Oct 222009
 

Ne tą karą, kai girtas policininkas traiško vaikus, ar vyriausybės darbuotojas varto šviesoforus. Tai žinoma blogis, su kuriuo reikia kovoti.
Aš už karą prieš visokius šaunuolius, kurie savo laiką (ir/ar komfortą) iškelia aukščiau visų kitų eismo dalyvių. Keletas pavyzdžių:

Kaunas, Vytauto prospektas, rytinis pikas. Tėveliai į mokyklą veža vaikučius. Gražu ? Nelabai, nes jie tuos vaikučius išleidžia sustoję tiesiai prieš mokyklą. Nesvarbu kad ten ženklai stovi, draudžiantys sustoti. Nesvarbu kad dėl to užsikiša visa pirma juosta, kartais blokuojama net sankryža, nesvarbu kad už 20 metrų yra kiemas, į kurį įsukus nebūtų blokuojamas eismas.

Panaši situacija būna ir studentų miestelyje, kai vaikinai merginas išleidinėja prie statybos ar elektronikos fakultetų: taip pat blokuojamas visas eismas. Ypač užknisa, kai dar nusprendžiama kažką aptarti.. ir dešimtis žmonių turi laukti.

Kita situacija: Tunelio gatvėje veikėjas lenkia troleibusą (važiuojanti gal koki 30km/h).. kalbėdamasis telefonus ir pats važiuodamas ne daugiau 45 km/h (leistinas greitis 60 km/h). Kamštis vos ne iki stoties.

Dar vienas perliukas: šešto forto žiede, vidurinėj juostoj dama sustojo pasikalbėti mobiliu…

Arba Kęstučio gatvėj labai madinga numesti mašina su avariniu (jei paprasti mirtingieji) arba šiaip (jei policija) pirmoje juostoje.

Arba prie daugiabučių pastatyt mašina at šaligatvio taip, kad pėstieji gali praeiti tik per greta esančią veją.  Ir pilnai suprantu tuos pėsčiuosius, kurie šitaip pastatytas mašinas papuošia naudoti nebetinkamais kiaušiniais ar ornamentu (ant durelių).

Dar yra veikėjų, kurie mėgsta aplenkti kamštį.. priešinga eismo juosta. Ir užlysti tarkim prieš šviesoforą.

Ir pats originaliausias atsitikimas, kai Mindaugo krantinėj, stovint nedideliame kamštyje, prie šviesoforo, dviratininkas pralaviravęs tarp eilių.. atsistojo pirmas. Viduryje juostos.

Tokiais atvejais visada stengiuosi neįleisti, nepraleisti, „apipypinti“ ir pan. Žinau kad tai negražu, nekultūringa, o signalą naudoti mieste aplamai nelabai galima, bet skatinti važiuotų kiaulių elgesį irgi nesinori. Jei visi užleis, praleis, palauks tai reikš, kad galima važinėti kaip patinka ir svarbiausia yra tavo poreikiai.

Oct 212009
 

Globalizacija, atviros sienos, bendra rinka, galimybe laisvai keliauti ir dirbti – atrodo vieni privalumai. Važiuoji kur nori, dirbi kur nori, gyveni kur nori (na beveik.. apribojimu visgi išliko) smagu ? Kiekvienam keliaujančiam ir dirbančiam individui – taip. Lietuvai, kaip valstybei – ne. Jei apsidairytume aplinkui ekonominio pakilimo metu – išvyksta darbingi žmonės.  Krizės sąlygomis dalis jų grįžo.. pralaukti krizės, ar pasinaudot „nemokamu“ gydimu, bet praeis pusmetis, metai ir jie išvyks atgal. Į užsienį.

