Nov 132012
 

Chris Martenson,  the Crash Course 12-16 dalys

Šiandien pateikiame jums dar penkias Žlugimo kurso dalis. Jos skirtos daugiausia JAV, tačiau galite rasti panašumų su visomis „išsivysčiusiomis šalimis“. Pavyzdžiui, statistiniai skaičiavimai. Kuomet pasidomėjau Vartotojų Kainų Indekso skaičiavimo metodika, taikoma Lietuvoje, sužinojau, kad ši metodika atkeliavo iš tarptautinio valiutos fondo, o pastarasis ją gavo iš JAV. Taigi, viskas, ką čia sužinosite apie statistinius „įdomius“ metodus, tinka ir Lietuvai. Nežinau tik, ar yra tyčinis valdžios noras „pamažinti“oficialią infliaciją.

Truputis istorijos su tulpių svogūnėlių manija visai gali būti naudingas. Juk nedaugelis žino, kad už vieną tulpės svogūnėlį Olandijoje buvo galima nusipirkti namą…

Demografinę situaciją verta žinoti bent tam, kad galėtumėte įsivaizduoti, koks skirtingas bus pensininko gyvenimas jau už kokių 10 metų. Visai gali būti, kad daugeliui teks paprakaituoti darbe ilgiau nei tikitės.

Kad infliacija yra tyčinis politinis aktas, turėjote sužinoti iš praeito rašinėlio, kas tingės žiūrėti visus skyrius, užmeskite akį į  dešimtą dalį. O jei norite trilijonų dolerių bokštus pamatyti kitose dimensijose, siūlau aplankyti puikų puslapį: http://demonocracy.info/ .Tikrai velniškas puslapis. Skirtumas nuo Chris Martensono pateiktos vizualizacijos tas, kad jie naudoja ne 1000 bet 100 dolerių nominalo banknotus. Man ypač patinka JAV galybė.

 Beje, kai rašau,  šiame puslapyje apsilankymų iš Lietuvos IP adresų vos 126. Visiškas užkampis, tačiau koks!

Taigi gero žiūrėjimo.

Dvylikta dalis: Skola

Chapter 12:   http://www.youtube.com/watch?v=bcc-TqvCXqU

Trylikta dalis: Nacionalinis nesugebėjimas sutaupyti

Chapter 13: http://www.youtube.com/watch?v=Mrp1N1N2cWs

Keturiolikta dalis: Turtas ir demografija

Chapter 14: http://www.youtube.com/watch?v=fUJU1aLEQQA

Penkiolikta dalis: Burbulai

Chapter 15: http://www.youtube.com/watch?v=0F7SCbrU5sQ

Šešiolikta dalis: Neaiškūs skaičiai

Chapter 16: http://www.youtube.com/watch?v=zPkTItOXuN0

 Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Antra dalis. Ketvirta dalis.


Raktai: INFLIACIJA
Nov 012012
 

DykumaChris Martenson,  the Crash Course 6-11 dalys

Pieš kelias dienas mes jums pristatėme pirmas penkias Crash Course dalis. Tiems, kas praleido, – trumpa šių dalių santrauka.

Pirmiausia, mes sužinojome, kad ateinantys dvidešimt metų bus visiškai kitokie nei praėję dvidešimt.  Tai galima pasakyti ne tik apie 20 metų, tačiau ir apie dar didesnį laikotarpį. Iš tiesų,  mes gyvename milžiniškų permainų laikotarpyje, tokiame reikšmingame kaip pirmykščio žmogaus ugnies atradimas. Permainos jau prasidėjo.  Jos susiveda į tris paprastus “E”. Pirmas “E”- Ekonomika.  Antras “E”- Energetika, trečias  “E”- Ekosistema. Visos jos yra labai glaudžiai susijusios. Norite žinoti, kaip? Tai paaiškinta kitose „Žlugimo kurso“ dalyse.

Dar mes sužinojome, kad gyvename pasaulyje, pilname eksponentinių funkcijų ir kad šios funkcijos yra beveik neįkandamos žmogaus suvokimui. Augimas tam tikru procentiniu dydžiu yra eksponentinė funkcija. Labiausiai žinoma ir dažniausiai aptariama tokia funkcija – ekonomikos augimas. Galiu drąsiai teigti, kad ši funkcija yra nesuvokiama ne tik penktos klasės moksleiviams, tačiau ir  ekonomikos ekspertams – netgi pačio aukščiausio rango.

Šalia to, ekonomistai, socekonomės ir bankų analitikai tokie kaip R. Kuodis,  A.Maldeikienė ir  G.Nausėda gavo dar vieną labai didelį akmenį į savo gražiai suartą teorijų daržą.  Tas  akmuo neįtikėtinai paprastas.  Ant jo iškalta:  „Augimas yra pertekliaus pasekmė.“ Viskas. Tai žiauriai elementaru.  Visus, kurie aiškina apie ekonomikos augimo būtinybę, paprašykite paneigti šią koncepciją, jei jiems pavyks jus įtikinti, kad taip nėra, žinokite, turite reikalų su burtininku, šamanu, fakyru ar mažų mažiausiai hipnotizuotoju….

