8 dalykai, kurie nepatinka www puslapiuose (ir bloguose)

 Emocijos  9 Responses »
Dec 222009
 
  1. Krentančios snaigės ir kiti judantys objektai. Suprantu kad kalėdos ir t.t. ir panašiai, bet jos labai blaško ir trukdo skaityti.
  2. Pilkos raidės juodame fone. Tokiu puslapiu aplamai neįmanoma perskaityti. Man asmeniškai nelabai patinka ir baltos raides juodam fone. Akis „pjauna“.
  3. Fonine muzika. Vakare žiūrėdamas žinias skaitinėji www ir staiga,  atsidarai puslapį, kuris pradeda cypti, pjauti ar bumėti (žymiai garsiau už TV ir aplamai viska aplinkui). Tokiu atveju tenka gesinti toki puslapi „greituoju būdu“.
  4. Flash reklamos su garsais. Kaip ir fonines muzikos atveju tokios reklamos trukdo normaliai ne tik tekstą skaityti, bet ir šiaip blaško
  5. Didelis puslapio „headeris“. Internete dažniausiai naršau su netbook‘u, ir kai statine „reklaminės“ puslapio dalies aukštis užima 300 ar net 500 pikselių – turiniui vietos beveik nebelieka. O jei dar jos ir pastumti negalima, tuomet tokio puslapio perskaityti nepavyksta.
  6. Puslapiai, kurių aukščio/pločio negalima keisti (dažniausiai iššokantys). Mano mažam ekrane tokiuose puslapiuose dalies informacijos nesimato, dažnai sunku prieiti prie valdymo klavišų.
  7. Turinio trūkumas. Kai atsidarius puslapį „turinys“ kurio atėjai skaityti užima kokius 5-10%. Visą kitą reklama, nuorodos į panašius puslapius. Informacinės šiukšlės.
  8. Komentarų moderavimas bei kitos apsaugos priemonės. Darosi pikta, kai surašai komentarą, o jis pasirodo tik po paros (arba visai nepasirodo, arba gauni klaidą)

 Aš žinau, kad kiekviena ši problema turi savo „sprendimą“ galima išjungti garsus, naudotis „padidintą“ virtualų darbastalį ir panašiai, bet tai mažina darbo patogumą.

Moralė, matematika, realybė

 Emocijos  No Responses »
Dec 082009
 

O gal prezidentas ir turi būti populistas ?

 Prezidentės nuomone, yra nemoralu skirti 800+ milijonų litų keliams, bet mažinti pensijas 300+ milijonų. Jei čia tie sumažinti 300 milijonų ne iš to milijardo su trupučiu, kuriuos kasmet biudžetas išleidžia personalinėm pensijom ir rentom (viena iš kurių – ex. prezidentų), tuomet, manyčiau, Prezidentė galėtų žinoti skirtumą tarp valstybės ir Sodros biudžetų. Ar čia tik skambus pareiškimas skirtas užkariauti pensininkų simpatijas ? Norėčiau priminti, kad Sodra moka pensijas, o keliai lopomi iš biudžeto ir tai nėra visiškai tas pats. Kita vertus, Prezidentės nuomone dabartinių pensininkų išlaikymą yra moralu užkrauti ant jų, galbūt dar negimusių anūkų pečių. Nelabai įsivaizduoju, kaip tautai senėjant bus rastos lėšos kompensuoti dabartinių pensininkų praradimus (ir kažkodėl niekas nesirūpina apie būsimų pensininkų praradimus… nors žadama kompensuoti tik nedidelę dalį atimtos II pakopos pensijos).

Pabaigai: Aš pilnai sutinku su Prezidente, kad 5 milijardai skylė biudžete yra netgi daugiau nei per didelė, bet vėlgi reikalauti palikti visas socialines lengvatas ir nedidinti tos skylės atsiduoda pigiu populizmu. Žinau, kad atlikus struktūrines reformas, galbūt, galima būtų tą skylę sumažinti. Bet apie tai nėra diskutuojama. Visi rūpinas kad išlaidos būtų nemažinamos, o deficito nebūtų. Apie pajamų didinimą irgi girdisi tik gandai, kai realiai verslo skatinimas ir kiti panašus projektai stringa.

Duona brangsta !!!!

 Emocijos  1 Response »
Nov 142009
 

Panaši, nors ir ne tokia rėkiančia antrašte tema šia savaitę prabėgo per žiniasklaidą. Verslo žinios tvirtina, kad būdinausi maisto produktai brangsta (vietoj to, kad pigtų). Beje, prieš dvi savaites verslo žinios jau rašė apie nepaaiškinamą miltų ir duonos kainą.

Delfi.lt (remdamiesi Lietuvos žiniomis) pateikia dar įdomesnius faktus: pasirodo Lietuvoje maisto kainos – vienos didesnių ES.

Neapsiimu analizuoti, kodėl net ženkliai nukritus grūdų kainai, miltai ir jų gaminiai pas mus nepinga. Tam turiu per mažai informacijos, o visokie paspekuliavimai apie Giffeno prekes neatlaiko net mažiausios kritikos. Čia turėtų atsakyti tie, kas prieina prie informacijos: kodėl turėdami vienas mažiausių produktų supirkimo kainų, ir vienus mažiausius atlyginimus ES, bei girdamiesi modernia maisto pramone mes turime tokias aukštas maisto kainas ?

Man įdomu kitkas: kaip statistinė lietuvių šeima išgyvena Lietuvoje ? Turime vienus mažiausių atlyginimų ES (jei neklystus esam antri nuo galo). Maistas pas mus ne pigesnis (kartais ir brangesnis nei likusioj ES). Drabužiai, buities technika, kitos prekės – viskas brangiau (neseniai lyginau Vokietiją ir Lietuvą). Energetika – pas mus taip pat viena brangesniu (ypač benzinas… ir elektra po naujų).

Manyčiau radau gyvenimo prasmę: gyvename kad valgytume.

O kai pagalvoji apie tuos 300.000 bedarbių, kurie gaus max. 650 Lt. Kaip jiems išlaikyti šeimą (jei tokia yra)? Tikrai nesuprantu.

Kol turiu darbą aš gan šaltakraujiškai žiūriu į dabartinės valdžios taupymo programas su socialinių garantijų mažinimu ar jų naikinimu, bet kaip turėtų jaustis žmogus, gaunantis 350 litų sąskaitą už šildymą ir žinantis, kad kitą mėnesį jo bedarbio pašalpa sumažės iki 300 litų ? Čia net savitarnos valgykla „La Konteiner“ nebepadės.

Abejingumas

 Emocijos  2 Responses »
Oct 232009
 

Aš gyvenu visuomenėje, kur nuosavas džipas yra žymei svarbiau už svetimą skausmą. Kur nuteistas žmogžudys turi daugiau teisių už auką, o dešimtys tūkstančių tautiečių kiekvieną savaitę žiūri „bėdų turgų“, kad suprastų – kiti gyvena dar blogiau.

 Šiandien prekybos centre praėjau pro aukų dėžutę. Rinko aukas kažkokiai mergaitei. Operacijai. O aš praėjau pro šalį net neperskaitęs visko iki galo. Man svarbiau glaistytas sūrelis su džemu.

O  jūms ?

Kelyje link bedugnės

 Emocijos  3 Responses »
Oct 212009
 

Globalizacija, atviros sienos, bendra rinka, galimybe laisvai keliauti ir dirbti – atrodo vieni privalumai. Važiuoji kur nori, dirbi kur nori, gyveni kur nori (na beveik.. apribojimu visgi išliko) smagu ? Kiekvienam keliaujančiam ir dirbančiam individui – taip. Lietuvai, kaip valstybei – ne. Jei apsidairytume aplinkui ekonominio pakilimo metu – išvyksta darbingi žmonės.  Krizės sąlygomis dalis jų grįžo.. pralaukti krizės, ar pasinaudot „nemokamu“ gydimu, bet praeis pusmetis, metai ir jie išvyks atgal. Į užsienį.

Kai tik Lietuva ir kitos „naujos“ narės įstojo į ES – kai kurios senosios narės bandė saugoti savo darbo rinką ribodami įsidarbinimo galybes. Iš tiesų turėjo būti kitaip: Lietuva turėjo riboti savo emigrantus. Kai ribojimas nėra (labai) varžomas, natūralu, kad iš žemesnio pragyvenimo lygio šalių žmonės traukia ten kur gyventi geriau. Iš emigrantų esu ne kartą girdėjas pareiškimą: kam man dirbti Lietuvoje, jei kitur už tą patį darbą gaunu kelis kartus daugiau. Ir ši taisyklė galioja tiek „juodadarbiams“, tiek „baltoms apykaklėms“. Šalis, gimtinė, tėvynė tai tik praeities atgyvenos, kurios kadaise vertė mužiką griebtis šakių. Šiais terminais dar bandoma paspekuliuoti iš politinių tribūnų, bet gyvenimo proza kitokia: kažin, ką šiandienis lietuvis pasiriktų: eurolygos finalą ar barikadas prie seimo ? Bet čia jau lyriniai nukrypimai nuo pagrindinės problemos: kur link eina Lietuva, ir kas bus po 5? 10? 25 metų ? Kol kas matau tik stiprėjančias emigracijos tendencijas, kai būsimi abiturientai jau planuoja studijas ir gyvenimą užsienyje. Baisiausia, kad kaip šalis Lietuva jiems nieko negali pasiūlyti. Mokslo pas mus nėra (aukštojo) ir nesvarbu, kad Lietuva tikriausiai turi daugiausiai aukštųjų mokyklų vienam gyventojui. Normalaus darbo taip pat nėra. Kadangi apie valdžia, ir teisėsaugą tik gerai arba nieko… taigi šį punktą praleisim. Ekonomikos perspektyvos atrodo gan niūriai, o jei įvertinsim emigracijos bangą ir visuomenės senėjimą – tai greitai reikės arba nustoti mokėti pensijas arba pakelti mokesčius tiek, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus negalėtų svajoti ne tik apie naują mašiną, bet ir apie naują šaldytuvą ar skalbimo mašiną.

Norėjau šita rašinėli parašyti apie emigrantus, bet išėjo nevisai tas, ko tikėjausi. Gal tai ruduo ir už lango pliaupiantis lietus, bet apsidairęs aplinkui nematau jokios Lietuvos perspektyvos. Ta kryptimi, kuria dabar juda šalis yra tik bedugnė.

 Older Entries  Newer Entries