Feb 102011
 



Nusprendžiau padaryti gerą darbą ir padėti valdantiesiems su pensijų reforma susitvarkyti. Dauguma čia išdėstytų minčių nėra originalios. Jos jau ne pirmi metai skamba blogosferoje (o kartais ir žiniasklaidoje). Pvz pas Liutaurą. Jei kas pamenate/este autorius panašių įrašų – palikit komentarą ir aš įtrauksiu į nuorodas.

Pasiūlymo esmę sudaro 3 tarpusavyje susiję punktai. Siekiant kad reforma būtų ilgalaikė – juos visus būtina įgyvendinti.

1 punktas: Išmokų (pensijų) susiejimas su įmokomis (žmonių mokamais Sodros mokamais mokesčiais, tiksliau jų dalimi skirta senatvės pensijoms). Tai padaryti yra visiškai paprasta. Šiuo metu kiekvieno pensininko gaunamos išmokos apskaičiuojamos remiantis sudėtinga koeficientų sistema, kuri priklauso nuo stažo, mokėtų įmokų ir t.t. Visą šią sistemą galima palikti. Užtektų pakeisti „bazę“, t.y. ją daryti ne stabilią o kintamą ir tiesiogiai priklausančią nuo, tarkime, užpraeito mėnesio pajamų. Matematika elementari: visas pajamas padalini iš visų išmokų gavėjų „taškų“ ir gauni vieno taško vertę. Kiekvienas išmokos gavėjas gauna tokio dydžio pensiją, kiek „taškų“ jis turi. Tokia sistema, jos vykdymui nereikalautų papildomai jokių resursų: perskaičiuoti galėtų kompiuteris. Automatiškai. Tiesa, tokia pensijų reformą sukeltų milžinišką nepasitenkinimą dabartinių pensininkų tarpę. Sumažėjusios pensijos padidintų socialinę įtampą. Kita vertus nemanau kad išeitis yra dabartinių pensininkų problemas krauti ant ateinančių kartų pečių. Kad ir kaip bebūtų gaila, bet kuo toliau tuo sunkiau bus išlaikyti „Bismarko“ sistemą veikiančią, net ir nustumiant pensijos pradžią už vidutinės gyvenimo trukmės ribos.

2 punktas: susieti išmokas (pensijas) su Lietuvoje legaliai dirbančiais vaikais. Jei nėra nei vieno vaiko – gauni pusę pensijos. Jei vienas – 75%, jei du – 100%, trys – 110%, keturi 120% ir t.t. Tokio siūlymo logika remiasi dabartinės Sodros veikimo principu, kai dabartinių dirbančiųjų pajamos perskirstomos dabartiniams pensininkams (t.y. kuo daugiau dirbančiųjų, tuo daugiau galima išmokėti pensijų). Be to, skirtingais apskaičiavimais, užauginti vieną vaiką Lietuvoje kainuoja nuo 80.000 iki 250.000 Litų. Įvertinus visokias sudėtines palūkanas ir kitus „malonumus“ „bevaikė“ dviejų asmenų šeima per gyvenimą taip gali „sutaupyti“ ne mažiau 200.000 Litų. Manyčiau pakankama suma kad nusipirkti anuitetą atsverianti prarastą pensijos pusę. Įvedus tokį pensijų sistemos patobulinimą būtų dainai atkurtas socialinis teisingumas, ir žmonės priverčiami labiau rūpintis savo pensija (alternatyva – viengungio mokestis, bet jis skatintų emigraciją, kai tuo tarpu „pensijų karpymas“ galėtų turėti ir priešingą poveikį.) ir vaikai gautų šiek tiek atsakomybės už tėvų išlaikymą. Pikta klausytis, kai yra madinga girtis, kad va mano sūnus/duktė/anūkas/anūkė kokie protingi.. dirba užsienyje kroviku ir dar kelis svarus atsiunčia, o taviškiai durniai liko Lietuvoje ir tu turi vien iš savo pensijos gyventi (tikras pokalbis nuklausytas Kauno „Dainavos“ poliklinikoje). Tokios reformos problemos akivaizdžios: dar stipriau nei pirmame punkte pablogėtų vienišų žmonių padėtis (reikėtų kurti kompensacijų mechanizmą, bent jau pereinamajam laikotarpiui). Be to būtų stipriai priešinami tėvai su vaikais.



