Dec 202011
 



Šiandien labai madinga tema: „kodėl didėja Vilniečių šildymo sąskaitos“. Ja  spekuliuoja visi kas netingi. Perskaitęs pora straipsnių auksinės žiurkės pasekėjų tinklaraštyje  (čia ir čia) nusprendžiau iš aš įkišti savo trigrašį.

Pradėti reikėtų nuo to, kaip iš tiesų veikia daugiabučio namo šildymo sistema. Didžioji dalis daugiabučių (jei ne visi) turi taip vadinamą „šilumokaitį“. Nelabai įsivaizduoju sistemos, kurioje namo viduje cirkuliuotų termofikacinis vanduo „iš trasos“ tiesiogiai. Be šilumokaičių, be daliklių ir t.t. Apie tai kaip veikia „standartinė“ šildymo sistema galima pasiskaityti čia .

Remiantis commonsense.lt pateikta sąmokslo teorija, Vilniaus energija, siekdama „išbuožinti“ šilumos vartotojus tiekiamą „sušildė“ daugiau nei reikalauja minimalūs techniniai reikalavimai. Dėl to visi/daugelis Vilniečių suvartojo daugiau šilumos nei reikėjo. Daroma prielaida, kad pakėlus temperatūrą pastato įvade automatiškai vartojama daugiau šilumos pastato viduje.

Realybė yra kiek kitokia. Normaliai sureguliuotame šilumos punkte namui galima atiduoti lygiai tiek šilumos, kiek norima (į namą patenkantis šilumos kiekis apskaičiuojamas daugiau/mažiau tiksliai) o vidinę namo cirkuliaciją galima valdyti (dažniausiai). Kiekvienas nuosavo namo šeimininkas, turintis kieto kuro katilą tą kuo puikiausiai daro (katile cirkuliuoja 85 laipsniai, sistemoje – 30-50 laipsnių. Ir jokios problemos).



Daugiabučių problema yra ta, kad ten šildymo sistemą taip pat kažkas turi reguliuoti (yra automatinių punktų, bet didžioji dalis vis dar reguliuojami rankomis). Kol namo šilumos mazgus kažkas prižiūrėdavo ir buvo atsakingi už bent minimalų reguliavimą.. Vilniečiai mokėjo už realų šilumos poreikį (nereikėdavo laikyti atidarytų buto langų) ir už namo vartojamą šilumą (tiksliau jos reguliavimą) buvo kažkas atsakingas. Priėmus naują įstatymą situacija mažumėle pasikeitė (beje, kiek teko girdėti, buvęs Rubikon tokius pakeitimus labai nuoširdžiai sveikino). Dabar daugiabučio šilumos sistema (viduje) tapo pačių gyventojų galvos skausmu. O kadangi didžiosios dalies daugiabučių gyventojai apie reguliavimą žino nedaug (valytoja ar vadybininkas nėra patys tinkamiausi žmonės prižiūrėti šildymo sistemą). O ir lysti į šilumos punktą daug norinčių nėra dėl to ir turime tai ką turime: pasitraukus administratoriams/prižiūrėtojams niekas nebereguliuoja šilumos punktų ir šilumos suvartojama gerokai daugiau.

Kodėl taip atsitiko tik Vilniuje o ne visoje Lietuvoje pasakyti sunkiau. Turiu negerą įtarimą, kad vilniečiai turi daugiau laisvų pinigų rimtiems teisininkams pasisamdyti ir vadovaudamiesi naujuoju įstatymų sugalvojo pakišti kiaulę tiek Prezidentei (iniciavusiai pakeitimus), tiek valdantiesiems (juos „patobulinusiems“ ir priėmusiems). Mažesnieji (arba priklausantys savivaldybėms) ir toliau liko reguliuoti ir prižiūrėti. Grynai formaliai žiūrint Vilniaus energija nepažeidė nieko (ji laikosi minimalių termofikacinio vandens temperatūrų). Kaip šilumos punktus prižiūrėjusi/reguliavusi kontora išsisuks nuo „pereinamojo laikotarpio“ (jei gerai pamenu iki liepos mėnesio) – šito nežinau.

