Geriamo vandens sistemos, liaudyje žinomos kaip atbulinio osmoso (reverse osmosis) arba RO yra bene labiausiai mitais apipinta namo infrastruktūros dalis. Dažnam teko susidurti su komivojažieriais einančiais per namus/butus ir siūlančiais vandens gerinimo sistemas kainuojančias po kelis ar net keliolika tūkstančių litų. Kitam pasirinkimo spektro gale yra sistemos, kainuojančios vos kelis šimtus litų. Jei visai tiksliai normalią 5-6 pakopų RO sistemą galima nusipirkti už nepilnus 400Lt.
Kai pats pradėjau ieškoti geriamo vandens sistemos pirmas klausimas, kuris man kilo – kuo skiriasi atbulinio osmosio komplektas už 4500 Lt ir 400 Lt ? Ir ar tikrai sistema kainuojanti 4500 Lt verta tokios kainos. Į šiuos klausimus ir pabandysiu žemiau atsakyti.
Svarbiausias klausimas prieš renkantis geriamo vandens sistemą – koks slėgis jūsų vandentiekio sistemoje. Atbulinio osmoso membranos optimaliai dirba esant 3-7 atmosferų slėgiui, optimalus rekomenduotinas – 6 atmosferos. Jei jūsų sistemoje slėgis mažesnis – teks rinktis sistemą su slėgio kėlimo siurbliu. Jei slėgis didesnis – teks jį mažinti. Esant per mažam slėgiui bus švaistomas vanduo. Jei Jūs planuojate statyti geriamo vandens sistemą nuosavame name, kur vanduo tiekiamas hidroforo pagalba – Jums tikriausiai teks statyti slėgio kėlimo siurbliuką. Jei gyvenate daugiabutyje – gali tekti mažinti slėgį (gerokai pigiau nei siurblys). Bet kuriuo atveju prieš renkantis sistemą tikslinga būtų vandens slėgį pasimatuoti.
Pagrindinis RO sistemos komponentas – atbulinio osmoso membrana. Jos pagalba yra pašalinami pagrindiniai teršalai ir teoriškai, paeina tik grynas vanduo. Pagrindinis kriterijus, pagal kurį membranos rūšiuojamos – tai jų pralaidumas, matuojamas galonais per dieną. Buitinėms membranoms šis dydis svyruoja 50 GPD, 75 GPD, 100 GPD. Nelabai galiu įsivaizduoti šeimą suvartojančią daugiau nei 100 galonų per dieną. Taip pat svarbu ir pačios membranos kokybė (dažnai reklamose vyrauja teiginiai: membrana pagaminta JAV). Jei gamintojo šalis neakcentuojama – membrana bus pagaminta Kinijoje. Internete vyrauja nuomonė, kad gera membrana gali tarnauti 3-5 metus, normali (įskaitant kiniškas) – 2 – 4 metus. Turiu įdomų įtarimą, daugumoje sistemų, kurios naudoja standartinio tipo membranas ir reklamuojasi kaip naudojančios JAV gaminius naudoja Filmteck gaminius (jei trumpai, tai pats pigiausias gamintojas, 30$ už 50 GPD membraną. Kinietiška Hidrotek membrana kainuoja tiek pat).
Pirminiai filtrai – komponentas užtikrinantis membranos ilgaamžiškumą. Internete vyrauja nuomonė, gal gera sistema privalo turėti bent 3 (tris) pirminius filtrus (mano nuomone, dažnai gali užtekti tik 2). Įdomu tai, kad daugelis Lietuvoje pardavinėjamų geriamo vandens sistemų naudoją tokią kombinaciją: 5 mikronų kietų dalelių filtras, anglies filtras (birios arba blokas), 1 mikrono kietų dalelių filtras. Pas mane, vandens tiekimo sistemoje, ant įėjimo jau stovi du filtrai (5 ir 1 mikrono), dėl to nematau prasmės RO sistemoje dėti 5 mikronų filtrą. Kita vertus užsienyje populiaresnės sistemos turinčios 2 anglies filtrus ir tik vieną kietų dalelių. Taip iš ateinančio vandens efektyviau pašalinamas chloras (galintis suardyti atbulinio osmoso membraną). Žinoma, tokios sistemos savikaina kokais 5-10 dolerių ( apie 15 Lt – 25 Lt) didesnė. Daugelis šaltiniu rekomenduoja dėti vieną kietų dalelių ir du anglies pirminius filtrus.
Priklausomai nuo to, kur bus naudojamas vanduo, už RO membranos statomi papildomi vandens kokybės gerinimo filtrai. Aktyvios anglies filtras statomas praktiškai visada (pagerina vandens skoni ir kvapą). Tokia sistema dažnai vadinama RO5 (3 pirminiai filtrai, 1 membrana, 1 aktyvios anglies filtras). Papildomai prie šios sistemos galima prijungti mineralizatorių (grąžina į vandenį atbulinio osmoso membranos pašalintus mineralus), UV filtrą (žudo mikroorganizmus) ir t.t.
Korpusas. Dažnas pardavėjas, akcentuojantis, kad jo siūlomi filtrai pagaminti vakarų šalyse pabrėžia, kad tokių filtrų komponentai, tokie kaip korpusai, jungtys, ventiliai ir t.t. yra kokybiškesni, tarnaus ilgiau ir t.t. Tikriausiai tame yra teisybės. Pats susidūriau, kad Kinijoje gamintus filtrus reikia atidžiai patikrinti: per sujungimus jie yra linkę leisti vandenį. Bet pačių filtrų korpusų bei išsiplėtimo bakelio kokybė ir kiniškų filtrų atrodo gan solidžiai. Man asmeniškai patinka, kai pirmasis (kietų dalelių) filtras turi stiklinį korpusą: tuomet filtro būklę galima vertinti jo nenuėmus.
Elektronika. Daugelis šiuo metu pardavinėjamų po „kriaukle kabinamų“ geriamo vandens sistemų neturi jokio elektroninio valdymo ar informacijos pateikimo sistemų. Nors elektronika šio filtro darbui ir nėra būtina, bet ji gali prailginti filtro tarnavimo amžių ir palengvinti jo priežiūrą. Pagrindiniai „elektronikos“ atliekami veiksmai:
-
Matuoja vandens užterštumą prieš ir po membranos. Taip galima nustatyti membranos būklę ir kada ją reikia keisti
-
Atsimena kada buvo pakeisti filtro komponentai ir primena apie jų tarnavimo laiko pabaigą
-
„Praplauną“ atbulinio osmosio membraną taip prailgindami jos tarnavimo laiką.
Tiesa, elektronika pabranginą RO sistemą bent 150 litų.
Šiuo metu baigiu testuoti savo įsigytą/susirinktą sistemą. Kai įsitikinsiu kad ji veikia taip kaip noriu – ją irgi aprašysiu.
Raktai: geriamo vandens filtrai, vandens sistemos, slegio kelimo sistemos, vandens slegis daugiabuciuose, geriamo vandens sistemos, kaip pasirinkti vandens filtra
