Apr 152010
 

Visada maniau, laikantys naminius gyvūnus tikriausiai yra susipažinę su jų laikymo taisyklėmis, kurios reglamentuoja kaip gyvūnai turi būti prižiūrimi, kaip vedžiojami ir t.t. Pasirodo atsiranda šaunuolių  kurie ne tik kad nesilaiko šių taisyklių, bet dar ir viešai piktinasi kai jų į gatvę išmestas gyvūnas yra atiduodamas į priegaudą.

Situacija elementari: vilnietė išeidama į turgų (ar kur kitur) išleidžią katiną į kiemą “pabėgioti”, o po to stebisi, kad toks katinas buvo palaikytas valkataujančiu. Aš nekalbu apie tai, kad mieste gyvenančius gyvūnus reikia registruoti ir žymėti (tuomet jų niekas valkataujančiais nelaikys). Aš kalbu apie elementarų padorumą: jei jau turi gyvūną – būk toks geras ir jį prižiūrėk. Gyvūne išleidimas į kiemą ir palikimas likimo valiai priežiūra nelaikomas. Tai greičiau elementari nepriežiūra: tingiu gyvūnėlį vedžioti, tai išleidžiu lai pats pasilaksto. Taip ir atsiranda maitos pakelėse, ar “lobiai” vaikų smėlio dėžėje.

Kai gyvenau daugiabutyje, ir pas mus buvo tokie veikėjai, kurie katę “paleisdavo pabėgioti” išeidami į darbą ar išvažiuodami savaitgaliui. Vaizdas klaikus (kvapas laiptinėje irgi). Dabar gyvenu priemiestyje. Situacija dar blogesnė. Kad katinai vaikšto ten kur nori prie to jau įpratau, bet per paskutinius metus labai padaugėjo šeimininkų kurie savo šunis paleidžia laisvai pabėgioti.. vieni pusdieniui, kiti savaitei, treti visam likusiam gyvenimui.

Jei jau gyvūnas yra be pavadėlio – jis automatiškai beglobis (tokius visus turėtų surinkti atitinkamos tarnybos). Jei šeimininkas savo gyvūną vieną išleidžia pabėgioti – tai tolygu gyvūno išmetimui į gatvę. O augintinis pabėgo netyčia ir pateko į prieglaudą – visada gali jį susirasti. Jei gerai pamenu rastų gyvūnų bent savaitę niekam neatiduoda. Taip ir aplinka taptu švaresnė ir „gyvūnų mylėtojų“ kultūra aukštesnė.

Apr 122010
 

(arba XIX ir XXI amžių sandūroje)

Papasakosiu savo istoriją, kaip aš ėjau paso keisti. Tie, kam neseniai teko keisti pasibaigusį pasą mane supras. Kam šis malonumas dar prieš akis – gal sužinos ką  nors naujo.

 Prieš užsiimdamas šiuo „darbu“ rimtai pasiruošiau: išsiaiškinau ką su savim reikia turėti, norint pasikeisti pasą, kiek ir kam sumokėti. Visa tai gana aiškiai išdėstyta www.migracija.lt. Žinoma, mane nuvylė privalomas reikalavimas būtinai iš banko atsinešti antspauduotą kvitą, kad „susimokėjau“ už paslaugas (IT ir migracijos departamentas dar nedraugauja). Nemalonu, bet aš tai galiu suprasti: moka jiems mažai, dėl to ir surenka kompiuterinio raštingumo stokojančius žmones. Nenuostabu ir kad ten dirbančios moteriškės nėra labai mandagios (palyginus su Sodra ar VMI, bet palyginus su pasų poskyriu prieš 10 metų.. jos mandagumo įsikūnijimas).

 Taigi, su pasu ir banko kvitu aš nueinu į reikiamą kabinetą… kur man paaiškina kad aš turiu atsinešti ne tik pasą, bet ir paso kopiją. Be kopijos mano dokumentų niekas nepriims. Į klausimą, kur aš tą kopiją galiu pasidaryti atsakymą gavau gal iš kokio 4 karto. Teko per eiti į netoliese esančia kanceliarinių prekių parduotuvę šviesti paso. Smulkmena, bet nemaloni. Po to viskas ėjosi beveik sklandžiai: fotografavimas, spausdinimas. Kai teko pasirašinėti: vėl iškilo problema. Buvau ilgai kamantinėjamas ar tikrai tikrai neturiu rašymo priemonės. Kadangi aš jos neturėjau, tai man buvo paaiškinta kad reikia turėti, bet kai neparodžiau jokio noro lėti pirkti tušinio.. ji visgi davė. Ir pabaigai, kai pasirašiau ir man paaiškino kada bus galima atsiimti pasą, manęs vos iš kabineto neišspyrė. (pora kartų pakartojo kad jau viskas ir aš galiu eiti, nes užtrukau į kalendorių įvedinėdamas priminimą kada galiu ateiti paso atsiimti ir rinkdamas savo popierius). Tai tikriausiai todėl, kad norėjo pratęsti asmeninį pokalbį valdišku telefonu, kurį aš ateidamas nutraukiau (man užėjus gana greitai padėjo ragelį, pažadėjus perskambinti, kai klientas išeis.).

 Reziumuojant: Kaip pasikeisti pasą.  Eidami keistis paso, nepamirškite ne tik paso ir popierinio kvito su antspaudu kad sumokėjote rinkliavas, bet turėkit ir paso kopiją bei TUŠINĮ.

 Tiek paso tiek kortelės atsiėmimas jokių didesnių problemų nesukėlė. Atidavė greitai ir be jokių trikdžių. Kas nustebino tai Kauno Centro poskyryje buvau tris kartus ir nei karto ten nesutikau kitų klientų. O dirba ten ne mažiau 5 moteriškių. Aiškiai per daug personalo. Tikriausiai vietoj vienos galėtų įsigyti kopijavimo aparatą.

 P.S. labai neigiami įspūdžiai. Pasas + kortelė kainuoja 180 litų, o kontorą ne tik kad negali pasidaryti reikiamų dokumentų kopijų, bet net tuštinį duoda tik tuomet, kai kitos išeities nebeturi. Jau nekalbant apie darbuotojų atvirą priešiškumą. Jei jau tikrai tokioje kontoroje nėra galimybės pasidaryti paso kopiją, negi taip sunku iš pirmo karto pasakyti, kur artimiausia vieta, jas daranti, o ne postringauti apie paštus, knygynus ar kopijavimų salonus, kur galima pasidaryti kopiją ? Negi taip sunku palaukti tą pusę minutės kol klientas baigs rinktis savo popierius ir pats išeis, o ne varyti ji, ypač kai tai vienintelis klientas visoje kontoroje ?

 P.P.S. jau norėjau rašyti apie tarybinį mentalitetą, bet prisiminiau kad ir JAV valdiški pareigūnai tiek atsakingi už SSN, tiek už teisių išdavimą nėra nei mandagūs nei paslaugūs. Nors kopijavimo aparatą ir turi. 


Raktai: kaip pasikeisti pasa, pasu poskyris vilnius, kur pasikeisti pasa, PER KIEK LAIKO PADARO PASA, kur pasikeisti pasa kaune, kur pakeisti pasa vilniuje, panevezio pasu poskyris, kur pasidaryti pasa vilniuje, kaip pasidaryti pasą, kur pasikeisti pasa vilniuje
 Posted by at 19:30  Tagged with:
Feb 272010
 

Vis neatsistebiu, kaip iki šiol Lietuvoje veikiančios kontoros(tiek valdiškos tiek privačios) neišmoksta bendrauti su klientais.  Galbūt kažkiek kaltas mano kampuotas rašymo stilius ar daromos gramatinės klaidos, bet jei potencialus klientas klausia apie Jūsų siūlomą prekę ar paslaugą bent jau mandagumas reikalautų atsakyti. Keletas nemalonių pavyzdžių:

www.Aic.lt klausiau ar jų Kauno parduotuvė turi kirvį, esantį jų internetiniame kataloge. Atsakymo negavau. Jokio.

www.Peiliai.lt klausiau ar jie planuoja dar atsivežti vieną iš peilių, kuris šiuo metu yra „išparduotas“. Atsakymo negavau. Jokio.

www.vejo-galia.lt domėjausi ar jie turi savo siūlomų vėjo jėgainių galios priklausomybės nuo vėjo greičio grafikus (pagrindinė charakteristika). Atsakymo negavau. Jokio.

www.tauras.lt klausiau specifikacijų vieno jų gaminio, kurios buvo prekyboje, bet nebuvo jų www. Atsakymo negavau. Jokio.

www.erdves.lt į klausimą dėl mokėjimo (išsiūstą nudojantis jų elktroninio mokėjimo sistema). Atsakymo negavau. Jokio.

www.iki.lt klausiau apie jų vykdoma kalėdinę akciją. Atsakymo negavau. Jokio.

Tai tik keletas užstrigusiu paskutinio pusmečio pavyzdžių. Detalios statistikos nevedu, bet tikrai atsakoma mažiau nei pusę mano užklausų.  Žinoma, viskas nėra taip juoda, pavyzdžiui maxima.lt, neriba.lt, maistobankas.lt arba naminukas.lt labai greitai ir „gyvai“ atsakė į mano užklausas, bet tokių yra mažuma.  

Panaši situacija ir su internetiniais skelbimais: net jei žmogus  skelbime pateikia e-mail, tikimybė, kad jis atsakys į užklausa labai nedidelė, net ir užduodant primityvius klausimus tokius kaip kaina (jei skelbime jos nebūna) arba paklausimus apie galimybę pristatyti.

Netgi užsienio kontorų automatinis atsakymas, dažniausiai neturintis jokios konkrečios informacijos, yra geriau nei visiškas ignoravimas.

P.S. esu šiuo klausimu kalbėjęs  su vienu iš pardavėju, tai jo nuomone – jei klientas tikrai domisi jų preke ar pasauga – jis gali ir paskambinti. Kita vertus, mano nuomone, kam tuomet skelbti elektroninio pašto adresus, jei į juos niekas nereaguoja ? Kaip taisyklė, jei į mano e-mail‘ą neatsakoma, aš automatiškai darau išvadą, kad jiems naujų klientų nereikia.

Jan 312010
 

Egzistuoja pasaulyje toks velnio išmyslas – dovanų kuponai. Žmonės keičia tikrus pinigus, kuriuos galima išleisti bet kur, bet kam ir bet kada į popieriukus, kurie, dažniausiai galioja tik vienoje parduotuvėje ir dar ribotą laiką. Aš suprantu, kad sugalvoti ką padovanoti yra sunku. Tam reikia ir fantazijos ir laiko. Nesinori padovanoti daikto, kuris po to tik lentynoje dulkes rinktų. O grynus pinigus dovanoti nepriimta. Tikriausiai dėl to dovanų kuponai tapo „madingomis“ dovanomis. Akivaizdu kodėl ir parduotuvėms patinka dovanų kuponai: jos iš gauna pinigus iš anksto, dar prieš parduodant prekę, būsimas pirkėjas yra pririštas prie jų parduotuvės ir visada lieka galimybė, kad būsimas pirkėjas pamirš ar laiku nepanaudos dovanų kupono. Vienintelis kas pralošia šioje situacijoje tai žmogus, gavęs dovanų kuponą. Pagrindiniai dovanų kupono trūkumai lyginant su grynais pinigais:

  1. Dovanų kuponai dažniausiai turi ribotą galiojimo laiką (kaip taisyklė vieneri metai). Jei netyčia pamiršai kad turi kuponą ir jo laiku nepanaudojai – kupinas tampa eiliniu popieriaus/plastiko gabalu (pinigai išmesti vėjais).
  2. Dovanų kuponus dažniausiai galima panaudoti tik vienoje parduotuvėje (parduotuvių tinkle). Ir tu nieko negali padaryti.. jei kitoje parduotuvėje tavo norimas daiktas kainuoja 20% pigiau, nes tavo turimas kupinas ten negalioja
  3. Dažniausiai visą kupone nurodytą sumą turi išleisti iš karto. Nėra galimybės nei gauti grąžos, nei išleisti kuponą per kelis kartus.
  4. Dovanų kupono naudojimas dažnai turi įvairiausių apribojimų. Pavyzdžiui prieš porą savaičių Kauno Akropolyje mačiau plakatą: visoms prekėms papildoma nuolaidą 10%. Akcija negalioja atsiskaitant dovanų kuponais.
  5. Visada išlieka galimybė, kad kuponą išdavusios kontoros duomenų bazėse įsivels klaida, ir kupono kasininkė nepripažins (prieš porą metų viename statybinėmis medžiagomis prekiaujančiame tinkle mačiau situacija, dėl IT problemų buvo atsisakoma priimti bet kokius dovanų kuponus.)

Mano nuomone, vienintelis dovanų kupono privalumas yra tas, kad apdovanotasis už tuos pinigus nusipirks daiktą o ne dešros (žinoma jei tai ne maistu prekiaujančio centro kuponas). Bet ar tikrai visada geriau daiktas nei dešra ?


Raktai: dovanu kuponu pavyzdziai, yhs-fh_lsonswrow, dovanu kuponai
Jan 122010
 

Internetine bankininkystę naudojuos nuo 2001 metų. Per tą laiką esu išbandęs beveik visų Lietuvoje veikiančių bankų (nebandžiau tik Šiaulių ir Medicinos e-bankų), keleto užsieninių bankų bei porą internetinę bankininkystę. Šiuo metu kaip pagrindinį banką naudoju SwedBank, ir Nordea. Šis įrašas tai tik mano subjektyvi nuomonė paremta neigiamomis emocijomis eilinį kartą susidūrus su Nordea e-banko „perliukais“.

 Galbūt dėl to, kad esu pripratęs prie SwedBank’o, bet beveik viskas Nordea e-banke atrodo kreivai:

Valiutos keitimas vyksta pervedant iš vienos sąskaitos į kitą (pvz. iš LTL į EUR). Jokio valiutos pasirinkimo, jokios informacijos apie valiutų kursus. Eilinis pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą (gerai kad dabar jau rašo kad tai valiutos keitimas, nes ankščiau to nebuvo). Kai pirmą kartą reikėjo keisti valiutą… ilgai ir nuobodžiai teko aiškinis kaip tai daroma būtent šiame banke. Mano nuomone tai nėra intuityvu.

Terminuoti indėliai turi būti padėti tik Nordea nurodytam terminui (1,2,3,6,9,12 mėn.). O jei aš noriu pasidėti indėlį 4 mėnesiams, tai jau mano asmeninė problema ir bankas čia niekuo negali padėti. Prieš kurį laiką norėjau pasidaryti automatinį NT kredito dengimą, kad šešis mėnesius iš eilės pasibaigtų po vieną terminuotą indėlį iš kurio būtų dengiama paskola ir palūkanos. Neišėjo).

Kreditinės kortelės balanso dengimas irgi padarytas keistai: norint pervesti pinigus iš einamosios sąskaitos į savo kreditinę kortelę tame pačiame banke reikia rankom įvedinėti kreditinės kortelės sąskaitos numerį, nes jo prie „savo“ sąskaitų nėra. Bereikamo sugaišta nemažai lako, kol randi sąskaitą, kol sugalvoji ką su ja daryti. Neradau kito būdo kreditinės kortelės įsiskolinimui dengti kaip tik darant neskubų pervedimą iš vienos sąskaitos į kitą (su krūvos laukų pildymų). Dabar mano kreditinės kortelės įsiskolinimas 0 litų, bet bankas vis dar grasina, kad  sausio 15 dieną iš manęs nuskaičiuos keletą litukų už jau nebesančią skolą.

Dienos pinigų pervedimo limitai galioja ne tik pervedimui į kitų asmenų sąskaitas ar kitus bankus, bet ir tarp nuosavų sąskaitų Nordea banke. Kadangi valiutos keitimas šiame banke taip pat pervedimas tarp sąskaitų, tai  kai reikėjo pasikeisti didesnę valiutos sumą.. teko kelias dienas iš eilės atlikinėti valiutos keitimo operacijas.. nes nuolat atsitrenkdavau į operacijų limitą.

Kita „maloni“ smulkmena: „Atsiskaitymų knygelė“ yra realizuota per IVPĮ ir veikia tik Vilniaus regionui. Ir tai nepilnai.

Na ir pabaigai – saugumas. Tai daugiau subjektyvi nuomonė ir dėl jos galima ginčytis. Prisijungimui yra naudojamas e-banko sutarties numeris ir vienkartinis kodas iš lentelės. Nėra kituose e-bankininkystės sprendimuose populiarus papildomas vartotojo sugalvoto slaptažodžio. Mano nuomone čia glūdi problema – “pasiskolinus” kortelę ir žinant sutarties numerį su sąskaita gali daryti ką nori. Aš jausčiausi saugiau jei būtų naudojamas dar ir slaptažodis, kurio nereikėtų rašyti ant popieriaus ar nešiotis piniginėje kaip kodų lentelės.

 Kai prieš keletą metų teko rinktis banką, į kurį bus pervedamas atlyginimas – vienas iš variantų buvo Nordea, nes pas juos turiu NT paskolą (mano didžiausios mėnesio išlaidos) ir būtų patogiau ją atidavinėti, jei ir pagrindiniai mano pinigai būtų laikomi šiame banke. Dabar, kas kartą kai reikia ką nors atlikti Nordea e-banke, džiaugiuosi kad atlyginimą pervedinėju į kitą banką.

 P.S. Norėdamas išlikti objektyviu, turiu pripažinti, kad Nordea per paskutinius keletą metų ženkliai patobulino e-bankininkystės sprendimą (netgi Opera naršyklė jau  rodo lietuviškas raides.. su kuriomis dar 2006 buvo didelės problemos o jų personalas problemos nesuprato).  Be to galimybė atlikti kai kurias primityvias bankines operacijas visuose Iki prekybos centruose yra labai didelis pliusas.


Raktai: nordea atsiliepimai