Šiandieninis straipsnis Delfi priminė unikalią Lietuvos situaciją: „Lietuvos dujos“, kurių vienas didžiųjų akcininkų yra „Gazprom“ derasi su tuo pačiu „Gazprom“ dėl dujų kainos Lietuvai. Dėl to tikriausiai nieko nestebina rezultatas: Lietuva už dujas moka daugiau nei kitos ES šalys, nors ir yra arčiau Rusijos (mažesni transportavimo kaštai). Ir čia nėra nieko nuostabaus: daugelis kontorų siekia maksimizuoti savo pelną. „Gazprom“ atveju iškyla klausimas tik kurioj sienos pusėj jį pasiimti. Apribojus tiek „Lietuvos dujų“, tiek „Dujotekanos“ pelnus, „Gazprom“ savo pinigus pasiima „ant sienos“. Jei nebūtų dujininkų pelno reguliavimo ar būtų palikta didesnė marža, gali būti, kad „Gazprom“ sutiktų sumažinti importuojamų dujų kainą (suskeliant maržas Lietuvoje). Galutinis vartotojas tikriausiai to nepajustu, valstybė, galbūt, gautų truputi daugiau pajamų, o „Gazprom“ turėtų daugiau pinigų ES viduje. Bet iš esmės situacija nelabai pasikeistų: kaip ir bet kurioje monopolinėje rinkoje (ypač kai tos pačios rankos valdos ir resursą ir jo tiekimą) kaina galutiniam vartotojui nusistovi tokia.. kuri maksimizuoja tiekėjo pelną ir postringauti apie „teisingas kainas“ neverta. Reikia ieškoti alternatyvų.
Liūdniausia, kad situaciją pakeisti labai sunku: Lietuva iš principo neturi alternatyvų dujoms: net ir su dabartine kaina tai viena pigiausių alternatyvų tiek elektrai tiek šilumai gaminti. Tiesa, situacija galėtų pataisyti suskystintų gamtinių dujų (LNG) terminalas (mes apie tai dar 2006 metais rašėm), bet kol kas šis klausimas nejuda iš vietos, o atsižvelgiant į visą jį supanti slaptumą, tikriausiai baigsis panašiai kaip ir Būtingės terminalas (jei aplamai bus pastatytas).
P.S. kai deriesi pats su savimi (atstovaudamas Lietuvai).. nieko nuostabaus, kad derybų baigtis yra palanki tau.
P.P.S. atsinaujinantys energijos šaltiniai tik neženkliai gali pagerinti situaciją.