Ar auksas gera investicija ?

 Ekonomika  4 Responses »
Dec 132010
 

Pamastymai apie investicijas į fizinį auksą.

Kai parašiau apie galimybe Lietuvoje įsigyti aukso žemiau rinkos kainos (pagal šiandieninį kursą 2008 metų tūkstantmečio 50 litų moneta vis dar kainuoja mažiau nei kitco (www.kitco.com) pateikiama aukso kaina) laikas nuo laiko vis kas nors ko nors paklausia apie auksą: ar apsimoka (verta) pirkti auksą kaip ilgalaikę investiciją, ar lietuviškos auksinės monetos ateityje brangs ir t.t. Žemiau pateiksiu savo pasamprotavimus šia tema. Nesu nei finansų nei aukso rinkos ekspertas, dėl to pateiktas tekstas nėra pasiūlymas pirkti ar parduoti auksą. Tai tik mano asmeninė nuomonė.

Nesiimsiu spręsti ar ateityje auksas brangs ar pigs. Pasiklausus google didieji pasaulio protai dėl to taip pat nesutaria. Iš šono žiūrint – dabartinė situacija primena burbulą (nes auksas perkamas kaip saugi investicija, kuria, galbūt bus atsikratoma kai situacija pasaulyje stabilizuosis). Be to, per paskutinius š mėnesius, kai pirmą kartą parašiau apie auksą jo kaina litais/eurais praktiškai nepakito (tiksliau nežymiai augo): auksas, denominuotas doleriais pabrango, bet doleris lito/euro atžvilgiu atpigo. Taigi turime situacija su neaiškia brangimo/pigimo perspektyva.

Jeigu visi apsisprendėte įsigyti aukso Jūs turite du pasirinkimus: pirksi su auksu susietus vertybinius popierius (pvz. fondus) arba fizinį auksą (luitus arba monetas). Paskutiniu metu atsirado nemažai firmų, siūlančių investicinio aukso pardavimo (supirkimo) paslaugas: pradedant grynai internetinėmis (investicinisauksas.lt) ir baigiant bankais (pvz. Snoras). Taip pat Jūs galite aukso įsigyti ir per skelbimus ar monetų iš Lietuvos banko.

Aukso įsigijimas iš tarpininkų siūlančių investicinį auksą yra paprastas, bet santykinai brangus malonumas: jūs dažniausiai mokate komisinius tiek pirkdami tiek parduodami auksą (kartais tik pirkdami). Už tai gaunate pardavėjo garantiją kad auksas yra tikras ir kad pardavėjas bet kada, iš anksto aptartomis sąlygomis, iš jūsų  ta auksą nupirks. Jei iki to laiko, kai Jūs nuspręsite savo auksą parduoti, jis vis dar bus rinkoje. Jei aukso neperkate labai daug – pirkdami auksą iš šių firmų prarandate 12%-25% (kuo didesnį kiekį perkate – tuo procentinis praradimas mažesnis).

Pirkimas iš privačių asmenų (turguje, pagal skelbimus ar pan.) turi nemažą dalį papildomos rizikos: jei nesate ekspertas visada rizikuojate vietoj aukso įsigyti aukso spalvos metalo. Tiesa, taip galima „už padorią kainą“ įsigyti aukso turinčio ir papildomą (numizmatinę) vertę.

Auksines monetas platina ir Lietuvos bankas. Šiuo metu jo siūlomos kainos yra labai patrauklios (svyruoja ties biržinę aukso kaina, šiandien, 2010 12 13 yra keliais procentais žemesnė). Be to perkant LB monetas papildomai gaunama kapsulė ir dėžutė monetai laikyti. Kartais, perkant auksines monetas, galima tikėtis ir papildomos, numizmatinės, vertės augimo laikui bėgant. Šiuo metu LB platinamų monetų numizmatinė vertė yra labai maža (nes tiražai milžiniški tokio dydžio šaliai kaip Lietuva), dėl to šios monetos gali būti laikomos tik kaip investicinis auksas (ar gražus suvenyras) o ne numizmatinė vertybė: laikui bėgant jos numizmatinė vertė tikriausiai nekils. Situacija pasikeistų, jei skirtumas tarp aukso rinkos kainos ir LB siūlomų monetų kainos pasikeistų ženkliai: tuomet monetų likutis būtų parduotas kaip aukso laužas ir likusių vertė turėtų šansą išaugti (neįsivaizduoju kiek jų šiuo metu parduota).

