Prieš kurį laiką jau rašiau apie karšto vandens tiekėjo pasirinkimą, bet tuomet rėmiausi pagrinde viešai platinama reklamine informacija. Ačiū kolegai Grant.lt kad parodė mano klaidą. Pirmas įrašas, parengtas pagal viešai brukamą informacija yra čia.
Perskaičiau šilumos ūkio įstatymą, šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles ir susidariau nuomone, kad šiuo metu viešai brukama versija dėl karšto vandens apskaitos nevisai atitinka įstatymo raidę. Mano nuomone, šiuo metu galiojantys teisės aktai taip reglamentuoja „neapskaityto“ karšto vandens paskirstymą:
Nepasirinkus karšto vandens tiekėjo sistema lieka tokia, kokia yra: nuostoliai (tiksliau pavogtas karštas vanduo) paskirstomas visiems daugiau/mažiau tolygiai per gyvatuko mokesti. Kadangi skaitliukai butuose seni ir nevisi veikia korektiškai, be to per 20 metų nuo jų pastatymo atsirado gudročių juos „patobulinusių“ tokio nepaskirstyto karšto vandens gali būti daug.
Pasirinkus karšto vandens tiekėją, jis privalės (gyventojų sąskaita) sutvarkyti apskaitą butuose bei įvadinius skaitliukus, BET jei jis (šilumos tiekėjas) sutvarkys apskaitą taip, kaip reglamentuoja įstatymai (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 320 punktas) jis galės „nepaskirstytą“ (pavogtą) karštą vandenį išdalinti namo gyventojams proporcingai jų karšto vandens skaitiklių parodymams. Teoriškai tokio neapskaityto vandens neturėtų būti (skaitliukai nauji, patikrinti, laiku nuskaitoma informacija) , bet jei visgi atsiras „dingusio“ karšto vandens, teks susimokėti ne karšto vandens tiekėjui (kaip dabar reklamuojama per masinės informacijos priemones) o namo gyventojams. Be to, kuo daugiau karšto vandens sunaudosi (arba mažiau vogsi) tuo turėsi mokėti daugiau už „nepaskirstytą“ karštą vandenį. (ir žinoma prisidės skaitliuko mokestis).
Kaip gyventojai renkasi karšto vandens tiekėją visoje Lietuvoje statistikos nemačiau, bet Kaune vyrauja noras pasilikti prie esamos sistemos (tam įtakos gali turėti ir aktyviai vykdoma informacinė/reklaminė kompanija siūlanti pasilikti prie esamos sistemos).