliauja ne į Rusiją, o į Vokietiją, Daniją ar Kiniją. Bet jų iškeliauja daugiau nei importuojant elektrą.

Jei diskusija su vėjininkais pasiekia šia vietą jie išsitraukia sekančius du kozirius:

  • iškastinė energetika turi daug paslėptų kaštų (pvz. medicinai), bet jei elektrą mes importuojame.. tai kaštai lieka eksportuojančioje šalyje.
  • Ir amžinas argumentas: iškastiniai ištekliai yra baigtiniai..

Aš sutinku, kad jei elektros energiją reikia gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių – tuomet vėjo elektra yra pigiausias sprendimas (iki tam tikro lygio). Taip pat sutinku kad po 5-10-15 metų vėjo ir kitos atsinaujinančios energijos rūšys taps pigesnės už tradicinę energetiką (va tada aš mielai ją palaikysiu), bet šiandien, Lietuvoje, vėjo elektrinės yra ženkliai brangiau nei elektros importas, o pagrindinai oponentai teigiantys priešingai… yra savo darbą dirbantys vėjininkų(ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių) lobistai.

P.S. tarp vėjininkų labai populiaru mojuoti Lietuvos elektrinės (Elektrėnų) supirkimo kainomis, kurios yra dar aukštesnės nei vėjo supirkimas. Labai tikiuosi kad tokia „Elektrėnų“ kaina ilgai neišsilaikys, ypač po machinacijų su rusiškos elektros perpardavimu. Sutinku, kad dabar patvirtintos kainos „Elektrėnams“ yra nesveikai aukštos, bet tai nedaro vėjo elektros pigia.


Raktai: pigi energija

  12 Responses to “Mitas apie pigius atsinaujinančius energijos šaltinius: vėjas”

  1. Sunku nepritarti – kainos klausimu elektra iš atsinaujinančių šaltinių konkrečiai Lietuvos sąlygomis šiandien tikrai pralaimi. Įtakos importo / eksporto balansui, ekonomikai ar darbo vietų kūrimui, kaip teisingai sakai, taip pat praktiškai neturi. Pliusas prieš dujas ar tiesioginį elektros importą būtų nebent energetinio saugumo užtikrinimo klausimu, su sąlyga, kad sugebėtume patys tą vėją susibalansuoti (pastačius penktąjį Kruonio vamzdį turėtume turėti tokią galimybę). Tačiau esminis argumentas naudoti AEŠ – CO2 emisijų mažinimas, jei tikėti antropogenine klimato kaita (ir žodį “tikėti” vartoju sąmoningai abiems pusėms, prilygindamas tai dviems skirtingoms religijoms – vieni tiki be įrodymų ar gilesnio domėjimosi, kiti lygiai taip pat be įrodymų netiki). Elektrėnų elektra kainuoja tiek, kiek reikia išlaikyti tą elektrinę išlaikyti energetinio saugumo sumetimais (tiesa, apie pirkimo/pardavimo žaidimus nieko nežinau). Šis klausimas, aišku, taip pat atviras diskusijoms, tačiau lyginti jos elektros kainą, kai ji tikslingai veikia daliniu pajėgumu su kitom elektrinėm nėra teisinga. O jos kaina gali kristi gal ne tiek dėl pastarojo skandalo, o dėl Lietuvos energijos vadovybės pasikeitimo.

    • Skandaliukas: http://verslas.delfi.lt/energetics/rusiskos-elektros-virsmu-lietuviska-domisi-stt.d?id=42959065

      Praktiškai įrodė, kad bent jau sistemos stabilomo palaikymui Elektrėnų reikšmė pervertinama.

      • Tai tiek apie skandaliuką žinau, bet rimtai nežiūriu – pastarosiomis dienomis kai kuriose žiniasklaidos priemonėse pasirodė daug tokių tekstų, turinčių suteikti svorio ministro interpeliacijai. Netikiu, kad jie visi pasirodo tokiu metu atsitiktinai. Žinoma, jei ten vyko kažkas panašaus, tikiuosi, kad išsiaiškins, bet siūlyčiau prieš susiformuojant galutinę nuomonę atkreipti dėmesį į politinį kontekstą ir luktelėti tyrimo rezultatų.

        O dėl Elektrėnų reikšmės – sistemos stabilumui, kol neiškilo importo problemų, reikšmės turbūt neturi, tačiau jos pagrindinė funkcija, mano supratimu, tebelieka aktuali, jei laikysime įmanomu scenarijų, kai tokios problemos atsiranda.