Kalbant vien apie aukso (fizinio) pirkimą, iš visų aukščiau išvardintų būdų pats pigiausias yra pirkti monetas iš Lietuvos banko (skelbimų kainos yra panašios, bet rizika didesnė).

Apžvelgus situacija Lietuvoje, įsigyti aukso nėra sudėtinga. Problemos gali iškilti vėliau: įsigijus auksą kaip investiciją kažkada, tikriausiai, jį reikės parduoti. O parduoti  auksą yra gerokai sudėtingiau nei nusipirkti. Šioje situacijoje yra paprasčiau tiems, kas įsigijo jį iš investiciniu auksu prekiaujančių firmų – jos dažniausiai yra įsipareigoję nupirkti iš jų pirktą investicinį auksą (jei iki to laiko, kai nusprendėte parduoti auksą jos dar vykdo veiklą).

Jei investicinį auksą pirkote ne iš tuo užsiimančios firmos – pardavimas bus gerokai sudėtingesnis: firmos dažniausiai superka tik savo parduotą auksą (arba siūlo labai nepalankias supirkimo kainas). Pardavinėti auksą privatiems žmonėms ilgas ir nuobodus užsiėmimas: paskelbus apie tai kad parduodate pvz. auksinę monetą – didžioji dalis skambintojų paprasčiausiai ieško kvailių ir siūlo gerokai mažesnes kainas nei vertas auksas, bet investavus pakankamai laiko taip už auksą galima gauti kainą artimą rinkos vertei.

Jei pinigų reikia greitai – tuomet lieka dvi alternatyvos: lombardai (siūlo iki 50% realios aukso kainos) ir metalų supirkėjai (pvz. emp – 80% rinkos kainos).

Kita problema susijusi su fiziniu auksu: jį reikia saugoti. Geriausia seife. Banko. Visa tai kainuoja papildomus pinigus ir mažina aukso kaip investicijos patrauklumą.

Išvadas kiekvienas gali pasidaryti pats.

Papildyta 2010 12 17: Peržiūrėjau skelbimus. Žmonės siūlosi pirkti gryną auksą už 100-110 Lt/g. Tai maždaug 15% mažiau biržinės kainos (bet geriau nei siūlo EMS).


Raktai: aukso pardavimas, kur nusipirkti aukso, kur pirkti auksa, kur isigyti aukso, investicijos i auksa

Prezidentė prisiminė jaunystę

 Ekonomika  11 Responses »
Oct 052010
 

Vakarykštis Prezidentės / jos atstovo spaudai / konsultantų pareiškimas, kad reikia reguliuoti maisto produktų antkainius (taip siekiama sumažinti kainas). Tai pristatoma kaip kova su monopolininkais. Tokios retorikos kitaip kaip populizmu ir nostalgija sovietiniams laikams nepavadinsi. Tikriausiai pasireiškia Prezidentės ir jos aplinkos socialistinės ekonomikos studijos.

Taip atrodė parduotuvės, kai buvo reguliuojamos prekių kainos

Tikriausiai per paskutinius 20 metų didelė dalis tautos pamiršo (ar to niekada nepatyrė) ką reiškia valstybės nustatomos kainos. Pats pareiškimas atrodo labai patraukliai: bjaurybės mažmenininkai pasinaudoję savo dominuojančia padėtimi rinkoje dirbtinai sukėlė parduodamų produktų maržas (net įvardijama priežastis: kad kritus pardavimams pelnas išliktu toks pats). Kai paskutinį karta domėjausi Lietuvoje buvo keturi stambūs prekybos tinklai ir dar keletas mažesnių. To konkurencijai kaip ir pakaktų (trys mobilus operatoriai labai smagiai konkuruoja ir mes turime visai neblogas pokalbių kainas), nebent būtų sudarytas kartelinis susitarimas. Jei toks buvo – dalyvius ir iniciatorius reikia bausti ir stipriai. Tik keista, kad ruošiamasi ne bausti už padarytus nusižengimus (kartelis – nusikaltimas), ar stengiamasi tobulinti įstatyminę bazę, o siūlomos komandinės priemonės – maržų reguliavimas. Kitas logiškas žingsnis – kainų reguliavimas. Dar toliau ir planinę ekonomiką galima įžiūrėti.

