Apie pinigų vertę, darbo efektyvumą ir banką Snoras

Sąmosklso teorijų dėliojimas ir žongliravimas skaičiais Snoro tema

Netyčia paaiškėjo, kad visos Lietuvos linksniuojamas S. Freakley ir jo komanda kainavo 16 su trupučiu milijono litų. Kiek daugiau nei 1 milijoną litų per dieną. T.y. laikinasis Snoro administratorius ir co per dieną uždirbdavo maždaug tiek, kiek statistinis lietuvis neuždirba per 30 metų. Tiek pat kainuoja garsioji Snoro vila Nicoje.

Snoro bankroto administratoriui per 3 mėnesius leista išleisti tik 60 milijonų litų. Tai vargani 670 milijono per dieną. Arba 22 metai statistinio Lietuvio darbo.. per diena. Tie patys 60 milijonų tai mažumėle daugiau nei optimistinėmis prognozėmis tikimasi surinkti iš „prabangos“ mokesčio. Arba tris kartus daugiau nei skinama partijų finansavimui iš biudžeto.

Bet tai tik skaičiukai, kurie pasirodys niekingai maži, jei bus atgauta bent pusė sumos, kuri šiuo metu paskelbta kaip dingusi/pavogta iš banko Snoras. Ir jei banko bankroto procedūra netruks 10 metų. Tuomet vien banko administravimas kainuos 2,4 milijardo litų..

Nesiimsiu spręsti nei laikinojo administratoriaus nei bankroto administracijos kompetencijos bei darbo efektyvumo (kuris matuojamas Lt/val.). Galbūt jie verti kiekvieno jiems sumokėto cento. Bet man, žiūrint iš šalies, tai labai primena klasikinį pinigų plovimo scenarijų:

1. Pasisamdai laikiną administratorių.. pažadi jam normalią algą su suteiki carte de blanche. Jis gali samdyti ką nori ir leisti pinigų kiek nori (iš čia turime 16+ milijonų per dvi savaites). Kai išlaidos nenormuojamos ir nekontroliuojamos koks nors milijonas ar dešimt milijonų gali „nubyrėti“ ir „teisingoms“ kontoroms. Baigęs darbą laikinasis administratorius „randa“ 3,4 milijardo skylę banko finansuose (iš kurių apie 2,5 milijardo vienaip ar kitaip pavogti).
2. Pasamdai laikinojo administratoriaus draugelį (šiuo atveju verslo parnerį) kad jis tų pinigų ieškotų. Ir bankrotą administruotų. Skiri pirmiems 3 mėnesiams 60 milijonų litų (t.y. tiek kiek jis paprašė) Vėl suteikiamos neribotos galimybės samdyti ką nori ir mokėti kiek nori ir kam nori (tiesa, šį kartą uždėtos lubos.. 20 milijonų).

Aš neteigiu, kad būtent taip ir buvo kuriama banko Snoras bankroto procedūra, bet jei man reikėtų išplauti kokį 10-20 milijonų tikriausiai daryčiau panašiai. O ir informacijos srautas kelia įdomių minčių. Pradedant tuo, kad tik atėjus bankroto administratoriui.. Snoro kreditorių asociacijos atstovas apsidžiaugė tuo.. kad atsirado galimybės atgauti gerokai daugiau pinigų nei „žadėjo“ laikinasis administratorius. Ir baigiant pretenzija Snoro savininkams pateikta UK, kuri kartais yra mažesnė už dingusį turtą.

Tiems kas norės paaiškinti kad brangūs užsieniečiai dirba sąžiningai norėčiau priminti Enron  ir jų audotorius „Arthur Andersen“. Beje, įdomus faktas, kad po skandaliuko dalį subyrėjusios „Arthur Andersen“ po savo sparneliu priglaudė Ernst & Young“, kurios padalinys auditavo Snorą. Ir kurios kol kas niekas realiai nejudina, nors būtent šitos kontoros audito išvadomis patikėjo žmonės išpirkinėję naująją banko akcijų emisiją ar paprasčiausiai skolinę pinigus bankui. Beje, už savo žongliravimą skaičiais Artūras Andersonas gavo maksimalią… 0,5 milijono USD baudą. Sakyčiau juokingai maža bauda, ypač įvertinus Enron griūties pasekmes.

Vienintelis faktas, kuris prieštarauja čia pateiktai sąmokslo teorijai – atrodo p. Vasiliauskas net neįsivaizdavo kiek iš tikro kainuos Lietuvai S. Freakley paslaugos. Arba jis labai geras aktorius.