Sekmokas elektrifikuoja sodus

 Energetika  4 Responses »
Mar 032010
 

Komunizmas tai konservatorių valdžia  + visų sodų elektrifikavimas

 Šiandien delfi.lt pasirodė trumpa žinutė, kad energetikos ministras A. Sekmokas įsakė VST ir RST vadovams per 7 dienas paruošti planą, kaip išpirkti sodų bendrijoms priklausantys elektros tinklai. Labai gera ir graži iniciatyva (nors tos 7 dienos skamba gana ultimatyviai. Per tokį laiko tarpą paruošti visą Lietuvą apimantį planą, mano galva, fiziškai neįmanoma). Seniai laikas baigti žaidimus su tais „privačiais“ elektros, dujų, vandentiekio tinklais. Jie dažniausiai yra prastai prižiūrimi o kartais net pavojingi aplinkinių gyvybės.  Tai buvo teigiama reikalo pusė.

Dabar apie neigiamą: ministras reikalauja, kad didžioji dalis tinklų būtų išpirkti esamos techninės būklės iki šių metų pabaigos (išpirkti ne neigiama verte) ir po to jie privalo būti eksploatuojami pagal teisės aktų reikalavimus.

Prieš keletą metų yra tekę domėtis sodų bendrijomis ir jų energetiniu ūkiu. Kažkuriose sodų bendrijų situacija daugiau negu tragiška: Linijos išvedžiotos bet kaip, dažniausiai be jokių planų ar projektų, individualūs apskaitos prietaisai yra ne visur (o ten kur yra ne visada veikia), sodams skirtos galios juokingos (kartais nesiekia ir 2 kW, t.y. mažiau nei reikia elektriniam arbatinukui). Situacija dar labiau komplikuoja vietiniai „keliai“ ir tvoros. Ne visur net vasara su normalia mašina pravažiuosi. Be to ir kontingentas ten stipriai atskiestas pensininkais, bedarbiais ar net asocialiais žmonėmis, kurie į sodus „pasitraukė“ ne iš gero gyvenimo.  

Visa tai įvertinus, dažno kolektyvinio sodo „elektros ūkio perėmimas ir eksplotaviams pagal teisės aktų reikalavimus“ yra tolygus naujam elektrifikavimui, pradedant transformatorinės pastotės statymų ir linijų išvedžiojimų ir baigiant individualių apskaitos prietaisų įrengimu. Ir visa tai elektros tinklų lėšomis. 100‘tai milijonų litų per vienerius metus (net ir dabartinėmis nusmukusiomis kainomis). Po to kainų ir energetikos komisija tas išlaidas pripažins investicijomis (jos tokios ir yra) ir įskaičiuos į skirstymo tarifą. Visiems. Tikriausiai solidaru, socialiai teisinga ir t.t., bet man vistiek nepatinka, kad už kažkieno kito klaidas (t.y. klaidas tų, kurie leido kurtis soduose nesutvarkius infrastruktūros) turiu mokėti aš.

 P.S. Nuoširdžiai užjaučiu tą žmogų kuris turės derinti naujų linijų tiesimą pert sodo bendrijų teritorija. Ypač po to, kai paaiškės kad linija nutiesti privalu.

Kas dirba energetikos ministerijoje ?

 Komentarai  1 Response »
Mar 012010
 

Kolega persiuntė nuorodą į Respublikos straipsnį žmonių, dirbančių. Jaučiasi kad straipsnis mažumėlę pritemtas prie norimos idėjos, bet tai nekeičia fakto, kad tikrų energetikos specialistų šioje ministerijoje yra nedaug (kiek man žinoma yra bent du energetikai, bet galbūt yra ir daugiau). Aš sutinku, kad ministerijai yra reikalingi tesinikai, ekonomistai. Negi iš dalies galiu sutikti, kad ministras nebūtinai turi būti ekspertas (tai daugiau politika), bet negaliu suprasti, kodėl energetikos ministerijoj nėra nei vieno energetiko bent kiek aukštesniuose vadovaujančiuose postuose

Energetika, kaip ir bet kuri kita sritis turi savo specifiką, kurios nežinant labai lengva pasiduoti atskyrų interesų grupių įtakai. Galbūt dėl to, vienintelis atsinaujinantis energijos resursas, kurį detaliau aprašo energetikos ministerija – foto elektra. Galbūt dėl to ši ministerija ir turi problemų su prognozių ar balansų rengimu.