Taigi, mano asmenine nuomone, dėl visos šitos betvarkės Vilniuje kalčiausias naujas įstatymas (klausiau vieno teisininko komentarą.. tai pasak jo – pagal naująjį įstatymą iš viso neįmanoma prižiūrėti šilumos punktų). Vilniaus šilumos tiekėjai su šilumos punktų prižiūrėtojais paprasčiausiai bakstelėjo nosimi į šią problemą ir tiek. Vilniečiams telieka džiaugtis, kad tai atsitiko dabar.. o ne kai lauke -20. Toks įvykis galėtų būti kaip šaltas dušas gyventojams pradėti domėtis savo namu. Bet, turiu įtarimą, kad viskas baigsis kaip visada: bus kalti šilumos tiekėjai, nors kalčiausi tikriausiai yra tie, kurie įstatymus “kepą” nelabai pagalvodami/išmanydami. O verslui reikia tokioje mėsmalėje išgyventi. Ypač reguliuojamam verslui turėtų būti nesaldu: p. Imbrasas jau kažkada parodė savo “valdžią”. Vilniečiai iki šiol dabar neišsimokėjo. Dabar valdžią rodo Seimas.. Ir vėl pagal principą: pirma padarom.. o po to žiūrėsim kas bus. Eksperimentai žinoma gerai.. bet nieko dėtiems žmonėms jie nemažai kainuoja.



 Papildyta: pagal commonsence pateiktus duomenis, tiek pernai tiek šiemet termofikacinis vanduo atiduodamas Vilniaus miestui idealiai tų pačių parametrų. Pernai. Šiemet. Taigi visa šita eskaluojama sąmokslo teorija apie padidintą temperatūrą trasose yra iš piršto laužta.

 

  32 Responses to “Kodėl Vilniečiai suvartoja daugiau šilumos”

  1. Kaip suprast auksines ziurkes? (niekaip neperkandu metaforos)

    • commonsence puslapį kurią/palaiko “Apribojimų teorijos” šalininkai/propaguotojai.
      Šios teorijos autoriumi laikomas Dr. Eli Goldratt. Išvertus iš anglų kalbos – auksinė žiurkė.

      Tik tiek. Nelabai mandagi užuominą apie puslapio autorių pasaulėžiurą/darbo profilį.

  2. Ne nu tai jo, kaltas įstatymas, kuris žmogeliams rankas atrišo, o jie nesugebėjo jomis pasinaudoti…
    Gyvenu name, kuriame visus reikalus tvarko paskirtas žmogus. Didelių problemų su šildymu ir sąskaitomis nėra (išskyrus tai, kad nedori kaimynai vagia – šildosi nuo gyvatuko grindis). Ir taip jau 6 metai.

    • Tos rankos nelabai ir buvo surištos. Jei name bendrija. Problema tame.. kad įstatymas iš žaidimo išspyrė (praktiškai) visus profesionalus, o gyventojus paliko “ant ledo”.

      Šiame kontekste labai įdomiai skamba pažadai apie sumažėsiančias šilumos kainas.. kai iš šilumos punktų bus išspirti prižiūrėtojai. Maždaug ta dalimi, kuri buvo imama už priežiūrą..

    • Beje, jei esi vilnietis, pasigirk, kiek padidėjo tavo namo šilumos suvartojimas ?