Šiam vakarui kelios dalys apie paprastą dalyką – pinigus. Nors pinigai toks kasdieniškas ir neypatingas dalykas, tačiau ir čia galima padaryti atradimų, Taigi, gero žiūrėjimo.

Šešta dalis: Kas yra pinigai?

Chapter 6: Kas yra pinigai ?

Septinta dalis:  Kaip atsiranda pinigai?

Chapter 7: Kaip atsiranda pinigai?

Aštunta dalis: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Chapter 8: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke

Devinta dalis: Trumpa JAV pinigų istorija

Chapter 9: Trumpa JAV pinigų istorija

Dešimta dalis: Infliacija

Chapter 10: Infliacija

Vienuolikta dalis: Kiek daug yra trilijonas?

Chapter 11: Kiek daug yra trilijonas?

Tekstas: Filosoffas

Pirma dalis, Trečia dalisKetvirta dalis.

Oct 162012
 

Batalijas dėl Visagino atominės elektrinės referendumo stebėjau kiek iš šono. Savo nepritarimą šiam projektui jau esu išsakęs ir nieko labai naujo šia tema ir dabar negaliu pasakyti. Visgi pati diskusija man pasirodė savotiškai įdomi. Visu pirma dėl to, kad joje pagrindiniai „diskutuotajai“ retai skiria kW nuo kWh (ir aš čia ne apie energetikos ministerijos darbuotojus).

Iš vienos pusės susispietę atominės šalininkai, kaip užburtą mantrą kartojantys kad atominė elektra pigiausia pasaulyje. O visi kas mano kitaip yra rusų šnipai ir kolaborantai.

Kitoje pusėje glaudžiasi atsinaujinančios energetikos Lietuvoje šalininkai, siūlantys milijardus investuoti į atsinaujinančią energetiką ir taip išgelbėti Lietuvą nuo rusų priklausomybės.

Pigi atominė elektra vs. brangūs rangūs atsinaujinantys ir tarši/pavojinga atominė vs. „švarūs“ atsinaujinantys. Praktiškai tai ir visa diskusija. Telpanti keturiuose elementariuose taiginiuose. Dar kartais paminimos darbo vietos.. bet čia jau sunkiau pasakyti, kas jų sukurs daugiau.. dėl to šis argumentas retai naudojamas. Visa kita – baltas triukšmas apie tautos priešus, europinį kelią ir dideles grėsmes.

Tiek vieni, tiek kiti labai nori investuoti milijardus. Dešimtis milijardų. Noras žinoma labai geras, bet kodėl nepasirinkus trečiojo kelio (kuris beje irgi numatytas „statybininko sapne“, dar žinomame kaip energetinės nepriklausomybės strategija).

Kodėl neapsiriboti investicijom į elektros jungtis su Švediją ir Lenkiją ir importuoti elektros energiją rinkos kainomis. Šios linijos ar naujos atominės, ar atsinaujinančių masinės plėtros atveju vis tiek yra būtinos. O turint pakankamai stiprias jungtis su kaimynais.. galima elektra pirkti. Rinkos kainomis.

Investicijų čia reikėtų minimaliai (kažkoks niekingas milijardas su trupučiu. Maždaug tiek.. kiek būtų skirta infrastruktūros paruošimui parvežti naują reaktorių į Visaginą). Be to šios linijos taip pat yra dali „atominio“ arba dalis „atsinauinančio“ plano.

Visas šio sprendimo grožis tame, kad tokiu atveju galutinis vartotojas už elektra mokės tiek pat (o tikriausiai netgi mažiau) nei bet kuriuo iš dviejų aukščiau pateiktų alternatyvų, t.y. rinkos kainą. Ir jam nereikės per VIAP‘ą subsidijuot atsinaujinančių energijos šaltinių (ilgesnėje perspektyvoje, tikiuosi, ir Elektrėnų).  Tiesa, nebus, ir labai išsiilgo pusės milijardo kasmetinio pelno iš atominės (kuriuo aš netikiu). Bet ir neliks daugiamilijardinių investicijų rizikos. Ir kaina elektros man, ir kitiems vartotojams bus mažiausia iš visų galimų scenarijų (nevertinant sociumo subyrėjimo ir visiško importo iš užsienio nutrūkimo).

Nelaimingi liks tik firmų ir firmelių vadukai bei politekonomistai, mylintys bet kokias „valstybines“ statybas. Kuo didesnes.. tuo geriau. Ir politikieriai nebegalės išdidžiai aiškinti kad atstovaują atominę valstybę. Visi likę tik išloš.

Liks laiko, lėšų ir galbūt net proto susitvarkyti šilumos ūkį.

P.S. prisiminiau dar vieną bendrą atsinaujinančių ir atominių entuziastų argumentą: į užsienį iškeliaujantys milijardai. Kad ir kaip bebūtų gaila, abiems atvejais į užsienį iškeliauja panašūs pinigų kiekiai (kalbant apie saulę/vėją tikriausiai net didesni) nei importuojant elektrą).

