Oct 102009
 
Nokia BP-6MT

Nokia BP-6MT

Pasidalinsiu savo patirtimi, kaip sprendžiau problemą iškilusią su Nokia E51 baterija. Tikriausiai šis sprendimas gali padėti ir kitiems telefonams naudojantiems Nokia BP-6MT bateriją (galbūt ir kitas).

Jau antri metai kaip naudoju Nokia E51 telefoną. Labai smagus žaislas, bet po vieno „sunkaus“ programinės įrangos atnaujinimo, kai teko kelis kartus išimti ir vėl įdėti bateriją jos tarnavimo laikas sumažėjo iki vienos paros – nusivyliau: nesu įpratęs telefono krauti du kartus į dieną. Iš pradžių apkaltinau naują programinę įrangą, vėliau padariau (neteisingą) prielaidą, kad baterija savo jau atgyveno  (naudota jau virš metų) abi šios prielaidos buvoklaidinos. Paaiškėjo kad problema yra visai ten. Perskaitęs šimtus forumų, kurių daugelis siūlė keisti programinę įrangą radau viena pasiūlymą – „pajudinti“ baterijos kontaktus.

 

Nokia PB-6MT kontaktai

Nokia PB-6MT kontaktai

 

Fotografijoje matosi, kad baterijos kontaktai yra prikabinti ant kažko panašaus į spyruokles, ir turi prisispausti prie nejudančių kontaktų telefone. Galbūt jei tarpas per didelis – kontaktai prisispaudžia prasčiau, padidėja varža ir dėl to baterijos darbo laikas taip sutrumpėja. Kaip yra iš tikro – neįsivaizduoju, bet paėmus porą adatų ir sumažinus tarpą tarp baterijos kontaktų – maniškis E51 su senąją baterija vėl pradėjo tarnauti 4-5 dienas.

 Beje, nei su nauja nei su sena baterija maniškis E51 neatitinka deklaruojamo „budėjimo“ laiko. Jei pažiūrėtume į technines specifikacijas, tai E51 baterija turėtų laikyti iki 10 parų. Praktikoje, laukimo rėžime, su išjungtu G3, BT ir WiFi baterija laiko 5-6 dienas. Naudojant normaliai – apie 3-4 dienas. Gal kas žino kodėl taip yra ?  Esu atlikęs ne vieną bandymą naudojant įvairias kombinacijas, įskaitant telefoną su šviežiai sudėta programine įrangą ir be atminties kortelės, bet daugiau 6 parų baterija nelaiko.


Raktai: BP-6MT, Nokia E51 baterija, bp-6mt kaina, bp 6mt, BP-6MT baterija, nokia e51 akumuliatorius, nokia e51 baterija kaina, e51 baterija, nokia BP-6MT, bp6mt
Oct 092009
 

Tikriausiai visi dar prisimena sparnuota p. Kirkilo frazę, kad krizė yra tik „jūsų galvose“. Nežinau kaip ją vertinti: kaip tautos mulkinimą ? saviapgaulę ? situacijos nesuvokimą ? Tai jau nebesvarbu. Garsusis pypkorius apleido Lietuvos politikos olimpą. Bet šiandieniniai valdantieji elgiasi lygiai taip pat. Šiandienos naujienų sraute užkliuvo dvi:

  1. p. Kubiliaus pasisakymas apie p. Vagnoriaus ir „Vienalietuvininkų“ sukurtą alternatyvų šalies ekonomikos gelbėjimo planą. Apie patį planą aš komentuoti negaliu. Nemačiau aš jo. O ir kūrėjų šlovė man neimponuoja. Užkliuvo kitkas: p. Kubiliaus pareiškimas, kad vis gerėjantys šalies skolinimo rodikliai (nors prieš savaitę šis reitingas buvo sumažintas su neigiama perspektyva), ir užsienio investuotojų noras skolinti Lietuvai rodo, kad yra vykdoma teisinga (sėkminga) politika, kuri ir toliau bus tęsiama. Pagal ekonomikos kritimą, bedarbystę ir pan. Lietuva yra viena prasčiausiu ES. Bet p. premjeras to nemato. Jam vienintelis sėkmės įrodymas: MUMS VIS DAR SKOLINA !!!!!. Čia gal tik man susidaro toks įspūdis, bet atrodo p. Kubilius stengiasi kiek galima ilgiau išsilaikyti valdžioje, o po to nors ir pasaulio pabaiga. Argi ne laikas būtų premjerui apsidairyti aplinkui ? Skolintis, kad atiduoti skolas (ir užkamšyti biudžeto skyles, neprisidedančias prie pridėtinės vertės kūrimo) sukels katastrofa. Kaip sniego gniūžtė paleista nuo kalno.
  2. Verslo žiniose išspausdintas „reklaminis“ straipsnis apie dyzelinio kuro pigimą (ir p. Šimonytės pareiškimą kad „socialinio eksperimento“ rezultatai nėra įtikinami. Aš nesu finansų ekspertas. Ir informacijos turiu tikriausiai gerokai mažiau nei ministrė, bet statistika atrodo taip: po dyzelinio kuri akcizo sumažinimo pardavimai ženkliai išaugo: nuo 49.673 tonų liepą iki 68417 tonų rugpjūti. Jei atsižvelgsime į tai, kad akcizas dizelinui mažėjo nuo 1140 lt iki 947 lt už toną, išeitų kad liepą akcizo buvo surinkta 56,6 milijonai litų, o rugpjūti 64,8 milijonai litų, t.y. 8,2 milijono litų daugiau. Suprantu, valstybės mastu tai nėra reikšminga suma, bet visgi pliusas, ne minusas. Aišku, norint galima spekuliuoti: sezoniškumas, atsargų pokyčiai, atsigaunanti ekonomika ir t.t. Bet visgi teigiami pinigų srautai yra gerai (ypač turint galvoje kritimą ankstesniais mėnesiais). Be to šitie pinigai liko Lietuvoje ir, galbūt buvo išleisti pirkti batoną ar kelnes, t.y. sukosi vietinėje ekonomikoje ir taip ją palaikė. Bet negi prisipažins ministrė kad jos nuogąstavimai pradedant šį eksperimentą nepasitvirtino ?

Įvertinant naujienų srautą, susidaro įspūdis, kad šiandieninė valdžia stengiasi elgtis kaip tipinis monopolistas: pakelti mokesčius tiek, kad surinktų jų maksimaliai. Trumpuoju laiku. Ir nesvarbu, kad tai dažniausiai nepavyksta – visada pasekmes galima priskirti krizei. Kažkur girdėta frazė: dabartinė vyriausybė atlieka pirmo ekonomikos kurso praktinius bandymus. Su Lietuva.

P.S. pateikė naujausius skaičiukus (ir straipsnį kad pagal finansų ministeriją neapsimokėjo šis eksperimentas), taigi pridedu ir rugsėjo duomenis: dyzelinių degalų parduotą 65032 tonos. Už juos surinkta 61,6 milijonų litų akcizo. Ženklus prieaugis palyginus su Liepos mėnesiu. Ir rugsėjui spekuliacijos dėl atsargų pokyčio jau netinka. O ir tendencijas pažiūrėjus akivaizdu, kad dyzelinio kuro akcizų sumažinimas buvo tas atsvaros taškas, kada suvartojimas nuo kritimo perėjo į augimą.