Kad ir ką kalbėtų kritikai, bet, mano nuomone, apie duonos kepimą geriausiai išmano kepėjai, apie ekonomikos valdymą ekonomistai, o apie energetiką.. energetikai.

„Gazprom“ derasi su „Gazprom“ dėl dujų kainos Lietuvai

 Energetika  6 Responses »
Feb 242010
 

Šiandieninis straipsnis Delfi priminė unikalią Lietuvos situaciją: „Lietuvos dujos“, kurių vienas didžiųjų akcininkų yra „Gazprom“ derasi su tuo pačiu „Gazprom“ dėl dujų kainos Lietuvai. Dėl to tikriausiai nieko nestebina rezultatas: Lietuva už dujas moka daugiau nei kitos ES šalys, nors ir yra arčiau Rusijos (mažesni transportavimo kaštai). Ir čia nėra nieko nuostabaus: daugelis kontorų siekia maksimizuoti savo pelną. „Gazprom“ atveju iškyla klausimas tik kurioj sienos pusėj jį pasiimti. Apribojus tiek „Lietuvos dujų“, tiek „Dujotekanos“ pelnus, „Gazprom“ savo pinigus pasiima „ant sienos“.  Jei nebūtų dujininkų pelno reguliavimo ar būtų palikta didesnė marža, gali būti, kad „Gazprom“ sutiktų sumažinti importuojamų dujų kainą (suskeliant maržas Lietuvoje). Galutinis vartotojas tikriausiai to nepajustu, valstybė, galbūt, gautų truputi daugiau pajamų, o „Gazprom“ turėtų daugiau pinigų ES viduje. Bet iš esmės situacija nelabai pasikeistų: kaip ir bet kurioje monopolinėje rinkoje (ypač kai tos pačios rankos valdos ir resursą ir jo tiekimą) kaina galutiniam vartotojui nusistovi tokia..  kuri maksimizuoja tiekėjo pelną ir postringauti apie „teisingas kainas“ neverta. Reikia ieškoti alternatyvų.

Liūdniausia, kad situaciją pakeisti labai sunku: Lietuva iš principo neturi alternatyvų dujoms: net ir su dabartine kaina tai viena pigiausių alternatyvų tiek elektrai tiek šilumai gaminti. Tiesa, situacija galėtų pataisyti suskystintų gamtinių dujų (LNG) terminalas (mes apie tai dar 2006 metais rašėm), bet kol kas šis klausimas nejuda iš vietos, o atsižvelgiant į visą jį supanti slaptumą, tikriausiai baigsis panašiai kaip ir Būtingės terminalas (jei aplamai bus pastatytas).

P.S. kai deriesi pats su savimi (atstovaudamas Lietuvai).. nieko nuostabaus, kad derybų baigtis yra palanki tau.

P.P.S. atsinaujinantys energijos šaltiniai tik neženkliai gali pagerinti situaciją.

Kai apie energetiką rašo profanai

 Komentarai  14 Responses »
Feb 192010
 

(tiksliau kai spaudos pranešimus ruošia žmonės neskaitę ataskaitos)

 Šiandien valstybės kontrolė išplatino spaudos pranešimą apie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo Lietuvoje auditą. Pirmi du šio pranešimo sakiniai atskleidžia, kad pranešimą ruošė žmogus, neturintis nei menkiausio supratimo, apie eina kalba. Citata iš BNS:

 Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas rodo, kad Lietuva turi visas galimybes iki 2020 metų iš jų gauti 20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą.