Jul 202012
 

Verslo žinios paskelbė labai įdomų faktą. Cituoju:

“Estijos ir Lietuvos energetikos bendrovių atstovai, politikai jau porą metų deda pastangų, kad ES apribotų elektros importą iš Rusijos muito mokesčiais”
 

Paskutiniu metu esu gan nutolęs nuo Lietuvos problematikos, dėl man buvo naujiena kad Lietuvos politikai ir energetikai stengiasi įvesti muitus elektrai iš Rusijos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuva perka elektrą iš Rusijos už 14-20 ct/kWh, o vietoje pagamintos energijos supirkimas svyruoja ties 30+ centų kWh riba, galima suprasti lobistus, kurie nori įvesti muitą: pritaikius pakankam aukštą tarifą pradės apsimokės gaminti elektrą ir iš mėnulio šviesos. Atominės pagaminta elektra taip pat gali atrodyti labai pigi.. pritaikius “teisingus” muitus.

Žiūrint ne iš lobistinės varpinės toks elgesys galėtų būti traktuojamas kaip valstybės sabotažas: įvestas muitas automatiškai padidintu elektros kainą tiek verslui tiek gyventojams, reiškia kad ne tik sumažėtų žmonių disponuojamos pajamos, bet ir padidėtų išlaidos verslui (kiltų kainos, mažėtų konkurencingumas). Vien tik neigiamos pasekmės. Penktoji kolona dirba ?

Įdomus ir paminėtas terminas: pora metų. Vienareikšmiškai konservatoriškas būdas „mažinti kainas“. Kubilius, Sekmokas & Co.

Pikta, kad siekdami padidinti planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės (VAE) ekonominį patrauklumą poliyikams visos priemonės geros, įskaitant ir didmeninės elektros kainos dirbtinį kėlima: pakankamai sukėlus kainas VAE siūlomą elektrą galima padaryti labai patrauklią. Tik kas iš to išloš ?

Mano nuomone vien tas faktas, kad VAE rankose sutelkta visa Lietuvos elektros energetika (tikriausiai tam, kad būtų galima užstatyti imant paskolą atominės statybai) yra didelė Lietuvos energetinio saugumo spraga. Dabar aiškėja, kad siekiant padaryti investicijas į VAE patrauklesnes siekiama sukelti didmenines elektros energijos kainas. Statom atomine bet kokia kaina, o po manęs nors ir tvanas ?

Bijau kad kuo toliau.. tuo daugiau tokių siurprizų mūsų laukia…

Mar 302012
 

Šiandien priemjieras eilinį kartą sužibėjo, pareikšdamas: “Žmonių  (referendume D.T.) reikia klausti, ar jiems reikia pigesnės elektros energijos, kuri būtų gaminama Visagino atominėje elektrinėje“. Visiškas tautos negerbimas ir laikymas buka avių banda. Jei klausimas formuluojamas “ar nori pigesnės elektros” daugelis pasakys TAIP. O kas garantuos kad elektra bus pigesnė ? Didieji kainų mažintojai Kubilius su Sekmoku ? Dujų kainą jau “sumažino” iki vienos didžiausių ES. Šildymo kainą irgi “sumažino”. Dabar “mažins” elektros. Žinoma, galėjo pasiūlyti referendumui dar geresnį klausima „Ar norit nemokamos elektros“.

Netgi nežiūrint į tai, kad premjero siūlomas referendumo klausimas mažiausiai nekorektiškas, oficialiai nėra pateikta jokių skaičiavimų susijusių su statomos AE ekonomika. Žinoma, yra Kubiliaus & Sekmoko pateikti galutinės elektros kainos skaičiukai, kurie keičiasi kone kas diena ir skiriasi kartais o ne procentais. Kai net pats Sekmokas aiškina.. kad pirma suprojektuosim, vėliau galvosim ar statyti, kai nei vienas regioninis parneris „nepasirašo“ (nežinau kaip kitaip vertinti paradigmos pasikeitimą 180 laipsnių kampu: nuo susitarsime su partneriais ir pasirašysime koncesijos sutartį iki pasirašysime koncesijos sutartį ir tada galės prie jos jungtis visi kas nori). Mano nuomone, tokia įvykių seka reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu Lietuva prisiima visą projekto riziką ir pati save įspraudžia į kampą. Tikriausiai teisingesnis būtų klausimas, ar norite artimiausius 20 metų turėti brangiausią elektros energiją regione ?

Taigi, remiantis šiandien turima informacija, toks klausimo formavimas akivaizdus bandymas mulkinti.

 Ir dar: “visuomenė būtų tinkamai informuota”. Atsižvelgiant į tai, kad visą informaciją nuo visuomenės slepia būtent dabartinė valdančioji klika, tokio pareiškimo kitaip kaip pasityčiojimu negaliu pavadinti.

 Aiškiai jaučiasi premjero nuovargis. Ir anksčiau retkarčiais pasitaikydavo panašių mąstymo problemų.. bet kuo toliau tuo jos dažnėja.

 Išvada: gal nekankinkime žmogaus daugiau ir išleiskime jį (su visa konservatorių partija) į poilsį (kad ir nevisai užtarnautą), bet kaip liaudies išmintis sako: Kubilius iš ratų – ratams lengviau.