  3. Gyvenu Šeškinėje, Gelvonų g. Palyginus su 2010 m. lapkričiu, suvartojimas krito 13 proc., tačiau paskelbus VE tinklapyje http://online.dalkia.lt/saskaitos/pastatai.aspx informaciją, kur galima palyginti aplinkinių ir ne tik namų šilumos suvartojimą m2 apstulbau. Palyginus savo namo ,su šalimais esančiais indentiškais namais 2010 metų lapkričio mėn duomenis paaiškėjo, kad mūsų namas už m2 sumokėjo 2,06Lt/m2 daugiau. Namas ne iš blogiausių. 90 proc namo langai pakeisti į plastikinius, įėjimo durys sutvarkytos, laiptinės langai neišdaužyti. Kitų mėn duomenys skiriasi ne taip drąstiškai, tačiau siekia 1.20; 1 ir 0,85 lt/m2. Taigi, per šildymo sezoną 2kambarių 50m2 butas sumokejo 319 litų daugiau , o 3 kamb 61 m2-397 Lt. Išvados peršasi 2: Yra butų kurie savavališkai pasididino radijatorių skaičių, “gyvatuko”(cirkuliaciniu) vandeniu šildo grindis. Antra išvada : administruojanti įmonė “Šilėja” blogai prižiūri šiluminį punktą, nevykdo Energetikos ministro įsakymo: DĖL šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių PATVIRTINIMO (2010 m. balandžio 7 d. Nr. 1-111) punktas 97. Prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią šildymo sistemos Prižiūrėtojas privalo patikrinti šildymo sistemos atitiktį privalomiesiems reikalavimams. Trumpiau tariant, įmonė prižiūrinti namo šiluminį punktą , prieš kiekvieną šildymo sezoną privalo patikrinti ar gyventojai nėra pasijungę neprojektinių radijatorių, ar nešildo grindų cirk vandeniu. Tai jie privalo daryt jau 2 metus, deja dainelė sena:Rinkit parašus, kad jums to reikia, o vagys tokių raštų pasirašyti nenori ir į butus tikrintojų nenori įsileisti. Ką toliau daryt nežinau. ratas užsidarė.

    • Nesu girdėjęs kad nors vienas administratorius eitų į butus. Per daug galvos skausmo (paprasčiausiai neįsileidžia ne tik tie, kurie vagia.. bet ir daugelis kitų.. kurie mano kad visi šilumos tiekėjai vagys.)

  4. Tamsta “sąmokslo teoriją” supratote kitaip, nei parašyta commonsense.lt

    Anksčiau rubikonai nešė atsakomybę už temperatūrą šilumos mazge. Nuo š.m. lapkričio 1 d. ta atsakomybė jų nebeslegia. Todėl užkačegarino visą miestą.

    Sakydamas, kad “tiek pernai tiek šiemet termofikacinis vanduo atiduodamas Vilniaus miestui idealiai tų pačių parametrų”, turbūt suprantate, kad egzistuoja trys parametrai:

    – temperatūra (šaltinyje ir šilumos punkte)
    – slėgis
    – termofikato kiekis

    Kokius iš šių trijų parametrų duomenis tamsta žinote?

    • Pradėsiu nuo antro galo. Termofikato temperatūrą šaltinyje žinau (nes Jūs ją pateikėte). Termofikato kiekis sistemoje nelabai reguliuojasi (vanduo nėra spūdus), Slėgis.. jei taip vadinate termofikato judėjimo greitį, taip. gali kisti ir dėl to temperatūrą “galineme” taške gali didėti. Dėl to galėjo padidėti temperatūra šilumos punkte. Galėjo ir sumažėti. To nei aš nei Jūs nežinome.

      Ir tai iš esmės nieko nekeičia, nes beveik visur yra galimybė namo šildymą reguliuoti namo šilumos punkte. Esu beveik įsitikinęs, kad VE nekėlė nei termofikato cirkuliavimo greičio, nei temperatūros. Paprasčiausiai administratoriai/prižiūrėtojai išeidami iš šilumos punktų.. paliko atidarytas sklendes, kurių niekam neatėjo į galvą prisukti. Dėl to ir “pleškino” atsakančiai.

      iš fizikos: Jūs naudojatės minimalios šilumos namo “mazge” grafikus kaip įrodymą kad dabar VE šildo labiau… Tie grafikai yra universalūs, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje yra namas. Tai kaip pasiūlytumėte palaikyti tą patčią įėjimo į namą temperatūrą name, nutolusiame nuo elektrinės 200 metrų ir 2 km ?

