Energetika: kiek galima spekuliuoti ?

 Komentarai  No Responses »
Nov 062009
 

Nenumaldomai artėjant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo bloko uždarymo terminui energetika tapo labai populiaria tema. Staiga kas antras Lietuvis tapo energetikos ekspertu, nors daugelis jų neskiria kW nuo kWh. Energetika tapo mėgstama tema tiek politikieriams, tiek biznieriams, kurie „ant bangos“ koki papildomą litą gauti bando. Keletas paskutinių mėnesių pastabėjimų:

  1. Vakar išlindęs pranešimas, kad seimas VĖL svarstys IAE darbo pratęsimą. Aš sutinku, kad ekonomiškai IAE reikėtų laikyti kuo ilgiau, bet yra ES stojimo sutartis, yra Abišalos ir co. Bandymas derėtis (dar Kirkilo vyriausybės inicijuotas). Atsakymas vienareikšmiškas: IAE darbas negali būti pratęstas. Ir ne vien dėl to, kad „vakariečiai“ bijo Černobilio tipo reaktoriaus, bet ir dėl to, kad nesukurti precedento. Įtariu dar vienas pigaus populizmo žestas. Ankščiau už atominę kovoti reikėjo… o ne iškišus liežuvį į ES bėgti. Dabar jau vėlu.
  2. Kitas, jau kiek „senstelėjęs“ perliukas: A. Sekmokas (remdamasis milijonus kainuojančiais konsultantais) pareiškė, kad naujos AE pagaminta elektra kainuos.. 7-8 centus kWh. Pilnas ciklas. Kai Lenkai sau atominę skaičiavo – jiems gavos apie 50 ct/kWh, kai turkai skaičiavo jiems gavo apie 60 ct/kWh. O pas mus 7-8 centai. Vos ne stebuklų laukas. Mano subjektyvia nuomone tie 7-8 centai – tai kintamos elektros gamybos išlaidos, galbūt net neapimančios pilno kuro ciklo. Už tiek naujoji AE galės perteklinę elektrą eksportuoti kaimynams. O saviems.. kaip ir priklauso: pardavinės už realią kainą. Labai tikiuosi kad ji bus mažesnė nei 1 Lt.
  3. Dar vienas nelabai senas anekdotas, kai prezidentė išsakė savo nuomonę apie požeminį dujų terminalą (tikriausiai turėjo galvoje saugyklą ?). Suskystintų gamtinių dujų terminalas žinoma yra gerai (nors kaip tikisi prezidentė jis ir nelabai galės įtakoti dujų kainos Lietuvai, ypač neturint saugyklų, bet užtai tiekimo saugumas bus padidintas. Ženkliai). Dar p. Kirkilas buvo susižavėjęs terminalu. Net studija buvo rengtą (po to ji kažkur dingo…). Dabar prezidentė susižavėjo.  Gal po 10-20 metų ir dujų terminalą turėsim ?

Čia dar labai tiktų parašyti, koks blogis (tiksliau kokios brangios elektros vartotojams) yra vėjo jėgainės.. bet apie tai gal kada vėliau, kai (jei) laisvo laiko  atsiras..

Devalvuoti ar nedevalvuoti (litą) ?

 Ekonomika  7 Responses »
Oct 262009
 

Šiandien Delfi publikavo trumpą straipsnį cituojantį prezidentė D. Grybauskaitės interviu leidiniui „Buzines  & Baltija“. Straipsnis iš tolo atsiduoda demagogija. Vien ko vertas pasakymas:

„Mes galime rinktis vieną iš dviejų kelių: arba skausmingą devalvaciją, arba smarkų algų apkarpymą“

Čia norėtą pasakyti, kad smarkus algų karpymas yra neskausmingas ? O gal algos karpomos tik tiems, kas turi mažiausiai galimybių priešintis ? Pavyzdžiui eiliniai kareivukai, kuriems labai solidariai planuojama nurėžti pusę algos kai tuo tarpų karininkams algos mažinamos tik simboliškai (po kelis procentus).

Nuo pat devalvacijos vajaus aš visada pasisakydavau prieš. Tam žinoma didžiausios įtakos turėjo mano būsto paskola (eurais). Be to, nuoširdžiai, nemačiau devalvacijos prasmės (ir tikėjausi, kad šalis iš krizės išsikapstys greičiau). Dabar, bežiūrėdamas juodojo humoro šou, vadina „nacionaliniu susitarimu“ ar „2010 metų biudžeto projektu“ kardinaliai pakeičiau nuomone. Kuo toliau, tuo labiau devalvacija man atrodo patrauklesnė už spiralinį atlyginimų ir kitų išlaidų mažinimą. Keletas pavyzdžių :

