Dec 212011
 



Tęsiame diskusiją apie tai, kodėl Vilniuje buvo suvartota daugiau šilumos nei pernai (esant labai panašiomis sąlygomis). Kad būtų paprasčiau dėstyti argumentaciją pateiksiu paprastą pavyzdį. Tikriausiai kiekvienas žino kas yra vonia (arba kubilas arba bet kokia kita talpa vandeniui). Tarkime Jūms reikia kad vonioje vanduo būtų 33 laipsnių (dėl paprastumo darome prielaidą, kad vanduo vonioje nevėsta). Kiekvienas labiau truputį civilizacijos ragavęs žmogus sugebės vonioje pasidaryti norimus 33 laipsnius, nepriklausomai nuo to, ar iš karšto vandens krano bėgs 65 laipsnių vanduo ar 85. Pasukioji „kranelius“ ir turi norimą vandenį.

Su šildymo sistema yra panašiai: nepriklausomai nuo to, kokios temperatūros termofikatas pasiekia namą (daroma prielaidą kad ji pakankamai aukšta kad užtektų energijos namo šildymui) sistemą galima sureguliuoti taip, kad name būtų suvartojamas norimas energijos kiekis.

Tikiuosi tai ką išdėsčiau yra paprasta kaip 2 x 2: norint ir sugebant reguliuotis šilumos temperatūra name galime turėti tokią kokią norime (t.y. reguliuoti suvartojamą energijos kiekį, už kurį mokame)

O toliau prasideda sąmokslo teorija (arba paaiškinimai kodėl atsitiko taip kaip atsitiko)



Didžioji dalis daugiabučių šilumos punktų priklausė ne namui (bendrijai) ir jie jų nereguliavo/neatliko priežiūros. Tai darė spec. tarnybos (profesionalai). Pasikeitus įstatyminei bazei senieji reguliatoriai/prižiūrėtojai išėjo, o nauji neatėjo (arba atėjo ne visur). Kur buvo įdiegti nuotolinio reguliavimo įrenginiai jie buvo atjungti. Kur reguliuojama buvo sklendėmis.. jų taip pat niekas nesukiojo. Darant aliuziją į tą pačią vonią: vandens/ar namo vidaus temperatūra pasidarė priklausoma tik nuo to, kokia temperatūra buvo patiekiama į namo įvadą (na ir tekėjimo greičio). Automatiškai, pakilus tiekiamo vandens temperatūrai padidėjo sąskaitos už šildymą.

Tie kas turėjo normalias automatines sistemas, arba išmanančius prižiūrėtojus – energijos suvartojo panašiai kaip ir pernai. Visi likę.. suvartojo daugiau.

Įdomu tai, normaliai reguliuojant šilumos punktus, šilumos tiekėjui neapsimoka labiau nei reikalauja minimalus grafikas padidinti tiekiamo termostatinio vandens temperatūros. Nesiginčysiu, temperatūrą tikriausiai buvo pakelta. VE, galbūt, pasinaudojo pasikeitusios įstatyminės bazės sukurtu chaosu. Man kažkodėl atrodo, kad visas šitas ažiotažas buvo sukeltas siekiant parodyti kaip iš tiesų veikia naujasis įstatymas o ne siekiant gauti kelis papildomus 1000 (sąnaudos teisiniam atstovavimui ir reklamai tikriausiai viršys gautą papildomą pelną). Esu tikras, kad jie nieko nepažeidė kaip ir pasitraukdami administratoriai/reguliuotojai (nes turi pakankamai pinigų geriems teisininkams).

 Kas dėl to kalčiausias spręsti paliksiu Jums, bet tikiu, kad visa tai išeis visiems tik į naudą: gyventojai pradės domėtis (o gal net ir rūpintis) savo namo šilumos punktu. Kad politikai pradės galvoti prieš priimdami įstatymus ir žadėdami sumažėjimus nesitikiu.. bet gal ?

 

  17 Responses to “Kodėl Vilniečiai suvartoja daugiau šilumos II”

  1. Veikiau beveik niekur nėra tvarkingų šilumos punktų ir visos šildymo sistemos, o tada natūraliai padavus didesnę šilumą ir sąskaitos didesnės. Aš kadangi šiemet nelabai prižiūrėjau kaip šildausi ir yra kitų objektyvių priežasčių, tai nepergyvenu dėl gautos didesnės sąskaitos.

    Beje administratoriai niekur nepasitraukė – administruoja tas pats City Service ir pinigus už tai ima.

    P.S. Esu Vilnietis, gyvenu naujos statybos name (beje namas vienas taupesnių mieste).

  2. pritariu, čia totalus Baisos Pabaisos pastangų pravalas, kai populistiškai padarytas vienas žingsnis (nustumiant City Service) ir nepagalvota, kad kažkas jį turės pakeist. o juk nepakeitus kažkuo kitu didžioji dalis “laisvalaikio ir TV ekspertų” nesugebėjo net įsigilinti, ką reikia daryt. to rezultatas – akivaizdus

  3. Liutaurai,
    kas yra Baisa Pabaisa?

  4. Šiaip jau skiriasi šilumos atidavimas nuo temperatūros. Kavos puodelis, kol jis tik užpiltas – daugiau atiduoda šilumos, nei tik vos šiltesnis už aplinkos temperatūrą.
    Nežinau, kaip veikia tie skaitliukai, kaip juos veikia slėgis trasoje, kaip sumojama šilumos kaina, kaip nurašomi nuostoliai. O kas žino, už KĄ TIKSLIAI, centas centan mokat?