Kai tik Lietuva ir kitos „naujos“ narės įstojo į ES – kai kurios senosios narės bandė saugoti savo darbo rinką ribodami įsidarbinimo galybes. Iš tiesų turėjo būti kitaip: Lietuva turėjo riboti savo emigrantus. Kai ribojimas nėra (labai) varžomas, natūralu, kad iš žemesnio pragyvenimo lygio šalių žmonės traukia ten kur gyventi geriau. Iš emigrantų esu ne kartą girdėjas pareiškimą: kam man dirbti Lietuvoje, jei kitur už tą patį darbą gaunu kelis kartus daugiau. Ir ši taisyklė galioja tiek „juodadarbiams“, tiek „baltoms apykaklėms“. Šalis, gimtinė, tėvynė tai tik praeities atgyvenos, kurios kadaise vertė mužiką griebtis šakių. Šiais terminais dar bandoma paspekuliuoti iš politinių tribūnų, bet gyvenimo proza kitokia: kažin, ką šiandienis lietuvis pasiriktų: eurolygos finalą ar barikadas prie seimo ? Bet čia jau lyriniai nukrypimai nuo pagrindinės problemos: kur link eina Lietuva, ir kas bus po 5? 10? 25 metų ? Kol kas matau tik stiprėjančias emigracijos tendencijas, kai būsimi abiturientai jau planuoja studijas ir gyvenimą užsienyje. Baisiausia, kad kaip šalis Lietuva jiems nieko negali pasiūlyti. Mokslo pas mus nėra (aukštojo) ir nesvarbu, kad Lietuva tikriausiai turi daugiausiai aukštųjų mokyklų vienam gyventojui. Normalaus darbo taip pat nėra. Kadangi apie valdžia, ir teisėsaugą tik gerai arba nieko… taigi šį punktą praleisim. Ekonomikos perspektyvos atrodo gan niūriai, o jei įvertinsim emigracijos bangą ir visuomenės senėjimą – tai greitai reikės arba nustoti mokėti pensijas arba pakelti mokesčius tiek, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus negalėtų svajoti ne tik apie naują mašiną, bet ir apie naują šaldytuvą ar skalbimo mašiną.

Norėjau šita rašinėli parašyti apie emigrantus, bet išėjo nevisai tas, ko tikėjausi. Gal tai ruduo ir už lango pliaupiantis lietus, bet apsidairęs aplinkui nematau jokios Lietuvos perspektyvos. Ta kryptimi, kuria dabar juda šalis yra tik bedugnė.

Oct 162009
 

Masina_2a

Kaip nustatyti ar automobilis buvo daužtas ?

 Labai svarbi problema, perkant naudotą automobilį yra nustatyti ar jis buvo daužtas, ir jei buvo – kur. Prieš pereidamas prie konkrečių daužtos mašinos požymių norėčiau išsklaidyti vieną mitą: dalis automobilių pirkėjų galvoją, jei mašina turguje stovi ant tralo – tai ji tokia atkeliavo tiesiai iš užsienio. Nieko panašaus: savo akimis esu matęs, kai Lietuvos garažuose aptvarkytos mašinos yra keliamos ant tralų greta atvykusių iš užsienio (ir pirkėjams pristatomos kaip ką tik atvykusios). Kad tokia mašina nesiskirtų iš kitų – ji kartais pavarinėjama žvyrkeliais ir įkišama į tralo vidurį.  Taigi, jei kas Jums siūlys mašina nuo tralo, „ką tik iš Italijos“, siūlyčiau į tokius pasiūlymus žiūrėti kritiškai.

Pirmas požymis, pagal kurį patyrę mašinų prekeiviai nustato ar mašina buvo daužta – bendra geometrija. Esu susidūręs su žmonėmis, apėję mašina ratu sugeba pasakyti kur ji buvo daužta. Tam reikia daug patirties bei turėti „gerą akį“, aš pat to nesugebu, dėl to naudoju kitus būdus, užimančius daugiau laiko, bet galinčiais padėti suprasti mašinos „istoriją“. Taigi, ką reikėtų patikrinti:

Viena iš vietų, kuriose greitai galima pastebėti mašinos remonto pėdsakus – stiklai. Jie turėtų būti paženklinti visi vienodai: pvz. jei perkat mitsubishi colt, visi stiklai mitsubishi firminiai o priekinis „made in germany“ – galima daryti išvada kad priekinis stiklas buvo keistas. Kodėl jis buvo keistas – tikriausiai nepasakys niekas, bet viena iš priežasčių gali būti avarija.