Juokingiausia, kad toks formalus reguliavimas, net jei bus įvestas, nieko neduos – visada galima sukurti papildomą tarpininką. O ir patiems prekybos centrams mažėja iniciatyva derėtis su tiekėjais: nuo didesnės pradinės kainos bus didesnės pajamos ir iš maržos.

Esu komandinių ekonomikos valdymo principų priešininkas, todėl visokie pasamprotavimai apie tai kad valstybės institucijos nustatinės pelno maržas (ar kainas) sektoriuose kur konkurencija gali puikiausiai veikti. Jei didžiųjų prekybos centrų antkainiai tokie milžiniški, tai kodėl nekurti priemonių, skatinančių konkurenciją ? Žinoma… kažką nustatyti ar uždrausti žymiai lengviau nei sukurti visiems lygias žaidimo taisykles.

Beje, gal prekybos centruose antkainiai ir dirbtinai išpūsti, bet „vietinėse“, mažose parduotuvėse tų pačių maisto prekių kainos yra aukštesnės. Net ir nuėjus į turgų „batonas“ kainuoja vos keliais centais pigiau nei „Maximoje“ nepaisant to, kad „turgininkas“ sutaupo nemažai pinigų, kuriuos prekybos centras išleidžia mokesčiams.

Aš tikiu Prezidentės ekonomikos žiniomis, dėl to manau kad čia tik eilinė populizmo porcija tautai, bet nesuprantu kam to reikėjo būtent dabar ?

Nenori renovuoti būsto ? Priversim !

 Ekonomika  4 Responses »
Jul 142010
 

Šiandien į žiniasklaidą pateko įdomus pranešimas, teigiantis, kad daugiabučio namo atnaujinimą (renovaciją) galės inicijuoti jo administratorius. Tiesa, teoriškai, administratorius tik organizuos renovavimo konkursą, bet kas galėtų paneigti, kad tokį konkursą lengviau laimės administratoriaus antrinė (ar pirminė) įmonė nei kontora„iš šalies“?

Pirma mintis šovus į galvą – taip valdantieji bando išjudinti renovaciją: jei patys daugiabučiai nenori steigti bendrijų ir renovuoti namų – tegul tuo užsiima administratorius. Ir papildomą litą bus galima užsidirbti, ir šimtmečio renovacijos projektas pajudės.. ir teisingos kontoros darbo gaus, ir bankai vėl dalins paskolas, ir visi gyvens ilgai ir laimingi (gal išskyrus tik tuos, kurie mokės už visą šią ekonomikos augimo šventę mokės, t.y. eiliniai, mažiausiai organizuoti Lietuvos piliečiai).

 Pats priverstinis administratoriaus skyrimas jau yra diskutuotinas dalykas. Mano subjektyvia nuomone nepasisekė daugiabučių gyventojams, kurie turi administratorių. Jie bus vienaip ar kitaip priversti renovuoti savo namą, nepriklausomai nuo jų pačių noro. Bus suvaržyta dar viena turto savininko teisė. Vardant kažkieno ambicijų.

 P.S. visą šį tekstą rašiau vien iš trumpos žinutės spaudoje. Pabandžiau rasti šią pataisą seimo duomenų bazėje – nepavyko. Naujausias pakeitimas datuotas kovo mėnesį.

Šaltinis

Papuldyta 2010 07 15: svarstymo medžiaga. (nieko labai įdomaus)

Investicinis auksas pigiau (žemiau rinkos kainos)

 Ekonomika  7 Responses »
Jun 182010
 

Straipsniukas apie tai, kaip legaliai Lietuvoje nusipirkti sertifikuoto aukso mažesne nei rinkos kaina.