    • Taip. skiriasi. Kuo didesnė delta (skirtumas tarp aplinkos ir šilumnešio) tuo atidavimas didesnis.
      Su šyldymu mažumėle kitaip. Atiduodta šiluma temperaturos kritimo (iėjęs/išėjas termofikatas) ir pratekėjusio vandens kiekio. Atėjusios temperatūros reguliuoti negali.. bet gali reguliuoti kiekį.

      • O kaip slėgis kieki skaitliuką veikia?
        Šilumininkai – paskutiniai, kuriais pasitikėčiau, teko metus dirbti kūriku. Skaitliukus atsukinėjom suspaustu oru 😀

  5. O kokia tiksliau formulė sunaudotos šilumos kiekiui skaičiuoti? Bute individuali apskaita, temperatūra reguliuojama katilinėje (dujinė) priklausomai nuo lauko temperatūros, aš pats reguliuoju tik kiekį. Būtent kaip apskaičiuoti koks kiekis yra optimalus? Girdėjau, kad optimalu tada, kai įeinančios ir grįžtančios temperatūrų skirtumas apie 15 laipsnių, bet kaip tai pagrįsti matematiškai?

    • Čia daugiau ne matematika o fyzika.

      Keli niuansai:
      Rekomenduojama katilo darbinė temperatūra – ne mažiau 65 laipsnių (čia kieto kuro katilams, manau dujiniams irgi)

      Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos ir šilumnešio (radijatoriaus) tuo daugiau šilumos gali pasiimti.

      O apskaičiuoti optimalaus kiekio niekam nereikia.. Yra optimali temperatūra kambary/bute. Ji ir apsrendžia srauto dydį. Tikriausiai pas patį stovi termodavikliai, kurie automatiškai reguliuoja srautą.

      o vandens “šyldymo” formulę gali pasižiūrėti čia:
      http://guru.lt/2009/12/10/kiek-kainuoja-sildyti-vandeni-elektra/

      • Dar daugiau ne fyzika, o fizika.

        Prie dujinio katilo nelendu, jis stovi vienas (+rezervinis) ir šildo 50 butų.

        Aš kalbu ne apie srauto reguliavimą ant radijatorių, o srauto reguliavimą į mano butą. Prie mano buto, dar laiptinėje stovi skaitiklis. Nuo skaitliuko šiluma keliauja į buto viduje esančią kolektorinę ir iš ten į radijatorius.

        Ieškau pagrindimo kaip susireguliuoti debitą prie skaitiklio laiptinėje. Priklausomai nuo srauto, keisis temperatūrų delta ir “prisuktų” kWh skaičius.

        Pvz.: ateina 50 laipsnių temperatūra:
        – debitas 100 l/h, grįžta 35 laipsniai (skirtumas 15)
        – debitas 600 l/h, grįžta 46 laipsniai (skirtumas 4)
        – debitas 40 l/h, grįžta 25 laipsniai (skirtumas 25)

        Kuris variantas bus optimalus? Kaip jau rašiau ankstesniame komentare, kažkas aiškino, kad atsukam visus radijatorius ant MAX ir padarom debitą tokį, kad temperatūrų delta būtų apie 15 laipsnių. Toks variantas optimalus ir tada jau galim pagal poreikį reguliuoti kiekvieno radijatoriaus debitą pagal aplinkos temperatūra ar kaip tik norim.

        Niekur nerandu pagrindimo formulėmis tam 15 laispnių skirtumui.

        • pagal pateiktą pavyzduką mažiausiai suvartosi 3 atveju.
          antru atveju suvartosi daugiau (maždaug 50%). pirmu atveju suvartosi 2,4 karto daugiau. Energijos.

          Gis formule rašiau.

          esmė tame.. kad fizikoje yra toks energijos tvermės dėsnis. kuris sako.. kad energija niekur nedingsta ir neišnyksta. Tavo atveju tai reiškia, kad šiluma perėjusi pro skaitliukus “nusėda” tavo bute.

          Ir tai kas nusėda pas tave reguliuojasi… radiatorių termostatais. (nebent šilumos nebeužtenka. tuomet kambarys vėsta).

          taigi, jei pas tave kambayje 21 laipsnis.. lauke -5 tai šilumos tai temperatūrai palaikyti sunaudosi lygiai tiek pat jei vanduo tekės 600 l/har 300l/h.

          O jei vanduo tekės 5l/h šilumos sunaudosi mažiau… bet ir kambaryje nebus 21 laipsnio. nesvarbu kaip termostatai nustatyti

          Fizika 😀
          8-9 klasės jei neklystu.