3 punktas: peržiūrėti visus kompensacinius mechanizmus ir susieti juos su šalies vidurkiais. Pavyzdžiui kompensacijas už šildymą sieti su realiai gaunamomis pajamomis (ne tik pensija), bei mokėti tik už nustatytą kvadratūrą fiksuotą dydį (priklausantį nuo nustatytos maksimalios kvadratūros žmogui, bei apskaičiuojama pagal to miesto/kaimo vidutines išlaidas šildymui). Galbūt ir dabar taip skaičiuojama. Nesu tikras, bet reikalingas mechanizmas, kuris skatintu žmonės keisti būstą priklausomai nuo gyvenimo tarpsnio ir rinktis atitinkanti savo galimybes. (kapitalistinėse JAV tai gan sėkmingai išvystyta: jaunimas gyvena arčiau miesto centro, dažniausiai butuose, vėliau perka didelį namą priemiestyje, o į senatvė keliasi arba į mažą namuką arba butą).

 Žinoma, labai norėtųsi, kad būtų atstatytos išmokomos į antros pakopos pensijų fondus (bent iki 5%), bet aš tuo jau nebetikiu. Bent jau šitame ekonomikos cikle tikrai tam nebus pinigų (reikės Sodros milijardines skolas grąžinti). Idėja buvo graži, bet neatitinkanti šiandieninių realijų.



Užbėgdamas už akių komentatoriams, kurie norės pastebėti kad tokie pasiūlymai yra labai egoistiški aš iškarto su tuo sutinku. Taip. Į pasaulį aš žiūriu iš savo „varpinės“. Man iki pensijos dar liko 28 metai, ir aš netikiu, kad tiek laiko Sodra išgyvens. Bent jau dirbanti pagal šiuo metu galiojančius principus. Tai kas viešai kalbama apie naują Sodros reformą yra tik kosmetiniai pakeitimai, atitrauksiantys sistemos agoniją keliais/keliolikai metų bet problemos neišspręs. Dabartinė dirbančiųjų karta turi dvigubą uždavinį: rūpintis šiandieniniais pensininkais ir kaupti savo pensijai. Arba gyventi vien šia diena, o kai ateis laikas į pensiją (jei iki tol kojų neužvers) eiti mitinguoti… ir aiškinti kokia valdžia bloga.

  25 Responses to “Pensiju reforma: greit, pigiai, paprastai”

  1. Pastebiu, kad ne tik visa Lietuva – krepšinio treneriai, bet ir ekonomistai – apie valstybės valdymą išmano geriau nei Kubilius :).

  2. 1. Šiuo metu pensininkai netik, kad negautų pensijų, bet dar ir primokėti turėtų už leidimą gyventi 😀
    2. Kodėl tik pagal vaikų skaičių – kam skriausti tik nevaisingus? Juk būtų galima ir pagal vaikų odos spalvą pensijos dydį nustatinėti. Racistai tau padėtų prisigalvoti ir daugiau priežasčių.
    3. Jau ir dabar taip skaičiuojama. Ir netgi dar daugiau saugiklių yra negauti toms kompensacijoms. Visų dabar neišvardinsiu, bet patikėk labai nedaugelis gauna tas kompensacijas neteisėtai. Ir nemažai jų negauna vien dėl biurokratinių problemų.

    Ir tavo pasiūlymai ne savanaudiški, bet sakyčiau racistiški :-/

    • Rasizmo čia nėra. Vien nuogas išskaičiavimas. Taip, gana savanaudiškas. Bet taip būtų galima greitai ir visiems laikams spręsti problemą.