      • Vienas iš trijų parametrų padidėjęs, kiti du nežinomi, bet “tai nieko nekeičia”… 😀

        • Sakyčiau atvirkščiai. Vienas iš parametrų išliko toks pats (temperatūra ties katilinės išėjimu) visu kitu pokyčiai nežinomi.

          O nieko nekeičia dėl to.. kad namo kontūre galima turėti kokia tik norį temperatūrą o mokama už “pasiimtą energiją”.

          Tai aktualu tik tiems.. kas nereguliuoja/neprižiūri savo šilumos punktų. Tie kas prižiūri.. turi galimybę gyventi šilčiau ir mokėti daugiau arba gyventi kaip visada… ir suvartoti šilumos kaip visada.

  5. pas mus saskaitoje nebeliko eilutes ‘silumos ukio prieziura’, kuri kas menesi budavo 21 lt uz 58 kvm. per metus tai 250 lt. suplodavom cityservisui, dabar suplosim vilniaus energijai.

    • VE gal ir sumokėsit daugiau… už tai kad sunaudosit daugiau šilumos.. bet jūsų punkto niekas neprižiūrės (ir jei kas nors atsitiks.. patys liksite kalti 🙂

      Jei dabar susidariusi situacija nebus išspręsta iki temperatūrai nukrintant iki kokių -10 -20 tai pirma rimtesnė avarija vilniuje (pvz suges tas pats šilumokaitis) baigsis labai įdomiai..

      • pas mus nauja kolektorine sistema, tai savo sunaudojima galima kontroliuoti. vis neapsisprendziu ar malku nusipirkti ar ne 🙂 yra zidinys, tik kai pradesiu kepinti malkas ir gerokai maziau naudoti silumos nei namo vidurkis kirs per bendros silumos eilute…

        • Jei mokat tiksliai pagal skaitliuko parodymus – malkom šyldytis apsimoka. Jei mokat “pagal formulę” neapsimoka 😀

  6. Indeed, elementarus automatizuotas maišymo vožtuvas ir cirkuliacijos siurblys ten viską sutvarkytų tobulai (na, kiek leidžia namo šilumos sąnaudos). Bet pas mus gi Prezidentė kalta, o ne pačių gyventojų neūkiškumas (ir nesugebėjimas susitarti dėl vienkartinės mizernos investicijos). Bene bjauriausias dalykas Lietuvoje, dėl kurio net mane kartais apima mintys apie emigraciją – tai pratisas negatyvas ir KALTŲ bei sąmokslų ieškojimas. Problemas reikia spręsti, o ne pirštais badyti.

    Ačiū už puikų ir konstruktyvų įrašą, Daliau!

  7. Šiaip burbtelėjimas: mūsų name viskas atnaujinta, apšiltinta ir t.t. Yra žmogus, kuris viską prižiūri. Ir fiksuoja. Jis aiškiai praneša – praėjusiais metais minimali termofikato temperatūra buvo 65-69 laipsniai, šiais metais – 72 laipsniai. Tai net ne sąmokslas. Sąmokslui reikia išminties. Tai – bukas maustymas.

    • o jei tas prižiūrintis žmogelis dar sugebėtų ir pareguliuoti sistemą (pridaryti sklendes) tai suvartojimas išliktų toks pats. Katik per žinių radiją kalbėjo daug namų turinčios bendrijos pirmininkas priziūrintis šyldymo sistemą kalbėjo.. Nenutuokia dėdulė apie šyldymą nieko…

      Didžiausia bėda yra betvarkėje.. kuri išryškėjo administratoriams/prižiūrėtojams išėjus iš šilumos punktų.