Oct 082009
 

Visų pirma norėčiau atsiprašyti už žodį lochotronas, bet lietuvių kalboje tokio gero atitikmens neradau.
Paskutinius pora metų greitieji kreditai yra madinga tema. Apie juos parašyta daug straipsniu, yra ne viena diskusijų forumuose sukurta tema. Vieni jais džiaugias, kiti keikia, treti žiūri kaip į naują ir įdomų produktą. Tiesa, greitieji kreditai nėra nieko naujo – italų šeimos Amerikoj juos jau virš 100 metų teikia. Rusijoj „bratva“ irgi šituo verslu verčiasi. Ir čia ir ten kreditą gauni greitai, be jokio užstato ir su sunkiai suvokiamomis palūkanomis. Ir čia ir ten.. nesugebėjus laiku atsiskaityti „įjungiamas skaitliukas“. Skirtumas yra nebent tame, kad Lietuvoje tai legali, nors ir beveik nereglamentuojama veikla. Ir (tikriausiai) laiku neatsiskaičiuos nėra tiesioginės grėsmės nemokamai gauti betoninius batus ir išeiti pasivaikščiot upės dugnu.
Tikriausiai iš pavadinimo visiems aišku, kad mano nuomone – greitieji kreditai tai lengvatiniu (ir kvailelių) mulkinimo aparatas. Aš pats įsivaizduoju vienintelę situaciją, kai eičiau pasinaudoti momentiniu kreditu: jei svetimame mieste pavogtu piniginę, telefoną ir paliktų pasą. Tuomet pasiimi greitą 100 litų ir grįžti namo. Visais kitais atvejais – greitais kreditas tai tiesiog laivas kritimas žemyn.
Peržiūrėjau ką iš greitųjų kreditų siūlo google. Paieškos viršuje išsidėstę kompanijos, kurios šiuos kreditus siūlo su 20%-25% mėnesinių palūkanų. Reiškia pasiskolinus 100 litų tai po metų Jums gali tekti atiduoti 400 litų (100 litų skola ir 300 litų palūkanų). Čia jei skaičiuoti paprastas.. metines palūkanas. Iš tiesų atiduoti gali tekti ir dar daugiau. O jei pasiskolinote 1000 litų ? Krizės sąlygomis tokia suma jau gali tapti rimta našta. Tiesa, yra firmų kurios skolina ir už 10% mėnesinių palūkanų. Radau net vieną, kuri paskolintų ir už 15% metinių, bet tuomet dar 10% kainuotu sutarties sudarymas. Bet kuriuo atveju, jei greitieji kreditai bus naudojami finansinėm problemoms spręsti – tai tikrai taps peiliu po kaklu: pasiskolinus net ir nedidelę sumą subalansuoti stringantiems pinigų srautams ji iškart išauga ir daugeliu atveju problema sukomplikuoja.
Situaciją dar komplikuoja ir tai, kad tokį kreditą gali gauti kiekvienas: narkomanas, kai prireikia pinigų sekančiai dozei, nuo azartinių lošimų priklausomas pilietis, kai nebelieka ką statyti, pagaliau bedarbis 18‘metis – įsigeidęs naujo žaisliuko. O esant norui (arba poreikiui) greitąjį kreditą galima pasiimti iš kelių ar keliolikos tuo užsiimančių bendrovių (VŽ duomenimis jų jau virš 20). Pasiskolinus kad ir 15 000 lt su 300 metinių palūkanų labai nedaugelis Lietuvos piliečių atlaikytų. Ir tai, per valandą ar dieną galima susigadinti gyvenimą ne tik sau, bet ir savo sutuoktiniui ar tėvams.
Mano asmenine nuomone – greituosius kreditus būtina uždrausti. Pinigus turi skolinti tik bankai (žinoma – griežtai kontroliuojami). O jei reikia pinigų čia ir dabar – tam yra kreditinės kortelės (kurių naudoti irgi labai.. labai nerekomenduoju).

Reziumuojant: greitieji kreditai tai spąstai (kartais mirtini) silpnos valios žmonėmis ir juos privalu uždrausti.