Kita vieta, kur greitai galima pamatyti remonto pėdsakus – automobilio žibintai (ypač priekiniai). Tai žinoma labai priklauso nuo mašinos modelio, bet dažnai galima pamatyti žibintų gamintoją ir kitą informaciją. Jei žibintai yra skirtingai paženklinti (pvz. skiriasi gamintojas) galima spėti į kurį kampą mašina buvo daužta. Beje, į remontuojamas pardavimui mašinas dedamos pigesnės detalės (apie kurias galit gauti informacijos bet kurioje autodalių parduotuvėje. Žinosit kur žiūrėti 🙂

Apžiūrint mašiną reikėtų nepamiršti siūlų bei tarpų tarp durelių. Esu matęs kreivarankių meistrų darbą, kai tarp durelių ir sparno esantis tarpas plačiausioje vietoj buvo tris kartus platesnis nei siauriausioje. Tiesa, tokio akivaizdaus broko būna retai, ypač jei perkat mašiną iš brangesnių. Dažniausiai pasitaiko labai nedideli neatitikimai, kurie geriausiai matomi kampuose, kur sueina kelios siūlės: viena skarda būna išsikišus ar iškilus truputi daugiau. Ypač reikėtų apžiūrėti priekinius sparnus, nes „į nosį gavusios“ mašinos, net ir gerai sulopytos, vėlesniuose eksploatacijos etapuose gali kainuoti labai brangiai.

Jei renkatės mašiną, kuri jau buvo eksploatuojama keletą metų – siūlyčiau atidžiai apžiūrėti skardų dažų būklę: kuo mašina senesnė, tuo joje prisirenka daugiau įvairių mikro įbrėžimų. Ir jei visame mašinos paviršiuje matosi „eksploatacijos požymių“, o vienas sparnas atrodo „idealiai“ – galima įtarti kad jis yra „šviežias“. Tiesa, šis būdas netinka nedaug eksploatuotoms ir brangioms mašinoms: tokius mikro defektus labai gerai paslepia pats elementariausias poliravimas (galima patikrinti stipriai patrynus kad ir pirštu).

Literatūroje taip pat rekomenduojama apžiūrėti dažymo kokybę: tiek skardų kampus, tiek kapoto ir bagažinės dangčius (ar spalva ta pati kaip kėbulo ? ar tolygi ?), bei kitas vietas, kur galėtų būti remontininkų dažymo „broko“. Taip pat reikia patikrinti gumas, ar jos neturi dažų likučių. Man asmeniškai neteko kol kas susidurti su tokiu dažymo broku, dėl to nelabai galiu pakomentuoti.

Apžiūrėkite durelių vyrius. Kartais meistrai su abiem kairėm rankoms, nuimdami/uždėdami dureles palieka ten žymių.

Jeigu leidžia aplinkybės (yra lygi vieta) galite patikrinti automobilio pakabą: jei automobilis stovi lygiai, tai kapoto, stogo, buferio linijos turi būti horizontalios (ne pasvirę). Tai pat galima patikrinti, kad atstumai tarp rato ir sparno (ant vienos ašies) yra lygūs ar bent labai panašūs.

Taip egzistuoja elektroninės priemonės galinčios padėti nustatyti ar automobilis daužtas. Bene populiariausia – dažų sluoksnio storo matuoklis. Perdažytos vietos dažniausiai yra kelis kartus storesnis už originalų. Turguj esu (Lenkų) auto pirkėjų, kurie naudoja tokius prietaisus (maždaug šratinuko dydžio). Bandžiau kažko panašaus ieškoti internete, tai radau tik pusiau profesionalią ar profesionalią įrangą kainuojančia šimtus dolerių. (Gal kas žino ką nors panašaus už „buitinę“ kainą ?). Beje, ankščiau „Altas“ siūlė panašias paslaugas: praėjimas per mašina su šiuo prietaisėliu kainavo 50Lt. 

Ir dar viena problema, į kurią kol kas nerandu atsakymo: kaip nustatyti ar oro pagalvės sveikos (jų neišradžius).

 Pabaigai: kuo mašina brangesnė – tuo ji būna kokybiškiau „sulopytą“ ir tuo sunkiau yra nustatyti ar ji buvo daužta ir jei taip – kur.


Raktai: Dazu sluoksnio matuoklis, dauztos masinos, automobiliai nuo tralo, masinos nuo tralo, nuo tralo, ANT TRALO, automobilio dazu sluoksnio matuoklis
Oct 122009
 

Mašinų turgus

Kaip nustatyti kiek mašina „pavažiavus“ ?