  2. “Pasižiūrėjus atidžiau į „vėjo elektrinės“ projektą akivaizdi priešinga tendencija: „geležis“ – importinė, kapitalas – iš dalies importinis, „statyba“ – iš dalies importinė. “. O va čia man biški panašu į pezalus apie elektrinių automobilių taršą- nes “elektrą tiems automoibiliams tai gaunama kurenant atomu, anglimis, mazutu ir t.t.”. Blemba, tai naftą gi importuojam irgi ne su cisternomis, gamintomis Lietuvoje. Juk čia kalbama apie grynai objekto – automobilio, vėjo – ekologiškumą ar neimportavimą. Juk vėjo tai jau nereikia importuoti, ar ne?
    O aš kažkur mačiau praslydusius skaičiuos, kad vėjo eneregetika galutinaim vartotojui kainuotų apie 1 lt, ar net biški daugiau. Lai tada pasikaria.

  3. LVEA savo PR varo jau kurį laiką. Neskaitau jokių portalų, tik kartais peržiūriu technologijos.lt srautą, tai pastebėjau, kad per mėnesį bent porą kartų jie būtinai paskelbia, kokia ta vėjo energija pigi ir gera.

    Kadangi mažai apie tai išmanau, bet teko girdėti keletą gandų, turiu 2 klausimus į kuriuos gal kas nors čia turės atsakymus:

    1. Kokia yra vėjo jėgainių sukurtos energijos kWh supirkimo kaina? Teko girdėti, kad su valstybės subsidijomis supirkimo kaina yra apie 1.6 Lt/kWh.

    2. Per kiek metų ir kokiu tarifu superkant energiją atsiperka tipinė jėgainė tipinėmis LT sąlygomis?

    • 1. Vėjo visa elektra superkama po 30 ct/kWh (po 1,6 Lt/kWh superka saulę)

      2. Į šitą klausimą neatsakys niekas (skaičiukus turi tik vėjo statytojai). Tai komercinė paslaptis. Jei gerai pamenu vėjininkai kalba apie 12-16 metų. Kažkada dėliaujau skaičiukus.. tai atsipirkimas buvo apie 6-8 metai. Bet aš visų kaštų tikriausiai nežinau. Be to nuo to laiko kilo tiek supirkimo tarifas, tiek “geležies” kaina.

      • Ačiū už info – su ta kaina vis buvo neaišku. Teko ir man girdėti, kad vėjo jėgainės atsiperka per vidutiniškai 14 metų, tik buvo neaišku su kokiu tarifu. 30 ct/kWh atrodo dar visai pusė velnio, bet palyginus su importuojama tai iš tiesų brangi

        • Instaliuotas vėjo megavatas Europoje grubiai kainuoja apie milijoną eurų (žinoma, priklauso nuo daugelio detalių). Su 0,2 apkrovos faktoriumi ir 0,3 Lt tarifu, atsipirkimas būtų apie 7 metus nediskontuojant. Tiesa, Lietuvoje pastato, turbūt, kažkiek pigiau nei už tiek.

  4. būtent, vėjo energetiką reikia skatinti. su sąlyga, kad jėgainių R&D ir gamyba bus Lietuvoje, bei supirkimo tarifas reguliuojamas iki baigsis jų atsipirkimo laikas. tada visi bus laimingi.

    • Viskas priklauso kaip tą atsipirkimo laiką skaičiuosi. Jei 20 metų.. ir pelno “maržą” ne daugiau 5% tai NIEKAS į vėją neinvestuos.

      Bus sekamos pasakos apie investicijų žlugdymą, rusų monopolio propagavimą ir t.t.

      • praktika ES maždaug yra tokia – atsipirkimo laikas – pusė ilgalaiko turto gyvavimo laiko. adaptacija galima daryti atsižvelgiant į konkurencinę aplinką, skatinimą ir t.t. pvz. dujotiekiams atsipirkimo laikas pagal metodikas skaičiuojamas 15 metų.

  5. Objektyvumo delei keli argumentai uz ir pries:
    Uz:
    1. Vejo energetika, gali buti pigesne (iki pradejo Lubys i ja investuoti buvo 24 cnt/kwh, paskui paaugo iki 31 ar 33?), be to sis tarifas neamzinas jis berods 10 m.
    2. Energetinio saugumo prasme geriau importuot gelezi ir gaminti vietoj, nei importuot produkta. nes tarkim krizes atveju jegaines neisvesi, o tiekima pvz rusai uzraukt gali iskart. O be to pelnas (jei investuotojas LT) lieka LT, mokesciai lieka LT.
    Pries:
    1. ka besneketu vejininkai, max gali apsirupint 30 proc energijos is tarkim vejo (su ziauriai didelem papildomom investicijom balansavimui, energijos sandeliavimui ir pan). Likusius 70 proc vis tiek reikia gaminti is iskastinio kuro, tad snekos apie energetines nepriklausomybes su veju yra juokas.
    2. Man, kaip gamtos myletojui, peizazo nepuosia…

Leave a Reply to K Cancel reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)