      Dėl nevaisingų: kolkas Lietuvoje vaikų namuose pasirinkimas gan didelis. Tiesa… biurokratinės procedūros užmušančios, bet čia jau kita tema. Papraščiausiai aš tikiu, kad viena iš žmgaus pareigų – pasirūpinti ateinančia karta. Kad ji būtų.
      Priėmus tokį pensijų įstatymą būtų skatinamas gimstamumas. Be papildomų valstybės išlaidų.

  3. naa man tai netgi labai priimtini pasiulymai 🙂

    • Tai kad principinio skirtumo nėra tarp dabartinės sistemos ir pas Mantą išdėstytus 3 punktus. Antros pakopos pensijos kaupiama “savarankiškai”. tuo mačiu gauni minimalią Sodros penciją, plius gali kaupti III pakopoj..

      Tik kad Konservatoriai sunaikino II pakopos fondus…

  4. Manau rišant pensiją prie vaikų skaičiaus būtų didelė socialinės politikos klaida. Be to, kad tai būtų diskriminacija, jau dabar dėl pašalpų visokie asocialūs gimdosi vaikus, kurių nesugeba auklėti ir kurių dauguma tampa kaip minimum degradais, kurie nuo pirmųjų savo gyvenimo metų tampa našta SoDrai. Negaliu to pagrįsti kažkokia statistika, tačiau manau ir nusikaltėlių didelė dalis yra iš asocialių šeimų.

    Jei gimstamumą dar pradėsi skatinti ne tik šios dienos pajamomis, bet ir senatvės pensija, tai visuomenė dar labiau degraduos. Ir ne tik Lietuvoje, visam pasaulyje matosi, kad vaikų pirkti už pinigus neapsimoka – nekokybiški.

    Žiūrint grynai matematiškai – neaišku ar toks sprendimas padėtų sutaupyti daugiau, nei reikėtų išleisti nekokybiškiems piliečiams.

    • Nenorėčiau sutikti. Kai su vaikų skaičiumi susiejamos išmokos gaunamas čia ir dabar, tuomet sutinku. Problema yra.

      Kitavertus asocialūs žmonės retai planuoja savo gyvenimą 30-50 metų į priekį (t.y. penciją), o kai kurie iki pensijinio amžiaus ir nedagyveną.

      Be to, netgi jeigu jie planuotų gauti “karališką” pensiją, tai 5 vaikai (kurie turėtų dirbti LT) jiems garantuotų maximum 130% dydžio pensiją, Jei tai asocialai.. tai jų pensija bus minimali. Nedidelis nuostolis ir jokios paskatos “štampuoti” vaikus vien dėl būsimos pensijos.

      • Na savaime tai gal ir per menka motyvacija, bet tai tikrai pliusas prie “dabar” mokamos išmokos, kuris ir šiaip skatina piktnaudžiauti, taigi motyvacija tik padidėja.

        Bet kokiu atveju, man tas 2 punktas yra vis tiek nepriimtinas. Net ir tarus, kad tai nemotyvuotų degradų, man vis tiek yra nepriimtina, kad žmogaus pensijos dydį įtakoja ne jo įmokos ir bendros ekonominės sąlygos, bet dar kiti žmonės. Tai ne tik diskriminuoja žmones, kurie nenori/negali turėti vaikų, bet sąžiningai dirbo ir mokėjo įmokas, tačiau ir vaikus padaro tėvų naudos įkaitais – gal vaikui čia LT nesiseka/nepatinka, norėtų bandyti laimės ieškoti užsienyje, bet va tada tėvams bus sunkiau išgyventi.

        Apskritai, aš tai norėčiau, kad būtų galima nemokėti SoDrai mokesčių ir nepretenduoti į pensiją visai. Galima galbūt padaryti privalomą galimybę kažką pasirinkti, kad ir kokį kaupiamąjį draudimą/indėlį, bet žiūrint grynai logiškai, tai galėtų ir visai nieko nesirinkti – kam iš tų žmonių daryti idiotus nesugebančius savimi pasirinkti. Nenori – nemoki įmokų niekur, pinigus pravalgai, bet dirbi iki mirties. Nebegali dirbti – valstybė dovanoja karstą ir kokį 1000 Lt laidojimo paslaugoms. Nepasirūpinai savo ateitimi – jos ir nėra.

        • Norit pasakyti, kad žmogus nėra atsakingas už “ateitį” ? Problema yra tame, kad dabartinė pensijų sistema paremta giliomis tradicijomis: vaikai išlaiko tėvus. Taigi, kad ji veiktų – būtina vertinti ir vaikų faktorių.

          Aš irgi labai norėčiau, kad nereikėtų mokėti Sodros įmokų, bet, deja, tai nerealu. Visų pirmą išlaikyti esamus pensininkus reikia. Kažkaip. Be to, ką daryti su tais, kurie “prisižais” (net jei nebus galima tų pinigų “pravalgyti”) ir išėję į pensiją nieko neturės. Juos taip pat reikės išlaikyti. Vienaip ar kitaip.

          Neišgalinčių susimokėti už savi gyvenimą žmonių eutanazija įdomi (nor irgi neorginali mintis), bet to tikrai niekada nebus.

          • Į originalumą ir nepretenduoju. Tiesiog logiška išvada. O kam ta eutanazija – jei dirbti nebegali, reiškia arba miršta arba serga. Jei miršta, viskas tvarkoj. Jei tik serga, tai gydytis ar pagal kažkokius mokesčius, ar pagal draudimą gali, todėl gydosi ir kai pasveiksta toliau dirba. Jei gydytis neišgali irgi miršta, todėl eutanazijos niekur nereikia 🙂

            • Nu niekaip neįsivaizduoju iš bado mirštančių gatvėse žmonių. Eutanazija būtų žymiai humaniškiau.

              • Ką čia terliotis su eutanazija – nustumdinėti nuo uolų kaip tai darė senovėje 😀
                Rimtai juokinga skaityti save su akademine aplinka siejančių žmonių mintis kaip grįžti kelis tūkstančius metų atgal…

  5. Tikrai įdomios mintys, nors scenarijus ir žiaurokas. Dėl pirmo ir trečio punktų sutinku pilnai, o kalbant apie antrą, reikėtų nepamiršti, kad gyvename ne uždaroje sistemoje, tiksliau – uždaroje, tačiau turinčioje žymiai platesnius apribojimus, nei čia svarstoma. Pasaulyje, išskyrus Vakarų valstybes, nėra jaučiamo darbingo amžiaus žmonių trūkumo, netgi atvirkščiai – yra ženklus jų perteklius. Taigi dirbančius žmones galima ne tik gimdyti, bet ir importuoti – outsourcinti gimdymo paslaugas į ten, kur tai daro geriausiai, taip sakant. 🙂 Akivaizdu, kad čia iškiltų visiškai kitokių problemų, tačiau sudėtingų klausimų šioje srityje neišvengsime betkuriuo atveju.

  6. manau, kad tamstai iki pensijos liko daugiau nei 28 metai: per pastaruosius 28 m. pensijinis amžius prailgintas jei neklystu apie 15 metų (gal klystu?)……per sekančius 28 m. – ?

  7. Seniai reikėjo reformos – naujai pradedančius dirbti leisti kaupti tik savarankiškai, o įvertinus, kad iki pensijos dirbama apie 40 metų, už kiekvienus metus iki reformos po 100/40=2,5% mokėti iš biudžeto. Tai žmogui su 20 metų stažu pusė kaupiama paties, puse iš sodros. O Sodros dalis gali būti kintama pagal autoriaus variantą.