      • Žmogelis? Ne, jis normalaus ūgio – apie 1.75 m. Ir sklendes mūsų tobuloje naujoje sistemoje uždarinėja puikiai, todėl ir sąskaitos padidėjo mažiau, nei kitur. Bet jos padidėjo. Tiek, kiek padidėjo maustymas.

        • galų gale kvaila ginčytis – prieš akis turiu iš “žmogelio” gautus raštus, kuriame aiškiai matosi, kad VE šių metų lapkritį pakėlė minimalią termofikato temperatūrą iki 72 laipsnių – septyniais laipsniais daugiau, nei praėjusiais.

        • Nenorėjau nieko įžeisti. Tik nelabai suprantu.. jei sistema nauja, tai kodėl ten automatikos nėra ?

          • Turbūt vis tik automatinė, o sklendė yra labiau metafora. Aš, prisipažįstu, į mazgą nusileidau tik kartą, kai mums parodė kaip atrodo mūsų pinigai. Atrodė gražiai. Prižiūrėtojas (vėl perskaičiau laišką) stebi ir reguliuoja. Apie sklendes nerašo nieko.

  8. Į namo apšildymo sistemos reguliatorių paduodami 3-jų jutiklių signalai. Signalas nuo įeinančio šilumnešio temperatūros. 2 Signalas nuo grįžtamo šilumnešio temperatūros 3 Lauko temperatūros jutiklio. Visų jutiklių signalų santykių pagrindu yra palaikoma temperatūra namo apšildymo sistemoje. Reguliatorius per el pavarą valdo el. vožtuvą(ne sklendę) ir reguliuoja temperatūrą. Ši sistema veikia kartu su cirkuliaciniu siurbliu, kuris varinėja šilumnešį namo apšildymo kontūre. Siurblys turi 3 greičius. Žodžiu, ne taip viskas paprasta kaip atrodo. 95 proc Vilniaus šiluminių punktų yra automatizuota. Senoji(elevatorinė) sistema jau atgyvena ir likus tik gal kokiame nugyventam bendrabutyje.
    P.S. padidinus termofikato (šilumnešio) temperatūrą reguliatorius gaus signalą iš jutiklio ir automatiškai sumažins t namo kontūre. Va jei nustatysi cirkuliacinio siurblio greitį, šilumos suvartojimas neišvengiamai padidės. Jei neklystu tai šilumos kiekis skaičiuojamas: G=Q (t1-t2)
    G-silumos kiekis
    Q- Šilumnešio kiekis prapompuotas per apšildymo kontūrą
    T1-Įeinančio šilumnešio temperatūra
    T2-grįžtamo šilumnešio temperatūra

    Geriausias būdas sumažinti šilumos sąnaudas-sumažinti temperatūrų skirtumus. Pvz varžos pagalba, bet čia jumoras. :)))

  9. Šiaip tai norit ką nors sužinoti apie vieną ar kitą įmonę, reikia ten dirbančio pusbrolio. Pasiimi normalią talpą, patiekalėlį užkandai ir sužinai daug naujo apie gyvenimą ir verslą 😀
    Viešai, aišku, nepašūkausi – viena, įrodymų neturėsi visvien, antra, pusbrolio irgi nesinorės pakišti, bet ką išmoksi – ant pečių nenešiosi 🙂