 Posted by at 19:16  Tagged with:
Oct 072009
 

Paskutinius pora mėnesių teko pasivažinėti viršuoju transportu (mašina nelabai važiuoja). Kasdiena po pusantros valandos žmonių minioje prisiklausai visko. Pagrindinės diskusijos nėra labai įdomios: lyginamoji politikų ir naminių gyvūnų analizė ar svetimos dramos man kelia nuobodulį, bet kartais pakliūna ir įdomios informacijos. Čia pateiksiu surinkta sąrašiuką šešėlinės ekonomikos įkainių. Kadangi daugelis iš jų – tai nugirstų istorijų fragmentai, taigi negaliu nieko pasakyti apie duomenų autentiškumą. O ir kontekstą ne visada žinau. Mane pagrinde sudomino tendencijos: dažniausiai „į leteną“ duodama medikams, policininkams.. ir dėstytojams. Dėstytojai čia atsidūrė tikriausiai dėl to, kad rytais tuo pačiu transportu nemažai studentu važinėja. Nori nenori susimąstai apie studijų reformą kai įvairios įskaitos ir egzaminai turi savo „juodąjį kainininką“.  Dar vienas įdomus faktas – nei karto negirdėjau apie kyšio davimą teisėjams. Čia tikriausiai todėl, kad viešu transportu važinėja vidutinės ir žemesnes pajamas turintys žmonės, kurie teisėsaugos linkę vengti ne mažiau nei velnias kryžiaus.  Taigi žadėtas kainininkas:

Medicina:

Nedarbingumo lapelis        20-50-100 litų (kažkodėl galvojau kad jie brangesni)
Invalidumas                           500 litų
Ligoninių įkainiai labai jau įsimėtę, pradedant 10 litu.. ir baigiant 1000. Plius ligoninėse dar propaguojamos ir „legalios“ konsultacijos: kuomet po operacijos (ar prieš) pacientas privalo eiti konsultuotis  pas gydytoja privačiai.

Policija:

Diržai                                      20 – 50 litų
Lempos                                   50 litų
Greičio viršijimas                50-200 litų
Greičio viršijimas (su atimtu vairuotojo pažymėjimu) 500 litų
Vairavimas išgėrus             500 litų

Studijos:

Įskaita                                      100 litų
Egzaminas                                50 – 300 litų
Baigiamasis darbas              500 litų

Aš pats iki šiol dar nesu davęs kyšio, bet pora kartų buvo daugiau/mažiau atvirai jo reikalaujama. Bjauriausia buvo, kai sustabdė policija dėl nepraleistų per perėją pėsčiųjų. Po to gera pusvalandi aiškino, kaip aš negerai pasielgiau, kokios pas mus baudos už tokius pažeidimus didelės ir kaip policijai benzino trūksta. Baigėsi tuo, kad „įpaišė“ didžiausią galimą baudą, nors tai ir buvo pirmasis mano eismo taisyklių pažeidimas per aštuonis vairavimo metus. Dar vienas įdomus faktas: internetinėje erdvėje dažniausiai yra diskutuojama apie kyšius gydytojams (virš 100.000). Visi domisi kiek reikia kam mokėti. Antroj garbingoj vietoj – policija (keli 1000).

Papildymas (2009 10 09):
Langai, mokant grynais, be popierių – 20% nuolaida nuo akcijinių kainų.
Invalidumas – 2000 Lt.

Oct 052009
 

Prisidedamas prie Common sence iniciatyvos ir pas save įkeliu priminima premjerui, iš kur galima paimti vieną-kitą milijardą. Tiesa, aš neprieštarauju Sodros reformai – ja atlikti reikia. Bet galbūt tai geriau daryti vasara ? Kai, blogiausiu atveju, gali pernakvot po tiltu.. ar iš bado žolės parupšnoti.

 Metų pradžioje premjeras taip pat buvo išsakęs labai gerą idėją apie naują atrakcioną vingio parke. Imant iš visų norinčių sudalyvauti po 1Lt. pensininkų, studentų ir bedarbių po 50 ct. būtų galima surinkti gan nemažai pinigų.

 

Premjeras yra pasakęs ir daugiau lakių frazių. Dar tik suformavus vyriausybe jis tvirtino, kad jei nieko nedarysim – biudžeto deficitas pasieks 5%. Jau dabar matome, kad jis geriau nieko nebūtų daręs.

P.S. gal kas turi video su tokiu jo pasisakymu. Čia irgi labai tiktu.

 Posted by at 21:21  Tagged with: