Kodėl vyriausybė nenori skolintis iš manęs?

Pamąstymai populiaria valstybės skolinimosi tematika.

Kaip aš galiu paskolinti valstybei ?

Šiuo metu tėra vienintelis būdas, kurio pagalba paprasti mirtingi valstybės piliečiai gali jai paskolinti pinigų: tai vyriausybės taupymo lakštai. Idėja graži, bet subalansuota taip, kad eiliniams piliečiams NEAPSIMOKĖTŲ įsigyti šių lakštų. O ir su taupymų jie nelabai susiję. Šiuo metu platinamų lakštų siūloma metinė palūkanų norma – 2,4 % (truputi daugiau nei skandinaviškų bankų, bet mažiau nei lietuviškų). Atsižvelgus į šiandieninę infliaciją (metinė, litais, apie 4%) gauname situacija kai taupome į minusą. O jei visai tiksliai, per metus nuo savo 1000Lt prarandame 16 Lt valstybės naudai. Gal ir geriau nei prarasti 20 Lt Skandinavijos bankų naudai.. bet vis tiek, tokio veiksmo nepavadinčiau taupymui. Tai pinigų aukojimas. Plius laiko ir piniginės sąnaudos įsigyjant lakštus, plius pagarsėjęs Lietuvos vyriausybės polinkis nesilaikyti savo įsipareigojimų (paprastiems piliečiams).. daro tokią „investiciją“ labai nepatrauklią.

Tiesa, yra dar aukcionuose platinamos valstybinės obligacijos, bet paprastas mirtingais jų nelabai gali įsigyti. Čia daugiau bankų ir fondų žaidimų laukas.

 Ilgalaikių pinigų Lietuvoje nėra ?

Pagrindinis finansų ministrės argumentas, kodėl nepavyksta skolintis vietinėje rinkoje (kiek žinau skolinamasi labai sėkmingai.. iš bankų) tai – fizinių ir juridinių asmenų polinkis laikyti pinigus einamosiose sąskaitose arba trumpalaikiuose terminuotose indėliuose. Pilnai sutinku, kad šiuo metu susiklostė tokia situacija. Bet tai nebūtinai reiškia, kad niekas nenori taupyti ilgesniam laikui. Paprasčiausiai to daryti NEAPSIMOKA. Kai siūlomos palūkanos yra ženkliai mažesnės už infliaciją, net „sudėtinių palūkanų stebuklas“ duoda neigiamą grąžą. Koks durnius bus linkės „investuoti“ pinigus ilgam periodui su neigiama grąža ?

Kita verus, patys bankai nelabai siūlo ilgalaikių indėlių. Daugelis jų pateikia palūkanų vertes maksimaliai 5 metų laikotarpiui (Bankui labiau apsimoką kai pinigai laikomi einamojoje sąskaitoje – tuomet jie nieko nekainuoja). Kiek kartų esu dėjęs terminuotą indėlį man niekada nėra pasiūlę dėti ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui. Plius jei indėlis padedamas ilgiau nei 2-3 metų laikotarpiui (priklausomai nuo banko) keičiasi indėlių laikymo sąlygos. Jei su bankais pabandai pasikalbėti apie ilgesnius laikotarpius.. jie visada stengiasi pasiūlyti savo fondus arba obligacijas. Kad siūlytų pasidėti ilgalaikį indėlį.. dar negirdėjau. Nors esu buvęs ne vienoje konsultacijoje.

 Kokiomis sąlygomis aš skolinčiau vyriausybei ?

Aš visada stengiuosi turėti tam tikrą pinigų rezervą nenumatytiems atvejams. Šiuo metu jį laikau įvairiuose bankuose terminuotų indėlių pavidalų (ir taip nuolat prarandu pinigus). Jei vyriausybiniai taupymo lakštai pasiūlytų pajamingumą viršijantį infliaciją (bent vienu 1%) aš mielai didesniąją dalį savo ilgalaikio „rezervo“ paskolinčiau valstybei. Tokiomis sąlygomis sutikčiau skolinti ir ilgesniam terminui. Kad ir 10‘čiai metų (žinoma, kažikokio išankstinio išpirkimo mechanizmo reikėtų.. pvz. antrinės rinkos). Šiandieninėmis sąlygomis tai būtų maždaug 5% metinių palūkanų už litus (ir 4% už eurus). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybė skolinas už 5%-9% (ir dažniausiai užsienio valiutą o ne litus), manyčiau kad mano „norimi“ procentai realūs, netgi įvertinant papildomas sąnaudas „dirbant“ su mažomis sumomis.

 O ar skolintis iš viso reikia ?

Nors kai pasižiūri į kitų metų biudžetą… tai populizmas šviečia per visus kraštus. Kalbama apie įsibėgėjančią antrąją krizės bangą, o išlaidos didžiuliais tempais atstatinėjamos iki prieš krizinį lygį. Rinkimai jaučiasi. O tas noras biudžeto deficitą didinti iki „Mastrichto“ ribos.. atrodo daugiau negu keistas. Ir taip Lietuva milijardus išleidžia skolos aptarnavimui, tai kam tą skolą dar labiau didinti ?