Tikriausiai niekam nebus naujiena, kad naudotų automobilių prekeiviai d dažnai „pakoreguoja“ odometrų parodymus tai, kad automobilis atrodytu nuvažiavęs ženkliai mažiau nei yra iš tikrųjų. Esu sutikęs 4-5 metų senumo mašinų, kurios buvo „prabėgę“ po pusę milijono kilometrų. Atsukus jo odometrą iki „standartinių“ 100,000 km. kaina pakyla keliais tūkstančiais litų. Taigi, nesvarbu ką rodo mašinos odometras, ir ką aiškina pardavėjas visada tenka tikėtis blogiausio: kad ir vienas ir kitas meluoja.
Kai tik pradėjau ieškoti naudoto automobilio, daugelis patarė apžiūrėti kaip atrodo vairas, pedalai, vairuotojo sėdynė ir pagal tai spręsti, kiek realia galėjo būti nuvažiuota ta mašina. Kai kuriais atvejais šis metodas tinka: jei jūsų apžiūrima mašina, nors nuvažiavus nedaug, bet salonas nutrintas – galima įtarti, kad odometro duomenys suklastoti. Bet ne visada iš to galima daryti išvadas. Tarkim, automobiliai iš Italijos net ir su tikra nedidele rida gali turėti nusiaubta saloną: italai kažkodėl labai mėgsta sėdynes laistyti kava.. ir šiaip tvarka nepasižymi. Be to, pardavėjai taip pat žino, kad pirkėjai mašinos nusidėvėjimą tikrina ir pagal jos salono būklę, dėl to, ypač brangesnėms mašinoms, kartais pakeičia vairą, pedalus, rankinio stabdžio ir bėgių perjungimo svirtis ar net sėdynes. Dėl to, prieš perkant reikėtų pasidomėti, koks jūsų perkamo modelio yra standartinis vairas ar pedalai.
Dar viena vieta, kuri gali padėti „atspėti“ mašinos amžių tai stabdžių diskai (nors jei mašina nuvažiavus išties daug – jie irgi gali būti pakeisti, dėl nusidėvėjimo). Be to stabdžių diskus apžiūrėti lauko sąlygomis yra truputi sudėtingiau nei automobilio saloną.
Visi šie išvardinti būdai tinka tik pirminei mašinos apžiūrai. Jei išties norite ją įsigyti – siūlyčiau prieš perkat nuvaryti pas koki meistriuką, ar į servisą, kad profesionalai apžiūrėtų: palindus po mašina, ir žinant į ką žiūrėti galima pamatyti labai daug.

P.S. jei kas žino kokių kitų būdų kaip nustatyti kiek mašina „nubėgus“ būtų malonu jei pasidalintumėte savo patirtimi.


Raktai: automobiliai is italijos, kaip pirkti automobili, kaip nusipirkti automobili, kaip isigyti automobili
Oct 112009
 

Mašinų turgus

Auto skelbimai.

Jau antras mėnuo kaip bandau įsigyti „naują“ mašiną. Renkuosi iš nelabai senų ir nelabai brangių, pagrinde prancūzų. Čia pabandysiu pasidalinti patirtimi ir pastebėjimais susijusiais su automobilių paieška skelbimuose. Šis rašinėlis nėra skirtas internetinių svetainių skirtų automobilių prekybai apžvalgai. Gal kada nors ir tai padarysiu. Čia noriu pasidalinti savo patirtimi kaip reik skaityti skelbimus.

Pirmasis, ir bene vienintelis patarimas skaitant auto skelbimus: netikėkit niekuo kas ten rašoma. Keletas pastebėjimų:

Jei rašo kad parduoda Toyota, o nuotraukos Hunday – reiškia parduoda Hyundai.

Jei rašo kad parduoda Hyundai, o nuotraukos Toyota – reiškia parduoda Hyndai.