  10. Tema iš ties idomi, bet gaila, kad diskusija kilo tikrai ne laiku, kai daugelis „argumentu“ yra išsakyti su perdėtom emocijom. Kadangi esu vieno daugiabučio namo Vilniuje bendrijos pirmininkas tai pasidalinsiu savo pastebėjimais šiuo klausimu. Priėmus šilumos ūkio įstatymo pataisas VE atsiuntė raštą, kad nuo šiol mes patys (bendrija) esam atsakingi už šilumos punkto priežiūrą. Savo ruožtu bendrija samdo ir šilumos punktą prižiūri City Service. Dirba jie gana gerai, išskyrus avarinę tarnybą. Iki įstatymo priėmimo šilumos punkto priežiūra buvo dubliuojama, jį priūrėjo ir CS ir VE. VE energijos fokusus žinojom ir kad jie laikas nuo laiko įvesdavo tam tikras korekcijas valdymo automatikoje matydavome, nors kai kurie elementai buvo gerai užmaskuoti ir reikėjo nemažai laiko, kad juos nustatyti. Mėgstamiausias jų bajeris, tai ženkliau pasikeitus oro temperatūrai neproporcingai pakoreguoti paduodamo šilumnešio temperatūrą (kuo lauke šalčiau tuo viduj šilčiau), lauko temperatūrai sumažėjus šilumnešio temperatūra mažinama taip pat neproporcingai ir pan. Kitas paslėptas „fokusas“ buvo toks nustatymas kuris periodiškai, kas trys valandos padidindavo šilumnešio temperatūra 3 laipsniais ir vėl ją sumažindavo. Patalpoje tas pokytis atsiliepdavo vieno laipsnio svyravimais ir buvo nejuntamas, bet dėl netolygaus sistemos darbo padidėdavo energijos sąnaudos. Aišku, kad priversti atsisakyti administravimo jie galėjo palikti tam tikrų „dovanėlių“ šilumos vartotojams. Problema, kad žmonės galvoja, kad kažkas jais turi rūpintis, tik ne jie patys. Aišku ir administruojančios įmonės nesuskubo tinkamai įvertinti situacijos ir padėties, bet didelio kriminalo ir nusikaltimo dėl didelių sąskaitų čia nėra. Nėra labai didelės įtakos kokį šilumnešio vandenį tiekia VE į šilumos punktą, svarbu kokiais parametrais dirba šilumos punktas t.y. kiek pasiima šilumos namo šildymui/karšto vandens ruošimui. Šilumos suvartojimo statistika namui tokia (lapkričio mėnesiams):
    2009 11 – 82 MWh (namas dar nerenovuotas);
    2010 11 – 64 MWh (namas renovuotas + įvairūs eksperimentai ieškant optimalaus šildymo režimo);
    2011 11 – 60 MWh (vis dar renovuotas + naktinis režimas -2,5 laipsnio);
    Namas yra gana ilgas ir šilumos tiekimui padėtis nėra palanki, dėl to namo galuose butuose temperatūra yra 17-19 laipsnių, namo viduryje – 20-23 laipsniai. Reikia prisiminti ir tai, kad šilumos kaina padidėjo (lyginant su 2010 metais 27%). Taigi susitvarkykit šilumos punktus !

    • Na del to sokinejimo, nezinau ar VE taip lengva tomis temperaturomis manipuliuoti, juk prie tos pacios trasos prijungta tukstanciai daugiaubuciu, kuriu kiekvienas vis reguliuojasi, ekspermentuoja ir pan. Plius siluma toks dalykas, kuris turi gana dideli inertiskuma, juk taip viens du nepakelsi temperaturos.

  11. Na as kaip termodinamikos kursa isklauses (ir egzamina kazkaip islaikes) zmogus vistiek nesuprantu cia tu kalbu. Kaip VE gali priversti silumos punkta paimti daugiau silumos, jei jis yra reguliuojamas? Jeigu VE turi 2 parametrus (temperatura ir apytakos greiti), tai silumos punktas turetu tureti turetu tu parametru daviklius ir atitinkamus reguliavimus. Nesu silumos ekspertas, bet atrodo, kad cia viska imanoma susireguliuot: Jei VE padidina temperatura, tai sulumos punkte padidinamas pratekejimas ir taip paimamas tas pats kiekis energijos, jei temperatura is VE mazesne, tai vanduo varinejamas leciau ir temperatura namo silumos sistemoje didesne.
    Cai patikslinkit, kas tikrai zino kaip tai veiki,nes man ir paciam idomu.