  8. Is esmes apie pensijas tai 1 punktas. Kazka vyriausybe svarsto ta tema, bet turint minty koks stiprus elektoratas yra dabartiniai pensinikai ir kad pagal konstitucinio teismo sprendima pensijos gali buti tik didinamos, bet negali buti mazinamos, tai turbut niekada nebus tu reformu – taip ir gyvensim kaip Pietu Europa – “siandien kazkaip, o rytoj ne as valdzioj”… 🙂
    Vienas minusas, kurio Dalius nepaminejo – si sistema yra procikliska – t.y. pakilimo metu pensijos dideles, nuosmukio pensijos susitraukia. Bet as asmeniskai nesu Keyneso salininkas, esu uz gyvenima pagal kisene :).

    Mintis susieti pensija su dirbanciais vaikais teisinga, kol sistema yra “vaikai islaiko tevus”. Akivaizdu, kad siandien to nesuvokia didzioji dalis zmoniu. Juk sakoma “pensija uzsidirbau”, ne teise i pensija, bet pensija. Jei paklausi kokio dydzio pensija uzsidirbai, tada prasideda lozungai apie “isvogta lietuva”, “bloga valdzia” ir pan., bet ne apie tai, kad dirbanciuju nera. Konstitucinio teismo isaiskinimas irgi ta pacia prielaida: vienas populistas pazadejo, tai dabar jau iki gyvos galvos, neziurint visuomenes pasikeitusiu galimybiu, ateities kartu geroves, sistemos tvarumo ir pan… Tik populiarumo delei as ja pateikciau “priedu” principu: pvz. uzauginai 1 vaika – gauni 30 proc prieda, uzauginai 2 – 50 proc, uz kiekviena sekanti po 10 🙂 Esmes tai nekeicia. Bet kokiu atveju, tai ne esminis dalykas 1 punktas yra esminis.

    Priestaraujantiems reformai galiu nuraminti: tik is pirmo zvilgsnio atrodo, kad ji mazina pensijas. Taip pirmiausia ji grazina i realu, ne iliuziju pasauli (iliuzijos siai dienai perkamos uz skolintus pinigus 3 mlrd/metus, t.y. po 1000 Lt kiekvienam lietuvos pilieciui, iskaitant ir pensininkus). Bet turint aiskia, nepraskolinta, tvaria, nuspejama sistema, kuri is esmes pajegi veikti tiek esant 1 mln dirbanciuju, tiek 1 dirbanciajam, sudarys salygas nedidinti mokesciu (galima sakyti, neatimineti is zmoniu ju legaliai uzdirbto turto), tai sudarys geresne verslo ir darbo aplinka, tai kvies darbingus zmones imigruoti i lietuva, cia moketi mokescius ir tokiu budu prisides prie pensiju didejimo.

    Ir dar vienas niuansas: pries darant reformas, reikia is bendros kruvos isskirti visokias invalidumo pensijas, ligos pasalpas, motinystes pasalpas, (mokescius mokantis turi suprasti, kokia dalis jo pinigu keliauja uzsidirbti “teisei i pensija”, o kokia dalis teisei i motinystes ismokas, kokia dalis teisei i invalidumo pensija, ligos draudimui ir t.t.) Beje, pvz draudimas nuo nedarbo negali veikto tokiu pat principu kaip sis pensiju – jis butent reikalingas anticikliskas, del to turetu buti atskiram biudzete nuo pensiju draudimo ir turetu veikti mazdaug normalaus draudimo principais (kaip pvz turto draudimas nuo gaisro :)).

    Tiek mano minciu… Sveikinu uz diskusija! 🙂

    • Pritariu. Atskyrimas skiringų tikslinių įmokų atneštų žymiai daugiau skaidrumo (nors valdantieji ir kelia klausimą dėl Sodros ir valstybės biudžetų sujungimo).

      Kad visokie nedarbo ir panašios sistemos veiktų kaip “klasikinis” draudimas irgi teisinga mintis.. tik nelabai įsivaizduoju kaip valdiška kontora pinigus kaups..

  9. […] mokėti. Netikiu kad bet kuri politinė jėga išdrįstų padaryti realią pensijų sistemos reformą O ir dabartiniai pensininkai išgyvena aukso amžių: visiems kitiems bus gerokai blogiau: mažės […]

Leave a Reply to praeivis Cancel reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)