 Kiek aš pastebėjau, dažniausiai žmonės meluoja apie mašinos amžių. Skelbimų svetainėse visur rašo gamybos metus, bet iš tikro pardavėjai pateikia pirmosios registracijos datą. Dažnai pridėdami nuo kelių mėnesių iki metų. Aš suprantu, kad visi nori atnaujinti parduodamas mašinas.. bet jei to modelio negamina nuo 2003 tai kam rašyti kad pagaminta 2005. Beje, atsiranda šaunuolių, kurie rašo mašinos registracijos Lietuvoje datą… tai pajaunindami mašiną kartais iki 10 metų.

 Kita, labai dažnai pasitaikanti apgavyste: daužtas mašinas skelbimuose vadina sveikomis. Ir ne tas daužtas.. kur jau suremontuotos ar tik švelniai per šoną brūkšteltos, o ir tas kurias ir mašina pavadinti sunku. Jei vaikščiodami per skelbimus užsidėsit filtrą kad rodytu tik sveikas, vis tiek nemaža dalis skelbimu siūlys daužtas. Ir kas bjauriausia – kad mašina daužta sužinai iš foto (dažniausiai kur nors nukištos į pačią pabaigą) arba tik paskambinęs (daug be reikalo sugaišto laiko).

 Mašinų pardavėjai  yra linkę „pamiršti“, kad pardavinėja „angliškas“ mašinas (t.y. su vairu dešinėje). Kai kurie prideda foto su salonu, kur matosi vairo padėtis. Su tais paprasčiau. Kai kurie pateikia tik mašinos išorės foto, o į komentarus įdeda mistinį prierašą V5. O kartais tik į paskambinus, į pokalbio pabaigą užsimena kad mašina iš Anglijos.

Kitas įdomus aspektas – kaina. Kol nepradėjau ieškoti mašinos.. visada galvojau, kad skelbiama kaina yra tai, kiek maksimaliai pardavėjas tiksi gauti už mašiną. Nuo jos dažniausiai dar ir nusiderėti galima. Pasirodo nebūtinai. Yra šaunuolių kurie rašo kainą litais, o turi galvoje eurus arba dolerius. Dar yra pardavėjų, kurie pamiršta parašyti, kad kana be PVM (tokių nėra daug, dažniausiai komentaruose būna paminėta arba +PVM arba +XXX eurų). O labiausiai mane nustebino pardavėjas, kuris pareiškė kad į skelbimo kaina neįeina lieti ratlankiai ir CD grotuvas su  10 diskų keitikliu (kurie buvo nuotraukose).

 Ir paskutinė didelė problema tai varikliai. Kad benzinini variklį pavadintu dyzeliniu sutikau tik kartą, bet galia dažnai pateikiama klaidingai: jei tos pačios kubatūros yra kelios variklių modifikacijos – pardavėjai yra linkę pateikti galingiausio variklio duomenis, nepriklausomai nuo to, kas iš tiesų yra po kapotu. Kartais sumaišoma net kubatūra.

 Pabaigai keletas kuriozų:

Skelbime rašo kad mašina daužta, visos foto sveikos mašinos. Paskambinus paaiškėjo, kad visos foto darytos prieš avariją (sumaltas visas priekis).

Skelbime rašo kad mašina tvarkinga, prižiūrėta ir t.t. Paskambinus paaiškėja kad variklis užkaltas.

Skelbime rašo kad pardavinėja dyzelinį Ford Focus. Paskambinus paaiškėja kad mašina iš Amerikos (benzinas).

 Mano tokie neigiami potyriai perkant mašiną tikriausiai dėl to, kad už nedidelę kainą noriu įsigyti gerą aparatą, bet vis tiek nesuprantu, kam į skelbimus dėti tiek nesąmonių ?

 Kitoje dalyje aprašysiu į ką reikia atkreipti dėmesį perkant naudotą mašiną.

P.S. jei skelbime mašinos kaina yra labai maža – dažniausiai paaiškėja kad tokiam veikėjui skambinti neverta. Arba kainą bus nurodyta ne ta valiuta, arba mašina turės rimtų problemų (pvz. variklis, elektronika ir pan.), arba bus iš Anglijos, arba stipriai aplamdyta.  Tik bereikalo sugaišit laiką.


Raktai: kaip pirkti naudota automobili, kaip nusipirkti gera automobili, kur pirkti naudota automobili, perku naudota automobili, kaip nusipirkti gera naudota automobili, kaip nusipirkti naudota automobili, kur pirkti automobili