          P.S. o kad aš rašyti nemoku.. šita žinau 🙂

        • Tiesa, tas delta 15 laipsnių tikriausiai sugalvotas dėl katilo. Jei tu visai šilumos nenuiminėsi.. bus varinėjamas karštesnis vanduo.. didesni nuostoliai “trasoje”. Tavo atveju stove tarp katilo ir apskaitos prietaiso.

  6. Sunkoka suprasti Jūsų pozicija šituo klausimu. Jums atrodo, jog už kiekvieną neapmąstytą įstatymo projektą turi būti nubaudžiami (taip parodant, jog įstatymas nelogiškas) mažiausias pajamas gaunantys gyventojai? Jokia čia paslaptis, jog labiausiai šilumos išlaidos išaugo tiems, kurie gyvena senesnės statybos, nerenovuotuose daugiabučiuose t.y. prastesniuose būstuose. Pats įstatymas yra geras (čia jau mano kukli nuomonė), tačiau bėda ta, jog visuomenė, apie pasikeitusias šiluminio ūkio sąlygas, buvo menkai informuota, o ir laikotarpis, kuomet reikėjo surasti, kas prižiūrės šilumos punktus, buvo pernelyg trumpas.
    Kitas dalykas, jei šilumos išlaidos išties išaugo 17%, lyginant su praėjusiu metų lapkričiu, tai čia ne keli papildomi tūkstančiai o keli papildomi milijonai. Aš suprantu, jog Jūs norite pabrėžti, kad situacija galėjo išspręsti patys gyventojai, įvertindami pasikeitimus šilumos ūkyje. Tačiau, ar Jums atrodo logiška, jog esant toms pačioms sąlygoms (temperatūrai už lango), VE taiko skirtingus temperatūrinius grafikus? Todėl, dėl susidariusios padėties, kaltinti seime priimta įstatymą yra ciniška. VE žinojo, kokios bus pasekmės pakėlus tiekiamos šilumos temperatūrą.

    • Už “kiekvieną neapmąstytą įstatymo projektą” “kaltinti seime priimta įstatymą” nėra cinišką. Cinišką yra žadėti kad kainos mažės… net neįsivaizduojant kaip įstatymas veiks.

      Mano nuomone reikėtų padėkoti VE, kad akivaizdžiai bagstelėjo pirštu į šio įstatymo “skyles”. Jei jie tikrai tai padarė tyčia. Žymiai baisesnės pasekmės būtų, jei tokiame “gyventojų prižiūrimame” punkte subyrėtų šilumokaitis. Arba šiaip kokia avarija.
      2006 Telšiuose buvo grąžiai pademonstruota kas atsitinka, kai sugenda šyldymo sistema ir laiku nespėjama jos sutvarkyti. Tiesa.. ten subyrėjo trasa, bet didžiausi nuostoliai buvo butuose, kur nebuvo operatyviai sureguota. Tuomet kaltas buvo šilumos tiekėjas.. ir nuostoliai ant jo gulė. Kas nuostolius atlygins pagal naują įstatymą kai subyrės namo šilumos mazgas ?

      P.S. įstatymo idėja yra graži.. bet realizavimas analfabetiškas. Kai rožinės svajonės tampa įstatymais.. kenčia paprasti žmonės.

      P.P.S. jei išlaidos šyldymui išaugo tik 17% – reiškiasi šilumos suvartojama buvo panašiai: centralizuota šiluma šiemet pastebimai brango.

      • Pastaba dėl antro P.P.S.: Suklydau rašydamas – vietoje išlaidos turėjo būti suvartojimas.

        Na gerai, supratau, jog Jums užkliuvo priimtas įstatymas. Tada norėčiau sužinoti, kokia Jūsų nuomonė apie iki tol buvusią tvarką? Geresnė? Lygiai taip pat ir anksčiau VE galėjo “papildomai pašildyti” gyventojus, tik šiuo atveju atsirado papildoma “atmazkė”, siekiant parodyti, jog VE čia nekalti…

        Seime kiekvieną dieną priimami neapgalvoti įstatymai, tačiau tai ne priežastis nuolatos ieškoti skylių, siekiant įstatymus apeiti arba pasinaudoti, taip jog būtų gaunama apčiuopiama nauda, tuo pačiu kitiems pridarant didelių nuostolių.

        • Iki tol buvusi tvarka buvo.. keista. nėra normalu.. kad paslaugos tiekėjas reguliuoja jos vartojimą (šilumos gamintojas reguliuoja šilumos punktus).

          Bet.. kaip buvo prieš tai buvo geriau nei yra dabar. Ta prasme senoji sistema buvo sugriauta.. o į jos vietą niekas nepastatyta. manyčiau užteko senosios sitemos.. mažumėle sugrieštinus reikalavimus būtų pasiektas naujojo įstatymo deklaruotas tinklas.

  7. Nemačiau, ar kur įdėjai nuorodą į statistiką. Čia sąrašas su kiekvieno namo suvartotos šilumos pernykštį ir šį lapkritį palyginimas: http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/101/?itemID=95478 – gaila, mūsų namo nėra, gal kad ne Vilniaus energija šildo…

Leave a Reply to filosoffas Cancel reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)