Aukso išpardavimas

 Prasidėjus ekonominei krizei auksas tapo populiaria „saugia“ investicija. Suaktyvėjo investiciniai aukso fondai, pakilo fizinio investicinio aukso paklausa. Lietuvoje šią spragą užpildė net kelios bendrovės prekiaujančios investiciniu auksu (paieškoję internete jas tikrai rasite). Netgi juvelyrinių prekių parduotuvės ėmė siūlyti investicinį auksą. Tiesa, aukso pasiūla yra gana ribota: dažniausiai siūloma įsigyti aukso „luitų“ (nuo 1g) bei Pietų Afrikos, JAV, UK, Kanados ar Kinijos „monetų“, žargonu vardinamų „buljonais“.  Pasidairius po skelbimų portalus – pasirinkimas gerokai platesnis, bet ir riziką, kad nusipirksi ne auksinę o tik paauksuotą monetą yra didesnė. Tiesa, perkant investicinį auksą reikia būti pasiruošus sumokėti apie 10%-15% daugiau nei reali aukso rinkos vertė.

Bet tai privatūs pardavėjai, bet yra Lietuvoje vienas investicinio aukso platintojas, kuris šiuo metu siūlo auksą už mažesnę nei rinkos kaina. Tai Lietuvos Bankas. Jei tiksliau, tai 2008 ir 2009 išleistos auksinės tūkstantmečio monetos, kurios šiuo metu yra platinamos atitinkamai  po 850 ir 860 litų (Plačiau: LB).

Jei skaičiukai tai atrodytų taip:

Viena tokia moneta sveria 1/4 trojos uncijos (Plačiau: viena, kita).

Šiuo metu (2010 06 18 18:15) aukso rinkos kaina biržoje yra 1258,4 USD/oz. Dolerio už trojos unciją). Naujausia informacija apie aukso kainas: kitco

Šiandieninis dolerio kursas – 2,7895 LTL/USD   (LB).

Taigi vienoje tokioje monetoje aukso yra už 877 litus ir 50 centų  (o kainuoja ji 850 litų). Plius kaip priedą gaunate dėžute, kapsulę, sertifikatą (rinkos vertė 15-20 Lt.).

Kodėl aš rašau apie tai o ne puolu bėgti pirkti aukso ?

Tam yra kelios priežastys. Visų pirma aš nelabai tikiu aukso, kaip investicijos potencialu. Mano nuomone portfelyje jo kiekis neturi viršyti 10%, nes auksas, kad ir kaip keistai tai skambėtų nėra labai likvidus (jį parduoti galima greitai, bet su nuostoliu). Be to jį sudėtinga saugoti – auksą labai lengva pavogti ir realizuoti (kaip minimum reikia šarvuoto seifo, prikabinto bent dviejuose taškuose prie sienos ar grindų). Be to (žymiai proziškesnė priežastis) nelabai turiu atliekamų pinigų sudėti į auksą.

 Tie, kas perskaitę šį straipsnį pagalvojot apie šių lietuviškų auksinių monetų numizmatinę vertę – apie ją galite pamiršti. Taip, tai gražūs meno dirbiniai, bet jų tiražas per didelis, o tema labai lokali, kad būtų galima tikėtis jų vertės augimo ateityje. Tai ne numizmatinė vertybė o eilinė investicinė auksinė moneta ir nieko daugiau (tiesa, su gražia dėžute). Nebent didžiąją dalį tiražo išlydytų…

Pabaigai: jei ruošėtės artimiausiu metu investuoti į fizinį auksą – Lietuvos Banko klaida ar nekompetencija gali padėti Jums jo įsigyti pigiau.

 P.S.  Šiuo straipsniu aš neskatinu pirkti aukso. Čia pateikiau tik savo pastebėjimus ir samprotavimus.

P.P.S. tiek aukso tiek dolerio kursas svyruoja labai greitai, dėl to aš negaliu garantuoti, kad tuomet kai Jūs skaitysite šį straipsnį jame pateikti skaičiai dar ką nors reikš.