    Kalbas apie realia situacija, mano saskaita uz 2010 ir uz 2011 metus skirasi 1,4% pagal silumos suvartojima ir 22% pagal kaina. Kaip matau didzioji kainos padidejimo dalis yra ant pabrangusios silumos. Tad as kelciau klausima apie silumos kainos reluma ir teisinguma nei apie kazkoki mistini VE piknaudziavima ir samokslu teorijas.
    Dabar cia paziurejau saskaita kaip tik, tai man asmeniskai keistai atrodo, tie skaiciai: uz dujas, uz mazuta, uzbiokura, kai parodoma tik kaina, bet jokio kiekio nei nieko.. Nezinau kam tada tie skaiciai isvis rodomi..

    • Tame ir yra viso reikalo gražumas.. kad punktų niekas nereguliuoja. Senosios kontoros kurios reguliavo, pagal dabar galiojantį įstatymą išėjo.. ir to gyventojai nepastebėjo. Taigi punktai liko nereguliuojami.

      Visi kurie turi kas reguliuoja ar normalią automatiką problemos neturi. Problema ir alasas iš tos pusės, kas savo turtu (namu) nesirūpina.

      Dėl dujų/mazuto tikriausiai parodoma kaina už energijos vienetą ?

      • Na tai matyt, pas mane kaip Snipiskiu ukis priziurejo, tai ir toliau priziuri tai niekas ir nepasikeite.

        O kuro kainos tai nurodytos ne uz vieneta, o kokia dali nuo bendros sunaudotos sumos sudaro. O ta bendra suma jau uz kilowatvalandes. Ar kas gali pasakyt, ar silumos kaina yra normali ir atitinka realybe, palyginimui su kitom salim ir panasiai. Aisku ivertinus atskirai tas brangesnes dujas, kurios irgi neaisku kiek brangesnes.

        Aisku cia galpaguglint reikejo, bet galkas seip zinos ar bus domejesis.

        • Labai sunku pasakyti kas yra reali kaina. Ji labai stipriai nuo mokesčių priklauso. PVZ panaikinus PVM mokesčio lengvatą… tau šiluma brangtų dar 12%

          Galima palyginti nebent su alternatyviu šyldymu. Pernai pavasarį esu dėliojęs alternatyvų kainą:

          http://dali.us/2010/energetika/ar-atsijungti-nuo-centralizuoto-silumos-tiekimo-i/

          Tai už CŠT pigiau buvo tik dujos..O tie kas aiškina, kad pigiau šyldytis elektra.. nenori mokėti už dalį suvartotos šilumos (nebent turi gerą kondicionieriu.. tuomet iki kokių -5 gal ir gali pigiau šydytis nei cšt)

          Jei turi kainos skaidymą… matai kurią kainos dalį sudaro kuras (LT už dujas moka tikriausiai brangiausiai ES). Mazuto seniai niekas rimtai nedegina. Jis naudojamas tik kaip rezervinis kuras.. Tiesa, CŠT naudoja kelis fokusus, kaip sukelti reguliuojamą tarifo dalį.. bet absoliučiais dydžiais tai nedideli pinigai.

          Žymiai didesnė problema yra sistemos efektyvumas (nuostoliai). Visų pirma trasose. Palyginus su kokiais Švedais ar Danais mes čia prarandam daug (ir ne tik dėl žolytės žiemą). Sistema buvo projektuota ženkliai didesnėms apkrovoms.. o magistralių niekas nesiaurino ir nesiaurins. Tai beprotiški pinigai. Tiesa, palyginus su kokia Lenkija mes atrodom panašiai

          Kita problema, ypač mažose katilinėse – senų katilų NVK labai jau neblizga.

Leave a Reply to Jurkis Cancel reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)