Kas su energetika nesusidūręs: iki 2020 Lietuva yra įsipareigojus sunaudoti ne mažiau 23% atsinaujinančių (nuo sunaudojamos energijos). 20% yra ES, kuris Lietuvos tiesiogiai neliečia. Tiesa, pačioje ataskaitoje yra minimas teisingas skaičius. Tikriausiai žmogus ruošęs pranešimą spaudai nepasivargino net ataskaitos santraukos perskaityti. Kitas labai įdomus pareiškimas – kad naudojant atsinaujinančius atpigs elektra. Kitais žodžiais tariant, perkant elektrą aukštesne nei rinkos kaina  iš atsinaujinančių.. turėsim pigesnę elektrą. Absurdas. Šiuo metu tarp „žalių“ ekonomistų yra madingi pasvarstymai kaip sužaisti mokesčiais, dotacijomis ar lengvatomis taip, kad ir atsinaujinantys energijos šaltiniai galėtų gyvuoti, ir rinka veiktų ir energetika vis dar liktų „įperkama“, bet čia jau nebe blogo tema…

Prisipažinsiu, kol kas pačios ataskaitos nespėjau perskaityti, tik pavarčiau. Yra joje vietų, su kuriomis sutikti negaliu, nors daugeliui išvadų bent iš dalies pritariu: nėra pas mus vientisos atsinaujinančių išteklių rėmimo politikos, nėra netgi pakankamai informacijos kad šią politiką suformuluoti.

 Jei kas nori paskaityti ataskaitą ji yra čia,  santrauka yra čia:

A. Kubilius ir ekonominis mąstymas

 Komentarai  8 Responses »
Feb 172010
 

Lietuvoje gyventi nenuobodu. Užtenka pasklaidyti spaudą ir nuolat užkliūna mūsų didžiavyrių (pilitikų) išminties perliukai. Aš suprantu, kad politikai (net ir būdami fizikais) negali būti visažiniai, bet vėl ir vėl norisi užduoti klausimą: kam kalbėti viešai apie dalykus kurių nesupranti. Šiandienis išminties perliukas p. A. Kubiliaus pasisakymas apie „Mažeikių naftos“ ir „Klaipėdos naftos“ sąsajas.

Citata iš delfi.lt:

„Aš siūlau atsakyti į labai paprastą klausimą. Jeigu iki šiol „Mažeikių naftos“ savininkai, kompanija „PKN Orlen“, nori įsigyti „Klaipėdos naftą“, o tuo pačiu metu sklinda gandai, kad Rusijos kompanijos jau ruošiasi nupirkti visą Lietuvoje turimą „PKN Orlen“ turtą, tai ar protinga būtų „PKN Orlen“ taktika prašyti, kad jai būtų parduota „Klaipėdos nafta“ ir tuo pačiu metu pardavinėti savo turimas akcijas?“ – svarstė A. Kubilius.

Net ir arbatinukui turėtų būti aišku, kad paketas „Mažeikių nafta“ + „Klaipėdos nafta“ yra vertas gerokai daugiau nei abi šios įmonės atskirai. Perleidus „Klaipėdos naftos“ valdymą „Mažeikių naftai“ būtų atkirstas pigiausias alternatyvus būdas apsirūpinti naftos produktais. Lietuvos rinkoje tai reikštų augsiančia naftos perdirbimo maržą (ir „Mažeikių naftos“ pelną). Negi jei „Mažeikių nafta“ nebūtų niekam parduota, „Klaipėdos nafta“ privalo likti nepriklausoma, kad būtų sukurta bent jau konkurencijos iliuzija. Negalima leisti, kad visi naftos ir jos produktų importo keliai atsidurtų vienose rankose (lieka, žinoma, geležinkelis, bet jis sunkiai gali konkuruoti šiose srityje).

Reziumuojant: jei “PKN Orlen“ tikrai nori parduoti „Mažeikių naftą“ jai yra tikslinga prieš tai įsigyti „Klaipėdos naftą“ ir parduoti visą paketą: beveik idealią ir nekontroliuojamą monopoliją. Taip jie gauti ženkliai daugiau nei už „nuogą“ „Mažeikių naftą“, nukentėtų kaip visada… Lietuvos vartotojai.

 Older Entries  Newer Entries