  1. Atlyginimai. 25% sumažinus atlyginimus ar 25% devalvavus litą blogiausiu atveju situacija išliks ta pati. Geriausiu atvejų devalvavus litą perkamoji galia sumažėtų mažiau. (=)
  2. Santaupos. Devalvacijos atveju, visi turintys santaupas litais prarastu dalį santaupų. Bet praradimai būtų solidarūs (sunkus žodis). Galbūt galima sužaisti su kompensacijom pinigų esančių bankų sąskaitose, bet nemanau kad tai būtų tikslinga. (-)
  3. Privačios skolos. Tie, kas skolas turi litais – išloštų. Tie kas skolas turi eurais, nei išloštų, nei praloštų (25% sumažėjas atlyginimas paskolos gražinimui turi tą pačią įtaką, kaip ir 25% devalvacija). (+)
  4. Valstybės skola. Tikėtina, kad bent jau pradiniam etape, devalvacija turės neigiamą įtaką galimybėms atiduoti skolas (t.y. tai kainuos brangiau). (-)
  5. Juodoji buhalterija. Juodų pinigų vertė sumažėtų. (+)
  6. Vietinė gamybą. Pajaustų labai neženklų pliusą, dėl santykinai atpigusios darbo jėgos. (+)
  7. Sunkiausia situacija, manyčiau, būtų dėl galiojančių vietinės rinkos kontraktų, tiek prekėms, tiek paslaugoms. Čia vietinei rinkai dirbančios kompanijos prarastų pinigus. (-)

Atrišus valiutą, ar devalvavus litą, šitas smūgis proporcionaliai pasiskirstytų visiems. Tai, tai automatiškai sumažintų pensijas, ir atlyginimus biudžetininkams (įskaitant ir mokytojus, policininkus, etc. ). Tikriausiai po tokio sprendimo vėl dužtų seimo langai, ir kas blogiausia – vis tiek struktūrinės reformos liktų būtinos: tiek Sodros, tiek ministerijų, tiek visokiu VŠĮ ir t.t. Devalvacija paprasčiausiai duotų atokvėpį. Gal metams. O ir dabartinei vyriausybei kiek laisvo laiko liktų, nereikėtų žaisti pikto/gero Kalėdų senelio, kuris vienai grupei atimą daugiau… kitaip mažiau. Aš suprantu, kad Lietuvoje devalvuoti litą yra gan sudėtinga procedūra, ir kad po to bankams, būtų nelabai saldus gyvenimas, bet dabartinis aklas spiralinis išlaidų mažinimas nėra panašus į jokią išeitį. Tai tik nuoseklus judėjimas žemyn, link bedugnės.

 P.S. devalvacija labiausiai tiktų naujų metų naktį. 

Valstybinis požiūris į pinigus

 Komentarai  1 Response »
Oct 262009
 

Šiandien VŽ pasirodė įdomi žinutė: „Privatizavimui ruošiamasi nenusprendus, kur naudoti pinigus“. Jei trumpai – valstybė ruošiasi privatizuoti dalį objektų, ir pinigus dėti į rezervą. Ar verta pardavinėti valstybės turtą krizės sąlygomis (kai už jį bus siūloma mažiausia kaina) yra racionalu galima ginčytis. Toks sprendimas turi savo pliusus ir minusus. Bet šį turtą pardavus gautas pajamas „pasidėti“ į rezervo fondą – čia jau atrodo mažiausiai keista. Prisipažinsiu – neradau kur saugomas valstybės rezervo fondas, bet esu įsitikinęs, kad geriausiu atveju už jį yra gaunamos minimalios palūkanos (1%-3%), tuo tarpu valstybė skolinas už ženkliai didesnes palūkanas (6%-10%). Aš suprantu, kad rezervai reikalingi, bet mano nuomone čia visiškas monkės biznis gaunas: krizės metu pradėti kaupti rezervus ir už tai mokėti nemažas palūkanas. Jei žiūrėti buitiškai: parduoti turtą krizės metu.. ir pasidedi gautus pinigus į banką. Logika būtų nebent tuomet, jei tas turtas didelį nuostolį generuotų.

Turiu pažįstamus, kurie ekonominio pakilimo metu taip taupydavo pinigus: jei ko nors reikia (kad ir atostogų) pasiima vartojimo kreditą. Metams. Ir po to gražiai jį išsimoka. Tai, žinoma, irgi būdas taupyti, tinkamas kai valios trūksta. Bet sakyčiau gan brangus būdas, ir ne pats geriausias valstybės mastu.

Sąmokslo teorija: čia vėl eilinis turto perskirstymas „teisingiems“ žmonėms ?

 Posted by at 10:33  Tagged with:

Abejingumas

 Emocijos  2 Responses »
Oct 232009
 

Aš gyvenu visuomenėje, kur nuosavas džipas yra žymei svarbiau už svetimą skausmą. Kur nuteistas žmogžudys turi daugiau teisių už auką, o dešimtys tūkstančių tautiečių kiekvieną savaitę žiūri „bėdų turgų“, kad suprastų – kiti gyvena dar blogiau.

 Šiandien prekybos centre praėjau pro aukų dėžutę. Rinko aukas kažkokiai mergaitei. Operacijai. O aš praėjau pro šalį net neperskaitęs visko iki galo. Man svarbiau glaistytas sūrelis su džemu.

O  jūms ?

Nepaimtų kyšių atvejų policijoj daugėja.

 Komentarai  No Responses »
Oct 222009
 

Verslo žinių duomenimis per šių metų 9 mėnesius kelių policijos pareigūnai nepaėmė 205 kyšių (Manau, kad kalta krizė. Davė per mažai.). Pernai nepaimtų kyšių per 9 mėnesius buvo 161. Blogiausi kyšininkai gyvena Kaune.

Papildyta:  Oficialios statistikos apie tai, kiek buvo paimta kyšių nėra. Blogo autoriaus nuomone, taip rezultatus sugadino Kauno mieste dviem savaitėms priimtas praktikantas.

 Older Entries  Newer Entries