Raktai: investicinis auksas, auksas, auksas pigiau, pigus auksas, aukso kaina, aukso rinka, auksas pigiai, auksas internetu, aukso kaina Lietuvoje, investicinio aukso kaina

Ieškau naujo banko

 Ekonomika  17 Responses »
Jun 172010
 

Jei turi Swedbank kreditinę kortelę – ruoškis naujiems mokesčiams. Daugiau informacijos čia.

Nuolat didėjantys bankų mokesčiai perpildė ir mano kantrybės taurę. Paskutinis lašas buvo Swedbank paskalbtas naujas kreditinių kortelių mokestis (4Lt. / mėnesiui jei tą mėnesį nesinaudojai kreditu). Prieš porą savaičių „užkliuvau“ už padidintų grynųjų pinigų išėmimo įkainių (šiuo metu Swedbank jie siekia 0,8%, t.y. dvigubai daugiau nei metinės palūkanos už JAV dolerius). Sumokėjau virs 50Lt vien už tai kad pasiėmiau savo pinigus iš savo sąskaitos. Atrodo absurdiška, kad norint pasiimti savo pinigus iš banko turi mokėti. Jaunystėj buvo atvirkščiai – bankai buvo linkę net palūkanas mokėti, o apie pinigų atsiėmimo mokesčius niekas net negalvojo.

Pasipiktinęs Swedbank vykdoma politika nusprendžiau peržvelgti kitų Lietuvoje dirbančių bankų mokesčius, ir nelabai nustebau kai visi mano peržiūrėti bankai pasiima savo „%” už tai kad gražina pinigus. Šis procentas skirtinguose bankuose svyruoja nuo 0,6% iki 0,8%. Ir tai dar ne viskas. Daugelis Lietuvoje dirbančių bankų turi įsivedęs ir papildomus mokesčius, tokius kaip sąskaitos aptarnavimo (mėnesiniai, ketvirtiniai ar metiniai mokesčiai), VP sąskaitos administravimo mokestis ir t.t. Už tai kad tavo pinigėliai guli banko sąskaitoje (ir normalus bankas iš to uždirbinėja pelną) jis dar iš tavęs ir mokestį pasiimą. Už „apsaugą“.

Kitas įdomus bankų veiklos aspektas – įmokų priėmimas (tiksliau kaina). 3Lt už vieno popierėlio priėmimą atrodo kiek daugoka. Kita vertus tokią bankų veiklą aktyviai remia Lietuvos valstybė (per sau pavaldžių institucijų vykdomą politiką). Vienas pavyzdys – neseniai keičiausi pasą, tai norint kad jį pagamintų reikia atsinešti popierinį kvituką, kad susimokėjai mokesčius. Absurdas.

Grįžtant prie pagrindinės problemos. Ar tikrai ieškau naujo banko veikiančio Lietuvoje, kur galėčiau perkelti savo pagrindines sąskaitas.

Pagrindiniai reikalavimai:

  • Nebūtų sąskaitos aptarnavimo mokesčio
  • Patogi internetinės bankininkystės sistema
  • Nebrangūs (internetiniai) pinigų pervedimas Lietuvoje (geriausia aplamai nemokamai)
  • Galimybė nemokamai pasiimti savo pinigus bent jau pagrindinėmis valiutomis (min iki 10,000Lt).
  • Galimybė gauti kreditinę kortelę ir/ar prekiauti VP būtų privalumas

Jei kas žinote tokį banką dirbantį Lietuvoje – pasidalinkite informacija. Šiuo metu randu tik kredito unijas,

P.S. o dėl to dažnai bankų minimo europinio tyrimo, kad Lietuvoje bankinės paslaugos vienos mažiausių Europoje.. turiu negerą įtarimą, kad tokius rezultatus daugiausia įtakojo tautiečių nenoras naudotis kreditinėmis kortelėmis.

P.P.S. jei kas iš emigrantų perskaitys šį įrašą – pasidalinkit patirtimi, kiek ir kokius mokesčius mokat bankui. Kai jaunystėj teko gyventi JAV, tai man bankai mokėdavo kad pas juos sąskaitą atsidarydavau. Apie kokius nors išgryninimo, ar kreditinių kortelių aptarnavimo mokesčius net kalbos nebuvo.

 Older Entries  Newer Entries